Gamtininkai atkreipia dėmesį: Vakarų taigos buveinė turi skirtis nuo išvalyto miško
*Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotrauka
Aplinkos ministerija siekia atkreipti dėmesį į vieną iš vertingiausių ir rečiausių natūralių buveinių Lietuvoje – Vakarų taigą. Tai unikali miško ekosistema, kurioje lankantis gali susidaryti įspūdis, kad teritorija yra neprižiūrima, negyva mediena nėra šalinama. Todėl gamtininkai aiškina, kodėl Vakarų taigos nereikia „tvarkyti“ tradiciniais miškininkystės metodais ir kaip jos apsauga prisideda prie klimato kaitos švelninimo bei natūralių ekosistemų išsaugojimo.
Šiam miškų buveinės tipui Europos Komisija yra suteikusi prioritetinės buveinės statusą, todėl tokių buveinių apsaugai šalys narės turi skirti padidintą dėmesį. Skirtingai nei įprasti ūkiniai miškai, Vakarų taiga formuojasi be žmogaus įsikišimo. Jos raidą lemia natūralūs procesai, tokie kaip medžių senėjimas, kritulių ir vėjų poveikis, vabzdžių veikla bei savaiminis atsikūrimas.
„Apsaugant Vakarų taigą, svarbiausia – ne tik riboti tiesioginę žmogaus veiklą, bet ir užtikrinti, kad šioje buveinėje nenukentėtų natūralūs procesai. Vakarų taiga turi vystytis pagal savo įgimtą dinamiką, o bet koks žmogaus įsikišimas, netgi pasitelkiant gamtotvarkos priemones, turi būti atliekamas itin atsakingai ir griežtai laikantis nustatytų taisyklių. Visos šios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai jos neišvengiamos ir kai tai nedaro neigiamos įtakos ekosistemos pusiausvyrai“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Tomas Tukačiauskas.
Vakarų taigos buveinei būdingos periodinės vabzdžių kenkjų, audrų, sniegolaužų ir gaisrų pažaidos. Minėtų gamtinių procesų metu buveinėje gali susidaryti dideli negyvos medienos kiekiai, tačiau dėl “netvarkingo” miško nereikėtų jaudintis, nes tik įvairios stadijos negyvoje medienoje gali veistis saugomi organizmai (kerpės, vabzdžiai), ji tampa gausiu maisto šaltiniu eilei gyvųjų organizmų, o tankiai suvirtę medžiai apsaugo kitus jaunus medelius nuo elninių žvėrių nugraužimo.
Vakarų taigos ateitis: 2025 m. planai ir finansinės paramos galimybės
Vakarų taigos buveinėse leidžiami tik specialieji biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai, kurie bus pagrindinė gamtotvarkinė priemonė Vakarų taigos buveinių plotuose įgyvendinant ES Gamtos atkūrimo reglamentą.
VĮ Valstybinė miškų urėdija per 2025 metus planuoja vykdyti gamtotvarkinius kirtimus apie 400 ha plote, įskaitant ir Vakarų taigos buveines. Visi darbai bus atliekami laikantis griežtų gamtosaugos taisyklių ir tik ten, kur tai būtina ekosistemos stabilumui užtikrinti.
Be to, Aplinkos ministerija rengia finansinės paramos projektą, kuriuo siekiama ir privačių miškų savininkams padėti savo valdose atkurti gerą Vakarų taigos ir kitų miško buveinių apsaugos būklę. Planuojama miško savininkams saugantiems ir tvarkantiems buveines kompensuoti miškotvarkos projekto keitimo, gamtotvarkos darbų atlikimo išlaidas ir buveinėje paliekamos medienos vertę.
Lietuvos teritorijoje yra apie 57 tūkst. ha Vakarų taigos buveinės plotas. Šiuo metu į Natura 2000 ekologinį tinklą yra įtraukta ir saugoma daugiau nei 70 proc. visų Vakarų taigos ploto (t.y. apie 34 tūkst. ha). Žemaitijos nacionaliniame parke vyrauja tikrieji Vakarų taigos eglynai, o rytų ir pietų Lietuvos saugomose teritorijose – Vakarų taigos pušynų potipis.
Atnaujinimo data: 2025-04-02
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo