Paskelbti 53 nauji valstybės saugomi gamtos paveldo objektai
Šią savaitę valstybė oficialiai apsaugos statusą suteikė dar 53 unikaliems gamtos objektams – jų įtraukimas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtvirtintas Aplinkos ministro įsakymu. Čia – ne tik įspūdingi senieji medžiai, bet ir išskirtinės formos ąžuolai, liepos, klevai, taip pat – didingi rieduliai.
Saugomus gamtos paveldo objektus galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre – https://stvk.lt/map . Ši informacinė sistema leidžia kiekvienam susipažinti su saugomomis vertybėmis, jų vieta bei apsaugos statusu. Gamtos paveldo objektai saugomi dėl jų amžiaus, unikalumo, išskirtinės gamtinės bei kultūrinės vertės.
Kaip pavyzdžius, galime išskirti kelis naujai įtrauktus valstybės saugomus gamtos paveldo objektus:
- Kačaičių akmuo, esantis Kretingos rajone Kačaičiuose, dar vadinamas Kačaičių didžiuoju kūliu. Jis traukia dėmesį savo išskirtinumu: jo ilgis – daugiau kaip 5 m, o plotis - apie 4 m.
- Gikonių miško (Kirstuko) akmuo – mitologinis riedulys Pakruojo rajone, apipintas įvairiomis legendomis. Jis stovi Gikonių miške, netoli Rozalimo. Jo ilgis siekia daugiau kaip 5 m, o aukštis – 1,9 m.
- Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas, turintis ypatingą istoriją. Profesorius Vytautas Sirvydis paprašė kaimo bendruomenės išsaugoti jo gimtinės ąžuolą Jūžintuose.
- Aleksandravo ąžuolas, augantis prie Minijos slėnio šlaito Minijos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje, išsiskiria savo apimtimi: jo storis 130 cm aukštyje siekia 4,86 m, o aukštis - 30,5 m.
Gamtos objekto ar paminklo sąvoka nėra nauja, ją dar XIX amžiuje naudojo žymus geografas A. Humboltas. Lietuvoje šią idėją plėtojo profesorius Tadas Ivanauskas, kuris jau 1920 m. pabrėžė būtinybę saugoti senus ąžuolus ir kitus išskirtinius medžius.
Šiandien pagal Saugomų teritorijų įstatymą paveldo objektas apibrėžiamas kaip kraštovaizdžio elementas ar jų grupė, kuriems dėl jų vertės nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Gamtos paveldo objektai Lietuvoje skirstomi į kelias pagrindines kategorijas: geologiniai (išskirtinio dydžio rieduliai, uolos, smegduobės, atodangos, kt.), geomorfologiniai (kalvos, gūbriai, raguvos, kt.), hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės, kt.), hidrografiniai (rėvos, senvagės, salos, kt.), botaniniai (išskirtinio amžiaus ar formos medžiai, kt.), zoologiniai (gyvūnų kolonijos, kt.).
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas nėra baigtinis – jis nuolat atnaujinamas, tikslinamas ir plečiamas. Nauji objektai įtraukiami atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus, visuomenės iniciatyvas bei specialistų vertinimus.
Gamtos paveldas yra nuolatos kintantis, jis reikalauja nuolatinės apsaugos ir atsakingo požiūrio. Kiekvienas naujas į saugomų objektų sąrašą įrašytas medis ar akmuo – tai dar vienas žingsnis, išsaugant Lietuvos gamtą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Atnaujinimo data: 2026-06-19
Taip pat skaitykite:
Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti paženklintas ir registruotas
Pristatytas Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projektas ir tolesnė jo rengimo eiga
Kokia šiemet bus vasara? „APLINK'a“ tinklalaidėje apie orų prognozes ir klimato kaitą
Vyriausybė pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms