2027 m. Lietuva stos prie ES Tarybos vairo. Kokie aplinkos politikos darbai laukia?
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva antrą kartą pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Aplinkos ministerijos tinklalaidė „APLINK'a“ pristato, kaip šiam laikotarpiui rengiasi ministerijos darbuotojai, kokios funkcijos teks pirmininkaujančiai valstybei ir kokie aplinkos politikos klausimai gali būti svarstomi pirmininkavimo metu.
ES Tarybai valstybės narės pirmininkauja rotacijos principu, o kiekvienos šalies pirmininkavimas trunka šešis mėnesius. Per šį laikotarpį pirmininkaujanti valstybė organizuoja Tarybos darbą, pirmininkauja posėdžiams, koordinuoja valstybių narių pozicijas, moderuoja diskusijas ir siekia bendro sutarimo dėl ES teisėkūros bei politinių sprendimų.
„Pirmininkavimas iš esmės reiškia, kad pusmečiui imamės vairuoti, kokiu keliu ir kokiu tempu Europos Sąjunga juda aplinkosaugos klausimais. Paprastai tariant, būsime atsakingi ne tik už savo nacionalinį interesą, bet ir sieksime bendro sutarimo, kuris tiktų visoms 27 valstybėms narėms. Tai yra pakankamai sudėtinga“, – sakė Aplinkos ministerijos ES ir tarptautinių ryšių grupės vadovė Eimantė Lastovkaitė.
Aplinkos ministerija pirmininkavimui rengiasi vertindama Europos Komisijos darbotvarkę ir numatomas teisėkūros iniciatyvas aplinkos srityje. Kartu formuojamos už pirmininkavimo darbus atsakingos komandos, paskirstomos jų funkcijos ir numatomi darbai ekspertiniu bei politiniu lygmenimis.
Aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės teigimu, dalis galimų darbotvarkės klausimų bus susiję su klimato politika, prisitaikymu prie klimato kaitos ir žiedine ekonomika.
„Iš konkrečių dokumentų, kuriuos prognozuojame nagrinėti mūsų pirmininkavimo laikotarpiu, turime bent kelis, susijusius su klimato klausimais: apyvartinių taršos leidimų peržiūra, visas 2040 klimato tikslo įgyvendinimo paketas, prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas – nacionaliniu lygmeniu jam skiriame daug dėmesio dėl potvynių, sausrų ir dirvožemio erozijos, bei Žiedinės ekonomikos aktas su jį lydinčiais dokumentais“, – sakė A. Paliukėnaitė.
Tinklalaidėje taip pat aptarta, kad aplinkos politikos klausimai vis dažniau siejami su platesniais ES prioritetais: saugumu, atsparumu ir konkurencingumu. Tai aktualu tiek klimato politikai, tiek žiedinei ekonomikai, atliekų mažinimui, antriniam žaliavų panaudojimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.
„Tarp prioritetų, pirmiausia, yra saugumas – jo užtikrinimas, atsparumo didinimas bei konkurencingumas – visa tai glaudžiai susiję su aplinkosauga“, – sakė E. Lastovkaitė.
Pirmininkavimo rezultatai bus vertinami pagal pažangą ES Tarybos darbe: pasiektus valstybių narių susitarimus, suderintas bendras pozicijas ir sklandžią teisėkūros proceso eigą.
„Konkretūs rezultatai, kurie bus pasiekti mūsų pirmininkavimo laikotarpiu, ir bus tas sėkmės rodiklis“, – sakė A. Paliukėnaitė.
Pirmą kartą ES Tarybai Lietuva pirmininkavo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Antrasis Lietuvos pirmininkavimas vyks nuo 2027 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Lietuva dirbs pirmininkavimo trejete su Airija ir Graikija: prieš Lietuvą Tarybai pirmininkaus Airija, o po Lietuvos pirmininkavimą perims Graikija. Trejetas rengia bendrą 18 mėnesių darbotvarkę, o kiekviena valstybė pagal ją parengia savo šešių mėnesių programą.
Visą tinklalaidės „APLINK'a“ įrašą galite žiūrėti čia:
Atnaujinimo data: 2026-05-21
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo