Lietuva pasirašė deklaraciją dėl prieinamo būsto tvarioje ir sveikoje aplinkoje, partnerysčių projektams atrinktos Alytaus ir Biržų savivaldybės
Lapkričio 13-14 d. Ispanijoje, Chichono mieste vyko neformalus Europos Sąjungos valstybių narių ministrų, atsakingų už būsto ir urbanistinio planavimo politiką, susitikimas, kuriame dalyvavo aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė. Susitikimo metu Lietuva kartu su kitomis šalimis pasirašė deklaraciją dėl visiems prieinamo būsto tvarioje, sveikoje ir įtraukioje aplinkoje bei patvirtino susitarimus dėl ES Miestų darbotvarkės.
„Daugiausiai dėmesio buvo skirta iššūkiams, su kuriais šalys susiduria įgyvendindamos ES Miestų darbotvarkę ir aprūpindamos gyventojus būstu. Akcentuotas būsto prieinamumo didinimas, ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms – vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, jaunimui. Taip pat diskutavome apie urbanistinę plėtrą atsižvelgus į tvarumo bei naujojo europinio bauhauzo iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti architektūros kokybę, o kartu ir miestų gyventojų gyvenimo kokybę“, – pažymėjo dr. D. Matusevičė.
Visose šalyse kokybiško būsto prieinamumo gerinimo klausimai tapo itin aktualūs po pandemijos ir prasidėjus karui prieš Ukrainą, kylant būsto kainai sparčiau nei realios žmonių pajamos. Todėl ministrai sutarė, kad reikia rasti tinkamų priemonių skatinti būsto rinką, užtikrinti, kad kokybiškame būste gyventų ir vyresnio amžiaus, ir jauni asmenys, ir remtini, nes teisė į būstą – svarbus gyvenimo kokybės rodiklis.
Deklaracijoje numatyta skatinti būsto fondų kūrimą, kartu tobulinant su būstu susijusias administracines procedūras. Tai aktualu regionuose, kur rinka neišsprendžia su gyvenamųjų namų poreikiu susijusių sunkumų, pavyzdžiui, trumpalaikės būsto nuomos. Svarbu stiprinti būsto plėtros finansavimo schemas, ypač siekiant plėsti socialinio būsto nuomą arba kitą nuomą prieinama kaina, skatinant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.
Pabrėžiama, kad svarbu gerinti esamų pastatų būklę ne tik užtikrinant jų funkcionalumą ir prieinamumą, bet ir didinat jų tvarumo lygį, nes gyvenamuosiuose namuose naudojama daug energijos išteklių, o tai daro įtaką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui Europos Sąjungoje. Deklaraciją pasirašiusios šalys ragina Europos Komisiją sustiprinti jau vykdomas priemones, papildant nacionalines, regionines ir vietines paramos būsto sektoriuje schemas.
Kartu įsipareigojama daugiau dėmesio skirti būsto ir teritorijos, kurioje jis yra, dermei. Norint užtikrinti ir pagerinti architektūros ir žmonių gyvenimo kokybę, būtina skatinti pramonę ir mokslinius tyrimus, skaitmeninimą, inovacijas. Tačiau siekiant šių tikslų būtina išsaugoti architektūros, miesto ir kraštovaizdžio paveldą.
Taip pat konstatuojama, kad reikia pažangos įgyvendinant pagrindines naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos vertybes statant būstą ir gyvenamuosius rajonus. Kokybiška architektūra ir dizaino sprendimai turi pakeisti aplinką taip, kad išryškėtų nauda – didėjanti įtrauktis, tvarumas ir augantis gyventojų pasididžiavimas.
Aplinkos viceministrės teigimu, Lietuvoje turime okupacinio laikmečio palikimą, dėl kurio kyla sunkumų. Daugiabučiai sudaro beveik 60 proc. būsto fondo. Daug žmonių tebegyvena senos statybos žemos kokybės būstuose, daugelis neišgali būsto pagerinti savo lėšomis arba negali gauti paskolos rinkos sąlygomis. Socialinio būsto dalis taip pat nėra pakankama.
„Šiuo metu įgyvendiname nemažai priemonių – paramos mažas pajamas gaunantiems ir labiausiai pažeidžiamiems asmenims, subsidijų jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmą savo būstą užmiestyje, senos statybos daugiabučių modernizavimo, didinant ir jų energinį efektyvumą. Planuojame ir naujas priemones, atsižvelgę į EBPO atliktą analizę ir rekomendacijas. Tikimės, kad ir pasirašyta deklaracija padės ieškant sprendimų“, – sakė dr. D. Matusevičė.
Susitarime dėl ES miestų darbotvarkės ministrai patvirtino, kad ir toliau ją rems, stiprins bendradarbiavimą ir nustatys, kokių veiksmų reikės ją įgyvendinant. Taip pat ministrai pripažino, kad įgyvendinant ES miestų darbotvarkę ir jos partnerystes svarbu atsižvelgti į tarpsektorinius klausimus. Atkreiptas dėmesys, kad jų sąrašas yra pertvarkytas ir suskirstytas į grupes, remiantis Naujosios Leipcigo chartijos principais, ES politikos kryptimis ir prioritetais.
Aplinkos viceministrė pasidžiaugė, kad buvo pritarta 2024 m. naujų teminių ES Miestų darbotvarkės partnerysčių „Maistas“ ir „Lygiateisiai miestai“ sudėčiai, į kurias atrinktos dvi Lietuvos savivaldybės – Alytaus ir Biržų.
Atnaujinimo data: 2023-11-14
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo