Joninės: Kauno zoologijos muziejus nedirbs, bet kviečia grožėtis jonvabaliais!
Birželio naktimis, Joninių mėnesį, miškuose ir pievose galite išvysti stebuklingą reginį – mėlynai žaliai švytinčias švieseles. Tai – jonvabaliai, viena paslaptingiausių ir įdomiausių vabzdžių!
Lietuvoje gyvena dvi jonvabalių rūšys: paprastasis jonvabalis (Lampyris noctiluca) ir trumpasparnis jonvabalis (Phosphaenus hemipterus). Šį kartą aptarsime paprastąjį jonvabalį, kurį užfiksavo mūsų muziejaus darbuotojai!
Įdomūs faktai apie paprastuosius jonvabalius:
- Paprastojo jonvabalio patelės, priešingai nei daugelis kitų vabalų, neturi plėvinių sparnų ir antsparnių. Jos yra plokščios ir sudarytos iš nepridengtų narelių, atrodo tarsi 15–20 mm ilgio kirminėliai. Patelės neskraido, tik šliaužioja, tačiau tamsoje ryškiai švyti mėlynai žaliais žiburiukais.
- Jonvabalių patinėliai atrodo visai kaip įprasti vabalai, siekia apie 12 mm dydį ir puikiai skraido, yra vikrūs. Jie atskrenda į patelių viliones poravimuisi.
- Kaip jonvabaliai švyti? Jonvabalių švytėjimas yra sudėtingas biocheminis procesas. Jų galiniuose pilvelio nareliuose esančiose ląstelėse vyksta cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria šviesa. Ši šviesa skirta pritraukti patinėlius poravimuisi.
- Kada jonvabaliai švyti? Lietuvoje jonvabalių patelės intensyviausiai švyti birželio mėnesį, Joninių metu, bet kai kurie individai gali pradėti švytėti jau balandžio gale (jei pavasaris ankstyvas), o tai gali tęstis iki rugsėjo.
- Įdomu ir tai, kad suaugę jonvabalių patinai nesimaitina, bet būdami lervų stadijoje jie minta mažomis sraigėmis.
Atnaujinimo data: 2025-06-23
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo