Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Liepos 8 d. Vilniuje aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė susitiko su Lenkijos klimato ir aplinkos viceministre Urszula Zielińska bei Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijos delegacijos atstovais. Dvišaliame susitikime aptartos klimato atsparumo, vandens išteklių valdymo, gamtos atkūrimo ir pasienio regionų saugumo temos. Šalys taip pat kalbėjo apie praktinį ekspertų bendradarbiavimą ir priemones, kurios padėtų geriau pasirengti ekstremaliems klimato reiškiniams.
„Klimato kaitos poveikis vis dažniau matomas per sausras, potvynius, gaisrų riziką ir didėjantį spaudimą ekosistemoms, todėl prisitaikymo priemonės turi būti planuojamos plačiau nei atskirose teritorijose. Lenkijos patirtis taikant vandens sulaikymo sprendimus kraštovaizdžio mastu Lietuvai yra vertinga, ypač ieškant, kokios priemonės galėtų būti pritaikytos pasienio regionuose. Tokie sprendimai padeda atkurti gamtines ekosistemas, stiprinti atsparumą ekstremaliems reiškiniams ir prisidėti prie gyventojų saugumo. Pasienio regionuose tokias priemones galėtų papildyti Žaliojo skydo iniciatyva, padedanti derinti gamtosauginius, klimato atsparumo ir krašto apsaugos tikslus“, sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Šešupės upės slėnis aptartas kaip viena iš Žaliojo skydo iniciatyvai įgyvendinti galimų teritorijų, kurioje būtų galima praktiškai vertinti natūralaus vandens sulaikymo ir gamtos atkūrimo priemones. Lietuvos ir Lenkijos ekspertai jau keičiasi informacija ir toliau nagrinės galimus techninius sprendimus bei bendras iniciatyvas.
Viceministrės taip pat aptarė rengiamą Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemą. Lietuvos vertinimu, ši sistema turėtų padėti valstybėms geriau pasirengti klimato rizikoms, stiprinti rizikų vertinimą ir priimti ilgalaikius, duomenimis pagrįstus sprendimus, kartu nesukuriant papildomos administracinės naštos.
Susitikime kalbėta ir apie biologinės įvairovės finansavimo galimybes. Aptarta gamtos kreditų sistema, kuri galėtų skatinti savanoriškas verslo investicijas į gamtos atkūrimą ir atsparių ekosistemų kūrimą. Šiuos klausimus praktiškai padės įvertinti 2026 m. rudenį Baltijos šalyse planuojamas pradėti LIFE BIO-CRED Baltic projektas. Projekto metu bus siekiama nustatyti, kokios metodikos ir stebėsenos priemonės leistų patikimai įvertinti gamtos atkūrimo rezultatus ir susieti juos su papildomo finansavimo galimybėmis.
Dvišaliame susitikime aptartos temos kitą dieną pratęstos Lenkijos ambasadoje Vilniuje vykusiame forume „Lenkija ir Lietuva: drauge link žalios ateities“, kuriame taip pat dalyvavo A. Paliukėnaitė. Forume kalbėta apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą kuriant ir diegiant klimatui bei aplinkai palankias technologijas.
Diskusijoje apie klimato atsparumą, gamta ir technologijomis pagrįstus sprendimus bei saugumą kalbėta apie abiejų šalių klimato politikos kryptis, savivaldybių pasirengimą, vandens valdymą, inovacijų vaidmenį ir praktines priemones, galinčias padėti mažinti ekstremalių reiškinių poveikį gyventojams.
Renginyje taip pat pristatyta Lietuvos žaliųjų technologijų ekosistema, verslo, mokslo ir savivaldos bendradarbiavimo pavyzdžiai bei Lenkijos žaliųjų technologijų akceleratoriaus programa „GreenEvo“, padedanti Lenkijos žaliosioms įmonėms pristatyti technologinius sprendimus užsienio rinkose ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.
Atnaujinimo data: 2026-07-09
Taip pat skaitykite:
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo
Statybos įstatymo pakeitimai gyventojams ir verslui sutaupys 1,5 mln. eurų per metus