2023-10-05

Oro kokybę realiuoju laiku gali stebėti kiekvienas

Oro užterštumas – vienas pagrindinių aplinkos veiksnių, darantis poveikį žmonių sveikatai. Apie oro kokybę Lietuvoje sklando ir nemažai dezinformacijos – esą oro užterštumas Lietuvoje jau kelis kartus viršija tam tikrų teršalų leistinas normas ir toliau dramatiškai prastėja. Vis dėl to tai – ne visai tiesa, o informacija apie oro taršą realiuoju laiku yra prieinama kiekvienam.

Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.

Oro taršos duomenys prieinami kiekvienam

Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai yra parengę interaktyvų oro taršos stebėsenos žemėlapį, kuriame realiuoju laiku galima stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Šis interaktyvus žemėlapis veikia Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN.

Interaktyviame įrankyje pateikiama informacija apie oro užterštumo lygio indeksą (OUI), pagal kurį ir įvertinama oro kokybė. Nustatant OUI, remiamasi teršalų, kuriems pagal ES ir Lietuvos teisės aktus yra nustatytos trumpo periodo (1, 8 ar 24 val.) ribinės vertės, koncentracijų lygiais. Žemėlapyje pateikiama išsami informacija ir apie pagrindinius stebimus oro teršalus: kietąsias daleles (KD10, KD2,5), ozoną (O3), azoto dioksidą (NO2), sieros dioksidą (SO2), anglies monoksidą (CO) – jų savybes ir neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Kartu pateikiamos rekomendacijos, kaip išvengti žalingo jų poveikio.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centras jau yra parengęs ir viešai paskelbęs oro kokybės tyrimų apžvalgą „Oro kokybė Lietuvoje 2022 m.“ bei oro teršalų sklaidos žemėlapius 9 -iuose šalies miestuose su apibendrintais 2022-ųjų metų duomenimis (Sklaidos žemėlapiai pasiekiami – čia; oro kokybės tyrimų apžvalga – čia.

Oro kokybė Lietuvoje nežymiai, bet gerėja

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Pajarskienė sako, kad aplinkos ore išmatuotų teršalų koncentracijų vertinimas atliekamas remiantis ES direktyvomis ir Lietuvos teisės aktais. Specialistė atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žmonių sveikatos apsaugai nuo 2021 m. nustatė griežtesnes, nei šiuo metu Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galiojančios normos, geros oro kokybės gaires. Gal dėl to pasigirsta nuomonių, kad Lietuvoje oro tarša viršija kelis kartus. Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kurioje numatoma, kad nuo 2030 m. įsigalios žymiai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų normų.

Pasak S. Pajarskienės, miestų oro užterštumas kasmet varijuoja ir priklauso nuo to, kokie oro taršos šaltiniai ir koks jų tuo metu daromas poveikis yra tam tikroje teritorijoje, taip pat nuo meteorologinių sąlygų atskirais metų laikais.   

Stebėjimai rodo, kad didžiausios įtakos padidėjusiam oro užterštumui, tokiais teršalais kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, benzo(a)pirenas ir kitais turi kietojo kuro deginimas energetikos įmonėse bei individualių namų ūkiuose, transporto keliama tarša.

Specialistė sako, kad kiekvieno teršalo kitimo dinamika šalies miestuose skirtinga. „Tarkim, vertinant ilgesnio 2003-2022 metų laikotarpio oro kokybės tyrimų duomenis, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos beveik nekinta arba rodo nedidelę mažėjimo tendenciją Šiauliuose, Naujoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose. Didžiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje taip pat stebima kietųjų dalelių KD10 koncentracijos nedidelė mažėjimo tendencija, tačiau individualių namų rajonuose arba intensyvaus eismo gatvėse oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja kietųjų dalelių padidėjimą“, - sako S. Pajarskienė.

Oro kokybė didžiuosiuose Lietuvos miestuose, anot specialistės, labai priklauso ir nuo gyventojų pasirinkimų, pvz. kaip keliaujame mieste, kokiu kuru šildome būstą ir pan. „Gyventojų elgsenos, įpročių keitimas aplinkai palankesniais, sumažintų oro užterštumą ir pagerintų gyvenimo kokybę. Apibendrinus galima sakyti, kad šalyje oro kokybė lėtai, bet gerėja“, - pastebi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Pajarskienė.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija