Kokia šiemet bus vasara? „APLINK'a“ tinklalaidėje apie orų prognozes ir klimato kaitą
Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK'a“ aptartas ilgalaikių orų prognozių patikimumas, pavojingų meteorologinių reiškinių numatymas ir Lietuvos pasirengimas su klimato kaita susijusioms rizikoms. Šiomis temomis Aplinkos ministerijos komunikacijos atstovė Aistė Semėnė kalbėjosi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologu Gyčiu Valaika ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstove, Vilniaus universiteto lektore Judita Liukaityte-Kukiene.
„Kokia bus ši vasara?“ – klausimas, į kurį meteorologai negali atsakyti
„Kai kažkas sako, kad vasara bus karšta ar žiema labai šalta ir snieginga, aš visada žiūriu su nepasitikėjimu, nes Lietuvoje ilgalaikės prognozės nėra tokio aukšto patikimumo, kokio norėtųsi“, – tinklalaidėje sakė G. Valaika.
Sezoninės prognozės parodo labiau tikėtiną bendrą orų tendenciją, tačiau negali patikimai numatyti konkrečių dienų temperatūros, kritulių ar audrų. Patikimiausios yra artimiausių kelių dienų prognozės, o vertinant ilgesnį laikotarpį neapibrėžtumas didėja.
Per pastarąjį dešimtmetį septynios vasaros Lietuvoje buvo šiltesnės arba gerokai šiltesnės už standartinę klimato normą, dvi vėsesnės, o viena jai artima. Šie duomenys rodo bendrą šiltesnių vasarų tendenciją, tačiau neleidžia tiksliai pasakyti, kokie orai vyraus konkretų sezoną.
Šiuolaikinės prognozės rengiamos remiantis meteorologiniais stebėjimais ir skaitmeniniais modeliais, tačiau anksčiau žmonės orų pokyčius bandydavo numatyti pagal gamtos ženklus. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių, tai žemai skraidančios kregždės, siejamos su artėjančiu lietumi.
„Deja, bet dėl vykstančios klimato kaitos kregždėmis jau nelabai galime pasikliauti“, – juokėsi J. Liukaitytė-Kukienė.
Pasikartojantys orai rodo, kokios yra klimato tendencijos
Kalbant apie klimato kaitą svarbu atskirti pavienius orų reiškinius nuo ilgalaikių pokyčių. Klimato tendencijos nustatomos vertinant ne trumpesnio kaip 30 metų laikotarpio meteorologinius duomenis, todėl viena šalta žiema ar vėsesnė vasara bendros krypties nepaneigia.
Vienas tokių pokyčių matomas vertinant kritulių pasiskirstymą. Per vasarą jų gali iškristi tiek, kiek įprasta, ar net daugiau, tačiau didžioji dalis gali tekti vos kelioms smarkioms liūtims, kurias skiria ilgi sausringi laikotarpiai. Toks pasiskirstymas apsunkina žemės ūkio darbų planavimą, lietaus vandens tvarkymą miestuose ir pasirengimą vietiniams potvyniams.
Didėjant pavojingų meteorologinių reiškinių rizikai, vis svarbesni tampa išankstiniai perspėjimai apie audras, smarkias liūtis, krušą ir kitus pavojus. Perspėjimas apie audrą dar nereiškia, kad ji pasieks visą nurodytą teritoriją. Tokie reiškiniai dažnai būna lokalūs, gali susilpnėti arba pakeisti judėjimo kryptį. Perspėjimai skelbiami iš anksto, kad gyventojai turėtų laiko pasirengti.
„Didelė tikimybė niekada nereiškia 100 procentų. Apskritai moksle nėra nei nulio, nei 100 procentų“, – sakė G. Valaika.
Prognozių informaciją greičiau apdoroti ir aiškiau pateikti gyventojams padeda naujos technologijos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlėje „Meteo LT“ dirbtinis intelektas pagal skaitmeninių prognozių duomenis ir sinoptikų parengtus perspėjimus suformuoja trumpas artimiausio ryto, dienos ar vakaro orų apžvalgas. Šis sprendimas nepakeičia meteorologų vertinimo, tačiau paspartina gyventojams skirtos informacijos parengimą.
Perspėjimus tikslinti padeda ir gyventojų pateikiami duomenys. Platformoje „stebiu.meteo.lt“ galima pažymėti pastebėto meteorologinio reiškinio vietą ir įkelti nuotraukų ar vaizdo įrašų. Ši informacija meteorologams padeda patikrinti radarų duomenis, įvertinti reiškinio mastą ir tobulinti perspėjimus.
Tikslesnės prognozės ir perspėjimai yra tik viena pasirengimo pavojingiems reiškiniams dalis. Valstybės institucijos ir savivaldybės taip pat turi iš anksto vertinti klimato keliamas grėsmes ir numatyti konkrečias prisitaikymo priemones. Tai gali būti geresnis pavėsio ir geriamojo vandens prieinamumas per karščius, efektyvesnis lietaus vandens tvarkymas, užliejimo riziką mažinantis teritorijų planavimas ir infrastruktūros atsparumo stiprinimas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba numato stiprinti savivaldybėms teikiamą ekspertinę pagalbą vertinant klimato rizikas ir pasirenkant tinkamas prisitaikymo priemones. Gyventojams svarbu sekti oficialias prognozes ir perspėjimus bei laikytis pateikiamų saugumo rekomendacijų.
Visą tinklalaidės „APLINK'a“ įrašą rasite čia:
Atnaujinimo data: 2026-06-18
Taip pat skaitykite:
Vyriausybė pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms
Pristatytos priemonės būsto pasiūlai didinti ir socialinio bei savivaldybių būsto sistemai stiprinti
Daugiau nei 6 mln. eurų investicijų tekstilės atliekų įrangai: kviečiame pasinaudoti