Gamtoje kaip svečiuose: ką svarbu žinoti vykstant poilsiauti?
Šiltuoju metų laiku miškuose, ežerų pakrantėse ir pažintiniuose takuose daugėja poilsiautojų. Vykstant į gamtą svarbu iš anksto pasidomėti, kur galima statyti palapinę, kūrenti laužą ar palikti automobilį, nes neatsargus elgesys gali pakenkti aplinkai.
Šias tema Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK'a“ komunikacijos atstovė Aistė Semėnė kalbino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Agnę Jasinavičiūtę-Trakimienę ir Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistą Darių Jurevičių. Pokalbyje aptartos svarbiausios taisyklės poilsiui gamtoje ir saugomose teritorijose.
„Gamtoje turėtume elgtis taip, lyg būtume svečiuose. Labai norisi palinkėti žmonėms nesinešti miesto į gamtą ir netriukšmauti“, – sakė A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Poilsio vietą verta pasirinkti iš anksto
Valstybinių miškų urėdija (VMU) prižiūri daugiau kaip 1100 poilsiui ir gamtos pažinimui pritaikytų vietų visoje Lietuvoje. Interaktyviame VMU žemėlapyje galima pasirinkti norimą objektą, susipažinti su pagrindine informacija ir gauti tikslią nuorodą, padedančią pasiekti net atokiau miške esančią vietą.
Nacionaliniai ir regioniniai parkai įprastai taip pat yra atviri, tačiau jautriausiose vietose taikomi gamtos vertybes saugantys ribojimai. Griežčiausias režimas galioja rezervatuose. A. Jasinavičiūtė-Trakimienė juos apibūdino kaip gamtai rezervuotas teritorijas, kuriose žmogaus įsikišimas turi būti kuo mažesnis. Pavyzdžiui, Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate tam tikru metų laiku lankytis galima tik pažintiniu taku ir lydint specialistui.
Dauguma pažintinių takų ir kitų lankytinų vietų yra atviros lankytojams nemokamai ištisus metus, todėl į pamėgtas vietas verta sugrįžti ne kartą. Pašnekovų teigimu, keičiantis metų laikams tas pats kraštovaizdis kaskart atsiskleidžia vis kitaip.
Saugomų teritorijų direkcijos taip pat kviečia lankytis lankytojų centruose ir gamtos mokyklose, kur galima daugiau sužinoti apie saugomas teritorijas, jų vertybes, dalyvauti edukacijose bei pažintinėse veiklose. Norintys prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo gali įsigyti savanorišką lankytojo bilietą – surinktos lėšos skiriamos pažintinių takų, apžvalgos vietų, lankytojų centrų ir kitos lankymui skirtos infrastruktūros priežiūrai bei atnaujinimui.
Saugus poilsis stovyklavietėse
Planuojant nakvynę gamtoje, svarbu pasirinkti stovyklavietę arba kempingą. Poilsiavietės skirtos tik trumpam sustojimui, todėl palapinių jose statyti negalima.
Saugomose teritorijose nakvoti leidžiama tik oficialiai tam pritaikytose vietose, kad nebūtų pažeista augalija, dirvožemis ar trikdomi laukiniai gyvūnai. Ypač atsargiai reikia elgtis Kuršių nerijos kopose, kur lankytojai turėtų judėti tik įrengtais takais, nes net nedidelis augalijos pažeidimas gali paskatinti smėlio slinkimą. Stovyklaviečių ir poilsiaviečių žemėlapis saugomose teritorijose.
Apsistojus stovyklavietėje svarbu nepamiršti ir saugaus elgesio su ugnimi. Laužą galima kūrenti tik įrengtoje laužavietėje, o prieš išvykstant neužtenka įsitikinti, kad nebematyti liepsnos. D. Jurevičius atkreipė dėmesį, kad pakilus vėjui rusenančios žarijos gali patekti į miško paklotę, todėl laužavietę būtina užpilti vandeniu, smėliu arba žemėmis. Neatsargaus elgesio pasekmės gali būti itin rimtos. Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai kasmet gesina iki 200 miško gaisrų, kuriuos dažniausiai sukelia neatsargiai naudojama ugnis ar įkaitę daiktai.
Pastebėjus gaisrą reikėtų nedelsiant skambinti numeriu 112. Nedidelę ugnį galima mėginti gesinti tik įvertinus, kad tai nekelia pavojaus. Greitai plintant gaisrui svarbiausia atsitraukti ir laukti ugniagesių.
Automobilius taip pat svarbu statyti tam įrengtose vietose ir neužtverti miško kelių bei įvažiavimų. Užstatytas kelias gali sutrukdyti gelbėtojams pasiekti nelaimės vietą.
Gamtoje svarbu netrikdyti gyvūnų ir nepažeisti augalijos
Keliaujant su augintiniu privaloma pasirūpinti, kad šis netrikdytų laukinių gyvūnų. Pavyzdžiui, šunį reikėtų laikyti su pavadėliu, nes net ramus gyvūnas gali pradėti vytis jauniklį, sutrikdyti perinčius paukščius ar pats patekti į pavojų.
Ne mažiau svarbu tinkamai elgtis radus laukinio gyvūno jauniklį. A. Jasinavičiūtė-Trakimienė pasakojo apie atvejį, kai žmogus, palaikęs stumbriuką pasiklydusiu, parsinešė jį namo. Per anksti nuo motinos atskirtas jauniklis neišgyveno. Kilus abejonių, gyvūno nereikėtų liesti ar perkelti, geriau kreiptis į specialistus.
Gamtoje taip pat negalima skinti ar rauti retų augalų, juo labiau mėginti jų persodinti savo sklype. Retoms rūšims būtinos specifinės augimo sąlygos, todėl iškasti augalai neprigyja, o natūrali augavietė lieka pažeista.
Lankantis miške galima grybauti ir uogauti, tačiau miško gėrybes svarbu rinkti tausojant gamtą. Grybaujant nereikėtų ardyti miško paklotės, o uogas rekomenduojama skinti rankomis, nes specialios šukos pažeidžia uogienojus ir silpnina augalus.
Miškų švara – bendra atsakomybė
Nors poilsiautojai gamtoje elgiasi vis atsakingiau, miškuose vis dar paliekama šimtai tonų atliekų. Tinklalaidėje pateiktais duomenimis, 2025 m. Valstybinių miškų urėdija iš miškų pašalino daugiau kaip 200 tonų padangų ir daugiau kaip 400 tonų kitų stambiųjų atliekų.
Pastebėjus miške iškraunamas atliekas, svarbu saugiai užfiksuoti transporto priemonę ir vietą, tada pranešti numeriu 112. Atrastas jau paliktas atliekas galima pažymėti platformos „Tvarkau Lietuvą“ žemėlapyje.
„Kaip radome, taip ir palikime, o jeigu yra galimybė, padarykime dar švariau“, – patarė D. Jurevičius.
Visą Aplinkos ministerijos tinklalaidės „APLINK'a“ įrašą žiūrėkite čia:
Atnaujinimo data: 2026-06-23
Taip pat skaitykite:
Savivaldybės galės įvesti rinkliavą už jų lėšomis įrengtas kolumbariumo nišas
Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo projektams bus paskirstyti papildomi 40 mln. eurų
Gręžinio įteisinimo dokumentus reikia pateikti iki liepos 31-osios
Paskelbti 53 nauji valstybės saugomi gamtos paveldo objektai