Aplinkos ministerijos nuveikti darbai: galimybė steigti privačias saugomas teritorijas, probleminių vilkų klausimai, daugiau skaidrumo reguliuojant žvejų mėgėjų veiklą
Nuo praėjusių metų gruodžio vidurio, kuomet darbą pradėjo XIX Vyriausybė, Aplinkos ministerijos specialistai parengė prioritetinių darbų sąrašą. Tai ir miškų gamtinės vertės išsaugojimas, administracinės naštos mažinimas, efektyvi aplinkos apsaugos kontrolė, statybų sektoriaus pertvarka. Šiandien pristatome darbus gamtos apsaugos srityje.
Aplinkos ministerija sudarė praktinę galimybę žemės savininkams įsteigti privačias saugomas teritorijas, sudarant su atsakingomis valstybės institucijomis apsaugos sutartis, užtikrinant gamtinių vertybių išsaugojimą ilgam laikui, privačias saugomas teritorijas įregistruojant Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Šios sutartys bus sudaromos ir tais atvejais, kai nustatytos naujos „Natura 2000” teritorijos nepatenka į esamas saugomas teritorijas ir dėl to yra nepakankamai apsaugotos. Pavirtinti kriterijai prioritetiniams plotams, kuriuose valstybė skatina privačių saugomų teritorijų nustatymą. Šiuose plotuose bus taikomos Saugomų teritorijų įstatyme numatytos finansinio skatinimo priemonės. Patvirtintas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta procedūra, kaip sudaroma apsaugos sutartis dėl privačios saugomos teritorijos steigimo. Dėl privačių saugomų teritorijų įteisinimo reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.
Apsaugos sutartyje su žemės savininku bus individualiai susitariama, kaip žemės valdoje turi būti saugomi europiniu arba nacionaliniu mastu svarbūs biologinės įvairovės objektai, pvz., sengirės, nesteigiant tokioje žemėje valstybės saugomos teritorijos. Toks sprendimas leis realizuoti žemės savininkų teisę nustatyti privačias saugomas vietoves ir lanksčiai taikyti savanoriškus biologinės įvairovės apsaugos mechanizmus, sparčiau siekti ES biologinės įvairovės apsaugos strategijoje nustatyto tikslo padidinti apsaugotus gamtos plotus.
Aplinkos ministerija taip pat patvirtino probleminių vilkų paėmimo iš gamtos taisyklių pakeitimus, reikalaujančius atsakingiau naudotis leidimais, kurie ne vilkų medžioklės sezono metu suteikia teisę paimti vilkus iš gamtos, t.y. nukauti leidžiama tik tą konkretų vilką, kuris daro didelę žalą ūkiniams gyvūnams. Nuo šiol didelę žalą darančio vilko paėmimas iš gamtos privalo būti vykdomas ne toliau kaip 200 metrų nuo vilkų papjautų ūkinių gyvūnų gaišenų. Nustatyti tikslesni kriterijai, kaip atpažįstamas probleminio vilko atvejis: probleminiu vilku būtų laikomas vilkas, kuris užpuola ūkinius gyvūnus ar naminius augintinius per 30 pastarųjų kalendorinių dienų 3 ir daugiau kartų ir užpuolimo atvejai yra ne toliau kaip 20 km atstumu vienas nuo kito.
Nuo vasaros aplinkos ir žemės ūkio ministrams patarančioje Mėgėjų žvejų tarybos veikloje bus daugiau viešumo ir skaidrumo. Anksčiau tarybos posėdžių protokolai nebuvo skelbiami, nebūdavo viešai informuojama apie planuojamus tarybos posėdžius. Tai kėlė daug diskusijų, kaip visiems Lietuvos žvejams svarbūs klausimai svarstomi šioje taryboje ir kaip gimsta pasiūlymai dėl žvejybos taisyklių pakeitimo. Aplinkos ministras nustatė tvarką, kad informacija apie planuojamus tarybos posėdžius, jų darbotvarkes, posėdžių protokolus ir sprendimus bus skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Be to, nustatyta, kad tarybos posėdžiai yra vieši, juosepatariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai ir žvejų mėgėjų organizacijų atstovai, kurie turi teisę pristatyti savo pasiūlytus darbotvarkės klausimus, teikti tarybai išvadas ir pasiūlymus nagrinėjamais klausimais. Taip pat nustatyti tarybos narių delegavimo reikalavimai, aiškiai reglamentuota tarybos pirmininko išrinkimo tvarka: jis renkamas ne daugiau kaip dviem 4 metų kadencijoms.
Kadangi Europoje ir Lietuvoje plinta vis naujos svetimžemės rūšys arba čia anksčiau įsitvirtinusios rūšys paskelbiamos invazinėmis, atnaujinti invazinių rūšių veiksmų planai, įtrauktos naujos priemonės. Tokie planai leidžia užkirsti kelią invazinėms rūšims patekti į Lietuvą ir plisti bei užtikrina veiksmingą valdymą.
Papildytos taisyklės, nustatančios kaip rengiami saugomų teritorijų steigimui ir ribų nustatymui reikalingi dokumentai – patvirtinti saugomų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo kriterijai, todėl naujų saugomų teritorijų steigimas bus sklandesnis, kels mažiau ginčų.
Tęsiamas „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslų tvirtinimas: net 147 buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms buvo nustatyti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami ir reikšmingi apsaugos tikslai su juos specifikuojančiais ekologiniais požymiais – geros apsaugos būklės kriterijais.
Skaitmenizacijos srityje Aplinkos ministerija su partneriais užbaigė Biologinės įvairovės informacinę sistemą ir ją visiškai įteisino. Šią sistemą sudaro žvejybos, medžioklės, nelaisvėje laikomų gyvūnų, genetiškai modifikuotų organizmų, invazinių rūšių, gamtotvarkos, biologinės įvairovės monitoringo ir kiti moduliai, padedantys tvarkyti duomenis apie biologinę įvairovę, leidžiantys juos patogiai surinkti, analizuoti ir pateikti specialistams, visuomenei. Asmenims teikiamos naujos kokybės skaitmeninės administracinės paslaugos, pakeitusios popierinių dokumentų tvarkymą. Pavyzdžiui, sudarytos sąlygos teikti pranešimus apie rūšių stebėjimus, ataskaitas apie nelaisvėje laikomus gyvūnus, elektroniniu būdu registruoti medžioklės ir žūklės laimikius, o valstybės ir savivaldybių institucijoms sudarytos galimybės skaitmeniniu būdu tuos duomenis tvarkyti.
Atnaujinimo data: 2025-08-28
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo