Šiuo metu viešojo sektoriaus statinių statybos planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo, valdymo procesams skiriamų išteklių naudojimas dažnai neefektyvus. Šis neefektyvumas sąlygojamas keleto kompleksinių priežasčių, tokių kaip nepakankama viešojo sektoriaus statinių atitiktis statytojo (užsakovo) poreikiams ir visuomenės interesams, nepakankamai vertinamos ir neefektyviai planuojamos investicijų sąnaudos ir nauda statinio gyvavimo cikle ir pan. Dažnai neišnagrinėjamos investicijų alternatyvos, trūksta patikimos informacijos, leidžiančios nustatyti, kokį pokytį daro investicija į pastatus, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, reikalingas konkrečiai viešajai paslaugai teikti. Prieš pradėdami projektuoti statinį, viešojo sektoriaus statytojai (užsakovai) nesuformuluoja aiškių statinio statybos tikslų ir poreikių arba į juos neatsižvelgiama ar netinkamai atsižvelgiama įgyvendinant projektą. Projektuojant statinį, nepakankamai sprendžiami projektinių sprendinių (energinio naudingumo, konstrukcinio technologinio sprendinio racionalumo, statybos produktų tvarumo) variantų analizės uždaviniai, kurių tikslas – užtikrinti racionalų, efektyvų resursų ir tvarų gamtos išteklių naudojimą statant, eksploatuojant ir griaunant statinį. Įgyvendinant statinio statybos projektą, sunaudojama daug išteklių kelis kartus kuriant ir tvarkant tuos pačius statinio duomenis ir informaciją, šių duomenų ir informacijos neįmanoma pakartotinai panaudoti kituose statinio gyvavimo ciklo procesuose ar kitų statinių statybos projektuose. Kuriant, derinant ir teikiant statinių duomenis ir informaciją, statinio gyvavimo ciklo procesuose naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai, veikiančiose informacinėse sistemose statinių erdviniai ir kiti duomenys kuriami pagal žinybinius standartus, neatitinka statinio gyvavimo ciklo koncepcijos realizavimo poreikių, duomenys sunkiai pasiekiami statytojams (užsakovams), jų samdomiems projektuotojams, rangovams, statinių naudotojams. Ko pasekoje atsiranda statinių projektavimo ir statybos klaidos dėl nesuderinto ir nestruktūrizuoto duomenų ir informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių, o statinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo srityje atliekami žemiausios kainos principu paremti viešieji pirkimai, kurie neleidžia užtikrinti optimalios statinio gyvavimo ciklo vertės.
Siekiant spręsti šias problemas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) vykdo projektą Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029 „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“ (toliau – BIM-LT projektas). Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 priemonei „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ skirtų lėšų.
BIM-LT projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, taikant statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, toliau – BIM) priemones.
BIM-LT projekto uždavinys – sukurti priemones, skirtas viešojo sektoriaus statinių statybos planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo, valdymo efektyvumui didinti, taikant BIM.
BIM-LT projekto vykdytojas: Aplinkos ministerija.
BIM-LT projekto partneriai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, valstybės įmonė Turto bankas ir viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.
BIM-LT projekto veiklas vykdo: BIM-LT projekto veiklos grupė, sudaryta iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto ekspertų, BIM-LT projekto veiklos konsultavimo grupė, sudaryta iš BIM-LT projekto partnerių, Aplinkos ministerijos atstovų ir išorės ekspertų. BIM-LT projekto veiklų įgyvendinimo klausimais konsultuoja BIM-LT projekto patariamasis komitetas, kuriame atstovaujami viešojo sektoriaus užsakovai (statytojai) ir projektuotojų, rangovų atstovai.
Įgyvendinant BIM-LT projekto tikslus ir uždavinius, atliekamos tokios BIM-LT projekto veiklos:
BIM-LT projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019 m. sausio 10 d. – 2023 m. spalio 31 d.
Plačiau apie įgyvendinamas Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvas galite pasiskaityti interneto svetainėje www.statyba40.lt. Šioje svetainėje rasite visus priimtus dokumentus ir rengiamų dokumentų projektus, informaciją apie naujienas ir renginius, kontaktinę informaciją, kitą naudingą informaciją.