Aplinkos ministerijos apklausa dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų: dauguma apklaustųjų tvirtina, kad jos yra aiškios
Net 83,5 proc. apklaustųjų mano, kad poveikio aplinkai vertinimo (PAV) reglamentavimas aiškus arba iš dalies aiškus. Tokie duomenys paaiškėjo Aplinkos ministerijai atlikus apklausą dėl PAV procedūrų.
Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar PAV teisinis reglamentavimas aiškus ir tinkamas; kaip sekasi institucijoms, dalyvaujančioms PAV procese atlikti savo funkcijas; ar užtikrinama visuomenės teisė dalyvauti PAV procese; ar su PAV procesu susijusi informacija lengvai prieinama ir suprantama.
Apklausoje dalyvavo 97 respondentai: 43 valstybės ar savivaldybės institucijų atstovai, 27 PAV dokumentų rengėjai ir 19 planuojamos ūkinės veiklos organizatorių. Visuomenei atstovavo tik 4 asmenys.
Tik 9,3 proc. respondentų mano, kad PAV procedūrų reglamentavimas nėra pakankamas ir aiškus, ir tik 12,4 proc. nurodė, kad PAV programos ir ataskaitos turinio reikalavimai nėra aprašyti tinkamai. Respondentai taip pat turėjo galimybę pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo.
Daugiausia pastabų gauta dėl to, kad esami reikalavimai yra pertekliniai ir rengiant PAV dokumentus reikalaujama per daug detalios informacijos. Taip pat pasigendama tikslesnių poveikio biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai vertinimo kriterijų. Pasigendama ir aiškumo dėl tam tikrų nuostatų taikymo: pavyzdžiui, kada reikia atlikti PAV ar atrankos procedūras, kaip viešinti informaciją apie PAV dokumentus, kai planuojama ūkinė veikla daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje.
Dalis pastabų susijusios su netinkamu teisės aktų taikymu: pavyzdžiui, skirtinga institucijų padalinių taikoma praktika, teisės aktuose nustatytos kompetencijos viršijimas, terminų nesilaikymas ir pan.
Apklausos metu buvo prašoma įvertinti institucijas, dalyvaujančias PAV procese, derinančias dokumentus ar priimančias sprendimus. Geriausiai įvertintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, net 63,9 proc. respondentų įvertino jo veiklą gerai. Kitų institucijų (Aplinkos apsaugos agentūros, Kultūros paveldo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, savivaldybės institucijų) veiklą įvertino gerai – 41,4–51,5 proc., vidutiniškai 23,7–35,1 proc. respondentų.
Norint įvertinti, ar problemų PAV procese kyla tik konkrečioje srityje, respondentų buvo paprašyta nurodyti, kokių veiklos rūšių PAV sukelia daugiausia sunkumų. Kaip problematiškiausios išskirtos atliekų tvarkymo įmonės, vėjo elektrinės ir pramonės įmonės, t. y. ganėtinai skirtingų sričių veiklos. Tad galima daryti išvadas, kad identifikuotas problemas ir trūkumus reikia spręsti kompleksiškai, o ne dėl konkrečios ūkinės veiklos rūšies.
Apklausos rezultatai bus panaudoti tobulinant PAV procedūras reglamentuojančius teisės aktus, teikiant rekomendacijas institucijoms dėl jų taikymo ir numatant reikalingas priemones informacijos prieinamumui didinti. Aplinkos ministerija dar šiemet planuoja parengti susijusių teisės aktų projektus ir kvies suinteresuotus asmenis aptarti parengtus projektus.
Trumpa informacija visuomenei apie poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės dalyvavimą procedūrose pateikta Aplinkos ministerijos interneto svetainėje čia.
Platesnė informacija apie poveikio aplinkai vertinimą pateikiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje čia.
Atnaujinimo data: 2025-04-15
Taip pat skaitykite:
Perkant žaliai tausojama ne tik aplinka, bet ir taupomos valstybės biudžeto lėšos
Žievėgraužio tipografo populiacija kol kas penktadaliu mažesnė nei pernai
Aukcionų dalyviai valstybinės žemės sklypų kainas pakelia nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų
Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų klimato kaitos ekspertai
Muziejų naktis tarp riedulių: mamutas, velnias ir kiti radiniai