Aplinkos ministerija parengė Miško kirtimo taisyklių pataisas, ribojančias plynuosius kirtimus
Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į konkrečius atvejus, kai vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus rekreaciniuose miškuose kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai, parengė ir teikia derinti Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai.
Taisyklių projekte siūloma nustatyti, kad plynieji sanitariniai miško kirtimai rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose būtų vykdomi tik tais atvejais ir tik tokia apimtimi, kiek tai neišvengiama, mažėtų miško kirtimų poveikis dirvožemiui, atsirastų pareiga pradėti miško atkūrimą sanitariniais miško kirtimais išretintuose medynuose.
Numatoma griežtinti reikalavimus, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų metu būtų paliekami visų grupių miškuose. Būtų privaloma palikti iki 5 proc. biržės dydžio nepažeistas brandžių medžių biogrupes ir papildomai visus labai didelio skersmens medžius „senolius“–ąžuolus, liepas, klevus, bukus, skroblus, uosius, drebules, pušis ir maumedžius, taip pat guobinius.
Siūloma atsisakyti privalomų plynųjų sanitarinių kirtimų retuose medynuose ir nustatyti sąlygą, kad norint vykdyti kirtimą pažeisti medžiai juose turi sudaryti bent 10 proc. likusių medyno medžių kiekio.
Kitas svarbus pakeitimas – ekosistemų apsaugos (IIA) ir rekreaciniuose (IIB) grupių miškuose leisti vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus tik žuvusiuose medynuose. Tokiais jie laikomi, kai lieka 0,2 ir mažesnis medžių skalsumas (medžių gausą medyne parodantis rodiklis). Etaloniniame medyne medžių lajos yra visiškai susivėrusios ir jų santykinis skalsumas prilyginamas 1,0, vidutinis medynų skalsumas Lietuvoje yra 0,7.
Siūloma nustatyti, kad kertant rekreacinius ir saugomų teritorijų (III miškų grupės) mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais turi būti paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų. Ekosistemų apsaugos miškų (IIA) grupėje papildomai turi būti palikti visi mažai pažeisti medžiai, išskyrus pavojų keliantys, ir krūmai, išskyrus trukdantys atkurti mišką.
IIA miškų grupei priklauso kraštovaizdžio, botaniniai, dirvožemio, botaniniai-zoologiniai draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai, priešeroziniai miškai, genetinės vertės, vertingi ir etaloniniai medynai. IIB grupė – tai miško parkai, miestų ir kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų ir kiti rekreacinės-estetinės vertės miškai. III grupės miškams priskiriami geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai ir kiti draustiniai, laukų apsauginiai, vandens telkinių apsaugos zonų ir kiti.
Visuose rekreaciniuose miškuose, esančiuose urbanizuotose teritorijoseir 300 m atstumu nuo jų ribos nuistatomas ramybės laikas, medienos ruoša, medienos ištraukimas, kirtimo atliekų išvežimas iš kirtavietės negali vykti nuo 22.00 iki 7.00 val.
Taisyklėse planuojama nustatyti pareigą įvykdžius pagrindinius, plynuosius sanitarinius ir ugdomuosius miško kirtimus užlyginti padarytas gilesnes kaip 15 cm provėžas.
Miško kirtimų taisyklės būtų papildytos reikalavimu, kad kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis kaip 0,4 medyno skalsumas, turėtų būti pradėtas miško atkūrimas Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų nustatyta tvarka.
Pastabas ir pasiūlymus Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projektui galima teikti iki gruodžio 6 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Atnaujinimo data: 2023-11-23
Taip pat skaitykite:
Urbanistinis forumas: ar Lietuvos miestai eis Kopenhagos keliu
Planuojant miestų plėtrą būtina galvoti, kaip pažaboti gamtos iššūkius
Nuo sausio 1 d. žvejybos plotų aukcionai persikelia į elektroninę erdvę
Bus išplėsta Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorija
Lietuvos geologijos tarnyba kviečia į mokymus gręžinių registravimo ir įteisinimo klausimais