Klimato kaita: mokomės gyventi kitaip | 1 dalis
Ar girdėjote, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita?
Lietuvos klimato pokyčiai yra neatsiejama Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl jos padariniai jaučiami ir mūsų šalyje.
Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C, karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30°C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus (vidutiniškai 5,8 dienomis), o šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus (vidutiniškai 10,5 dienomis).
Metinis kritulių kiekis nuo 1961 iki 2022 m. išaugo apie 73 mm (11proc.), saulės spindėjimo trukmė per metus 1961–2022 m. laikotarpiu išaugo 7 proc. (127 val.).
Smarkių liūčių, sausrų ar audrų metu apsemiamos gatvės, namai, nukenčia turtas, naikinamas ūkininkų derlius, žala padaroma ir gamtai – daugėja žievėgraužio tipografo ir vėjo pažeistų medynų.
Naujoje ES prisitaikymo strategijoje patvirtinta ilgalaikė ES vizija – iki 2050 m. tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamų padarinių.
Prisitaikymas prie klimato kaitos sušvelnina galimus nuostolius, stabilizuoja pasaulio socialines ir ekonomines sistemas, suteikia naudą dėl klimato teikiamų naujų galimybių, padeda kovoti su klimato kaitos pasekmėmis.
Išsamiau susipažinti Lietuvos klimato kaitos prognozėmis ir scenarijais galima vaizdo įraše.
Atnaujinimo data: 2024-05-24
Taip pat skaitykite:
Pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva sieks mažinti kliūtis žiedinei ekonomikai
Europos Komisijos delegacijai pristatyti Lietuvos gamtos atkūrimo ir žiedinės ekonomikos pavyzdžiai
Vilniuje įvyko 20-oji Šiaurės šalių geodezijos komisijos generalinė asamblėja
Seminaras verslui „EUDR: reglamentavimo reikalavimai ir praktinis įgyvendinimas”