Lietuva pritaria pasiūlymui palengvinti atliekų judėjimą, svarbų žiedinės ekonomikos elementą
Europos Komisija (EK) siekia sustiprinti per valstybių sienas vežamų atliekų kontrolę, o kartu supaprastinti procesus, palengvinančius jų judėjimą. Siūloma įdiegti keitimosi informacija ir dokumentais, kurių reikia gabenant atliekas iš vienos ES valstybės į kitą, jų išdavimo skaitmeninius sprendimus, suderinti atliekų klasifikaciją. Neteisėto jų įvežimo prevencijai planuojama sugriežtinti administracinių nuobaudų taisykles.
Lietuva, atsižvelgusi į tai, kad tvirta ir integruota antrinių žaliavų rinka yra svarbus sklandžiai veikiančios žiedinės ekonomikos elementas, iš esmės pritaria pasiūlymui, kuris palengvintų atliekų judėjimą, kad jos galėtų tapti vertingais medžiagų srautais, padedančiais užtikrinti tvaresnę ir atsparesnę gamybą, produktų atnaujinimą ir pakartotinį naudojimą.
Minėtos priemonės numatytos dabar peržiūrimame Tarpvalstybinių atliekų vežimų reglamente. Be to, planuojama tobulinti atliekų vežimo skubos tvarka procedūrą, atliekų vežimo taisykles geriau suderinti su jų tvarkymo hierarchija.
Numatoma įsteigti ES atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupę, kad vyktų intensyvesnis bendradarbiavimas ir koordinavimas kovojant su neteisėtu atliekų vežimu. Taip pat suteikti EK įgaliojimus remti tarpvalstybinius tyrimus, susijusius su neteisėta prekyba atliekomis.
Per valstybių sienas vežamos atliekos gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač jei jos nėra tinkamai kontroliuojamos. Tuo pačiu metu jos turi teigiamą ekonominę vertę, ypač kaip antrinės žaliavos, kurios gali pakeisti pirmines medžiagas, sumažinti priklausomybę nuo jų ir taip prisidėti prie labiau žiedinės ekonomikos.
EK neseniai išleido komunikatą „Mūsų atliekos – mūsų atsakomybė“, kurio tikslas – palengvinti pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui skirtų atliekų vežimą ES viduje, skatinant čia susidarančių atliekų ir su jomis susijusių problemų „neeksportavimą“ į trečiąsias šalis, spręsti nelegalaus atliekų vežimo klausimą.
Europos žaliajame kurse ir Pramonės strategijoje pripažįstama, kad prieiga prie žaliavų yra strategiškai svarbi ir kad tai būtina sąlyga Europai įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Svarbiausių žaliavų veiksmų plane pabrėžiama, kad iš Europos atliekų pavidalu išvežamas didžiulis kiekis išteklių, kuriuos būtų galima perdirbti į antrines žaliavas ir taip įvairinti ES pramonės ekosistemų aprūpinimo šaltinius.
Dabartinis teisinis reguliavimas ir tvarka neužtikrina, kad atliekos, išvežtos į kitas šalis, bus sutvarkytos aplinkai draugišku būdu. Vidinės ES atliekų vežimo taisyklės sudėtingos ir gali sukelti vėlavimus, kurie didina kaštus atliekų operatoriams. ES pasitikėjimas atliekų eksportu gali sąlygoti priklausomybę nuo importuotų antrinių žaliavų. Dėl nepakankamos kontrolės išlieka didelės nelegalaus atliekų importo ir eksporto apimtys.
Pagal 2018-2021 m. EUROSTAT duomenis, Lietuva itin priklausoma nuo tekstilės, plastikoatliekų eksporto į trečiąsias šalis. Tekstilės atliekos vežamos į Pakistaną, Rusijos Federaciją, Indiją, Togą. Du trečdaliai plastiko atliekų išvežama į ES valstybes nares. 2020 m. net 75 proc. plastiko atliekų išvežta į Rusijos Federaciją.
Per 90 proc. spalvotojo metalo laužo iškeliauja į Turkiją. Vertinant negalutinius 2021 m. duomenis, Tailandas – nauja dominuojanti nespalvotojo metalo laužo eksporto kryptis. Taip pat auga stiklo atliekų eksportas į trečiąsias šalis.
Daugiausia mes importuojame metalų, plastikų, popieriaus ir kartono, tekstilės atliekų. Eksportas viršija importą, todėl Lietuvai labai aktualu stebėti ir prognozuoti eksporto tendencijas ir mažinti priklausomumą nuo atliekų eksporto į ne EBPO šalis.
Atnaujinimo data: 2022-03-03
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo