Aplinkos ministerijos darbai Seimo pavasario sesijoje: laukia svarbios pertvarkos
Vyriausybės patvirtinta ir Seimui teikiama pavasario sesijos darbų programa apima 11 Aplinkos ministerijos parengtų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų pataisų projektų. Svarbiausi iš jų skirti Žaliojo kurso įgyvendinimui, taip pat šių metų pagrindinėms reformoms – vandentvarkos sektoriaus bei žemės politikos pertvarkai.
„Lietuva yra sėkmės valstybė ir tik nuolatos tobulėjant, pertvarkant neefektyvius sektorius mes galėsime rodyti pavyzdį ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europai. Todėl šį pusmetį laukia net keletas pertvarkų, kurioms reikalingi įstatymų pakeitimai: vandentvarkos, kuria siekiame užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų gauti kokybišką ir švarų vandenį bei žemės politikos, kurios tikslas – sustiprinti savivaldą jai perduodant dalį žemės valdymo funkcijų“, – teikiamus įstatymų projektus komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Žemės įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimai leis pradėti dešimtmetį lauktą reformą – įgalinti savivaldą efektyviau planuoti ir naudoti savo teritoriją, perdavus jai valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). Kartu Aplinkos ministerijai bus perduodamas valstybės politikos formavimas žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse. Atskyrus kuravimo sritis, Žemės ūkio ministerija savo išteklius skirs žemės ūkio ir kaimo plėtros sričiai. Numatoma, kad NŽT funkcijas perims šiuo metu panašias funkcijas atliekančios institucijos.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyti pokyčiai leis sukurti mechanizmą, didinantį vandentvarkos įmonių veiklos efektyvumą, kad viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos būtų kokybiškos ir visiems prieinamos. Svarbiausia, jie užtikrins kokybišką vandenį visiems gyventojams ir atstatys socialinį teisingumą – sumažins vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainų netolygumus.
Gamtos ištekliams tausoti, ekosistemoms apsaugoti, vandens telkinių būklei gerinti Vandens įstatyme siūloma nuo 2024 m. įteisinti privalomą registraciją išgaunantiems 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio. Iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo, per hidrotechninius įrenginius praleidžiamo vandens apskaita taip pat bus privaloma nuo 10 m3. Registruoti vandens išteklių naudojimą turės ir mažosios hidroelektrinės.
Be to, įstatymu siekiama suteikti įgaliojimus savivaldybių taryboms nustatyti papildomus plaukiojimo savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis apribojimus jų teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Numatyti svarbūs pakeitimai, susiję su upių ir ežerų reguliavimu, dirbtinių kliūčių pašalinimu iš vandens telkiniųir žuvų pralaidų įrengimu.
Korupcijos rizikos veiksniams mažinti skirtos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisos nustato aiškius reikalavimus siekiantiems gauti kremavimo veiklos licenciją. Kartu bus pašalintos ekshumavimo reglamentavimo spragos, nustatant, kada būtina gauti leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus. Kitas svarbus pakeitimas – už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą imamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis.
Aplinkos apsaugos įstatyme planuojama detaliau reglamentuoti gamtinio karkaso sistemos formavimo principus, įteisinti jo apsaugos, tvarkymo metodus, stiprinti ekokompensacines funkcijas gamtinio karkaso teritorijose. Dalį nuostatų numatyta perkelti iš Saugomų teritorijų įstatymo ir įtvirtinti pagrindiniame aplinkosaugos srities įstatyme, kadangi gamtinis karkasas yra šalies kraštovaizdžio ekologinį stabilumą palaikanti sistema. Taip pat siūloma įstatymą papildyti žaliosios infrastruktūros sąvoka, nustatyti pagrindinius jos tikslus, kūrimo principus.
Kartu bus svarstomi lydintieji Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimai. Jie padės apsaugoti natūralias gamtines buveines, saugomas rūšis ir jų buveines, vandens telkinius, jų pakrantes nuo sunaikinimo vykdant ūkinę veiklą. Bus siekiama supaprastinti ir pagreitinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais, atliepiant visuomenės poreikius numatyti laisvesnį kai kurių gamtinių teritorijų lankymą, sudaryti galimybes atsirasti privačioms saugomoms teritorijoms.
Gerinti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų kokybę padės Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai. Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos užkerta kelią aplinkosauginių reikalavimų pažeidimams, sustiprina įrenginių, kuriems eksploatuoti reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės arba taršos leidimo aplinkosauginę kontrolę. Siūloma sugriežtinti reikalavimus organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimui, nustatyti ar padidinti ekonomines sankcijas už netinkamą kai kurių rūšių atliekų tvarkymą.
Seimas svarstys ir ministerijos parengtus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus. Jie įgyvendina Konstitucinio teismo nutarimą, kuris konstatavo su valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų reglamentavimu susijusių nuostatų prieštaravimą Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atnaujinimo data: 2022-03-10
Taip pat skaitykite:
Kviečiame dalyvauti pirminio miškų strateginio dokumento projekto pristatyme
Kviečiame dalyvauti viešųjų pirkimų lyderių konkurso atrankoje
Č. Kudabos premija įteikta kraštovaizdžio geografei dr. Giedrei Godienei
Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo