EK pristato ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūros siūlymus: didesnis dėmesys investicijoms, konkurencingumui ir pramonės dekarbonizacijai

Europos Komisija (EK) pristatė Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) peržiūros pasiūlymą, siekdama ją pritaikyti 2040 m. klimato tikslams ir sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą. Siūloma peržiūra grindžiama 2026 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis ir Švarios pramonės susitarimu (angl. Clean Industrial Deal).

Nuo ES ATLPS veiklos pradžios 2005 m. sistema tapo vienu pagrindinių ES klimato politikos instrumentų. Jos dėka daugiau kaip 50 proc. sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema, ir surinkta daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo investuotos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir Europos energetikos sistemos modernizavimą. Rinkos principais veikianti sistema užtikrino vienodas ir prognozuojamas sąlygas visose valstybėse narėse.

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai

Atsižvelgiant į pasikeitusias geopolitines ir ekonomines aplinkybes bei didėjantį spaudimą Europos pramonei, EK siūlo modernizuoti ES ATLPS, išlaikant jos pagrindinį vaidmenį siekiant neutralumo klimatui.

Vienas svarbiausių pokyčių – siūloma koreguoti linijinį apyvartinių taršos leidimų kiekio mažinimo koeficientą. Numatoma, kad 2031–2035 m. jis sieks 3,7 proc., o 2036–2040 m. – 1,7 proc., taip užtikrinant laipsniškesnę leidimų kiekio mažėjimo trajektoriją, suderintą su ES vidaus klimato tikslais.

Be to, siūloma leisti 2036–2040 m. iki 2 proc. įsipareigojimų vykdyti naudojant aukštos kokybės tarptautinius anglies kreditus. Tikimasi, kad tai padės finansuoti dekarbonizacijos projektus už ES ribų ir suteiks papildomo lankstumo laikotarpiu, kai emisijų mažinimas Europoje taps sudėtingesnis.

Didesnės investicijos į pramonės pertvarką

Pasiūlymuose numatytas gerokai didesnis dėmesys investicijoms. Planuojama įsteigti Pramonės dekarbonizacijos banką, kurio finansavimas siektų 100 mlrd. eurų. Iki 2030 m. veiktų pirmoji šio banko priemonė – Investicijų skatinimo priemonė (ETS Investment Booster).

Taip pat bus tęsiamas Inovacijų fondo finansavimas, skirtas pirmosioms komercinėms inovatyvių švariųjų technologijų diegimo iniciatyvoms. Valstybės narės būtų įpareigotos ne mažiau kaip 50 proc. nacionalinių pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų, skirti investicijoms į ES ATLPS sektorių dekarbonizaciją. EK vertinimu, iki 2030 m. tai sudarytų daugiau kaip 100 mlrd. eurų investicijų.

Solidarumas ir parama mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms

EK siūlo išlaikyti Modernizavimo fondą, kuris ir toliau rems mažesnes pajamas gaunančias valstybes nares, padėdamas modernizuoti energetikos sistemas ir skatinti pramonės transformaciją.

Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimas pramonei būtų tęsiamas ir po 2030 m., tačiau jų skyrimas būtų dar glaudžiau susietas su investicijomis į dekarbonizaciją Europoje. Komisija pabrėžia principą, kad pramonės sumokėtos lėšos turėtų būti reinvestuojamos į pramonės pertvarką, taip skatinant įmones investuoti į švariąsias technologijas.

Nuolatiniai anglies absorbentai ir pokyčiai pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo sektoriams

Pasiūlymu taip pat numatoma į ES ATLPS integruoti nuolatinius anglies dioksido absorbentus (permanent carbon removals). Tai suteiktų papildomo lankstumo sunkiausiai dekarbonizuojamiems sektoriams ir kartu paskatintų tokių technologijų plėtrą.

Atskiru teisėkūros pasiūlymu dėl santykinių taršos rodiklių siekiama 2026–2030 m. padidinti pramonei skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų vertę maždaug 6 mlrd. eurų. Sektoriams, kuriems taikomas Anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM), siūloma lėčiau mažinti nemokamų leidimų skyrimą ir pratęsti jų atsisakymą iki 2038 m.

Didesnis rinkos stabilumas

EK taip pat siūlo peržiūrėti Rinkos stabilumo rezervo veikimą, siekiant sustiprinti apyvartinių taršos leidimų rinkos stabilumą, užtikrinti didesnį investicijų prognozuojamumą, išlaikyti rinkos likvidumą ir sumažinti pernelyg didelius kainų svyravimus. Šis pasiūlymas papildo 2026 m. balandžio mėn. pateiktą iniciatyvą nutraukti automatinį leidimų, laikomų rezerve, panaikinimą.

Platesnė sistemos taikymo sritis

Peržiūros pasiūlymu taip pat stiprinamas ES ATLPS taikymas aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose bei numatoma sistemą išplėsti atliekų deginimo įrenginiams. Komisijos vertinimu, tai padės kurti naujas verslo galimybes, sumažins piktnaudžiavimo riziką, užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas ir geriau suderins ES sistemą su tarptautiniais pokyčiais.

Komisija pabrėžia, kad siūloma ES ATLPS peržiūra siekia suderinti klimato politikos tikslus su Europos pramonės konkurencingumo stiprinimu, išlaikant rinkos principais grindžiamą sistemą ir didinant investicijas į švariųjų technologijų diegimą bei dekarbonizaciją.

Planuojama, kad šie EK pasiūlymai galėtų įsigalioti 2028 m.

Daugiau informacijos galima rasti čia:

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūros pasiūlymas

Pasiūlymas dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo

Pasiūlymas dėl patikslintų ATLPS šilumos ir kuro santykinių taršos rodiklių

Poveikio vertinimas dėl ATLPS direktyvos (įskaitant aviacijos ir jūrų transporto sektorių ATLPS)

Atnaujinimo data: 2026-07-21

Taip pat skaitykite:

„Darnaus vystymosi tikslai yra pasiekiami“ – JT kviečia imtis ryžtingesnių veiksmų

Aplinkos ministrė Vyriausybėje pristatė siūlymus Vilniaus regiono atliekų situacijai suvaldyti

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos rekomenduoja specialistai

Kuriant ugnį gamtoje svarbu laikytis taisyklių: aplinkosaugininkai primena pagrindinius reikalavimus

Aplinkos ministerija: raginame kuo greičiau rasti efektyvius sprendimus atliekų problemai išspręsti