ES Aplinkos taryboje – svarbios išvados dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės
Pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje buvo priimtos svarbios išvados dėl ES pozicijos artėjančiuose tarptautiniuose klimato kaitos ir biologinės įvairovės susitikimuose. ES aplinkos ministrai sutarė dėl bendros pozicijos Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 29), kuri vyks šių metų lapkritį Azerbaidžane, bei Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 16), kuri vyks spalio mėnesį Kolumbijoje
Patvirtintose išvadose dėl COP 29 pabrėžiama, kad ES sieks ambicingų sprendimų, skirtų pasauliniams klimato kaitos švelninimo tikslams didinti. Vienas svarbiausių tikslų – išlaikyti globalios temperatūros augimą neviršijant 1,5 °C. Taip pat bus ieškoma būdų mažinti neigiamus klimato kaitos padarinius ir patvirtinti ilgalaikį klimato kaitos finansavimo tikslą po 2025 metų.
Anot Aplinkos taryboje dalyvavusios Aplinkos ministerijos kanclerės Lauros Masiliauskaitės, patvirtintose COP 29 išvadose pritarta Lietuvos, Latvijos ir Estijos siūlymui dėl Rusijos karo Ukrainoje keliamos žalos aplinkai įvertinimo ir Rusijos atsakomybės dėl žalos atlyginimo, išplečiant tarptautinį Ukrainai padarytos žalos registrą.
„Laikomės pozicijos, kad ilgalaikio klimato kaitos finansavimo tikslo patvirtinimo esminė sąlyga turi būti ambicingesni šalių klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai, o patvirtintas tikslas turi būti realus ir įgyvendinamas, išplėstas paramą teikiančių šalių donorių ratas, atsižvelgiant į atitinkamas ekonomines šalių galimybes ir didėjančią pasaulinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį“, – sakė Aplinkos ministerijos kanclerė.
Išvadose dėl Kolumbijoje vyksiančios 16-osios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos daugiausia dėmesio skiriama 2022 m. pabaigoje patvirtintos Kunmingo-Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės įgyvendinimui ir priežiūros mechanizmo nustatymui: biologinės įvairovės išsaugojimo integravimui į kitus sektorius, sąsajoms su klimato kaitos valdymu, sveikatos apsaugos stiprinimui, jūrų biologinės įvairovės išsaugojimui, biologinės įvairovės išsaugojimo finansavimui, bendradarbiavimui su kitomis organizacijomis. Taip pat bus aptarti naujų genomo redagavimo metodų, gyvų modifikuotų organizmų rizikos vertinimo ir genetinių išteklių skaitmeninės sekos informacijos naudojimo klausimai.
„Formuojant nacionalinę politiką ir rengiant nacionalinius biologinės įvairovės dokumentus, taip pat rengiantis įgyvendinti naujai priimtą ES Gamtos atkūrimo reglamentą, Lietuvai ypač aktualūs susitikimuose Kolumbijoje planuojami priimti bendrą ES poziciją atitinkantys sprendimai dėl biologinės įvairovės darbotvarkės įgyvendinimo ir jo priežiūros mechanizmo“, – teigė L. Masiliauskaitė.
Aplinkos taryboje taip pat vyko diskusijos dėl tarptautinio teisiškai privalomo instrumento, skirto plastiko taršai mažinti. dėl taršos plastiku mažinimo rengimo derybas. Šiuo metu pasaulyje didelė dalis plastiko atliekų išmetama nereguliuojamuose sąvartynuose, deginama arba patenka į aplinką. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, nepriėmus jokių politinių sprendimų plastiko taršai mažinti, iki 2040 m. plastiko naudojimas išaugtų dar 70 proc. palyginti su 2020 m.
Posėdyje taip pat vyko diskusijos dėl tarptautinio teisiškai privalomo instrumento, skirto plastiko taršai mažinti. Šiuo metu pasaulyje didelė dalis plastiko atliekų išmetama nereguliuojamuose sąvartynuose, deginama arba patenka į aplinką. Siekdama spręsti šią problemą, JT Aplinkos asamblėja nusprendė iki 2024 m. parengti tarptautinį teisiškai privalomą instrumentą, kadangi atskirų valstybių ar regionų pastangų nebepakanka. Šių metų pabaigoje Korėjos Respublikoje vyksiančiame susitikime bus siekiama susitarti dėl galutinio šio dokumento teksto.
L. Masiliauskaitė išreiškė Lietuvos palaikymą spartesniam susitarimo priėmimui: „Būtina, kad šis dokumentas apimtų visą plastiko gyvavimo ciklą ir būtų grindžiamas aiškiais kriterijais, kurie padėtų greitai pasiekti taršos mažinimo tikslus, suteiktų pramonei daugiau aiškumo, nesudatų prielaidų iškraipyti konkurencines sąlygas“, – susitikime sakė Aplinkos ministerijos kanclerė.
Liuksemburge vykusiame susitikime aplinkos ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl ES Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti įgyvendinimo. Šia strategija siekiama sukurti netoksišką aplinką, prisidedant prie bioįvairovės išsaugojimo, maisto sistemos tvarumo, perėjimo prie klimatui neutralios ir žiedinės ekonomikos, darnios pramonės gamybos.
Atnaujinimo data: 2024-10-15
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo