Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai
Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą.
Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo ar lankymosi apribojimai.
Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkai ar naudotojai privalo sudaryti galimybę žmonėms naudotis pakrante. Todėl palei vandens telkinį turi būti palikta laisva pakrantės juosta, skirta praeiti. Įprastai turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 metrų pločio praėjimas nuo vandens telkinio kranto linijos. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite ar skardyje, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti vandens telkinio pakrante.
Nors pakrante naudotis gali visi, būtina gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais ir kita infrastruktūra, eiti per privatų kiemą ar žemės sklypą, taip pat šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.
Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija, kad su vandens telkiniu besiribojantis žemės sklypas yra privatus, be žemės savininko sutikimo ten galima apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Asociatyvi nuotrauka
Teisė naudotis pakrante neatsiejama nuo pareigos saugoti aplinką. Poilsiautojai turi surinkti ir išsinešti visas atliekas, nepalikti šiukšlių ar kitų taršos pėdsakų. Taip pat pakrantėse negalima važinėti ar statyti automobilių, motociklų ir kitų transporto priemonių. Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Pastebėję galimai neteisėtai pakrantėje įrengtas tvoras, vartus, statinius ar kitas kliūtis, trukdančias laisvai praeiti pakrante, gyventojai apie tai gali pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Kilus ginčams dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių, servitutų ar kitų civilinių teisinių santykių tarp žemės savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba ginčą spręsti kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Nacionalinės žemės tarnybos informacija
Atnaujinimo data: 2026-06-11
Taip pat skaitykite:
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Prieš pirmininkavimą ES Tarybai Lietuva ir Airija aptarė aplinkos politikos darbų tęstinumą
Atnaujintos servitutų nustatymo taisyklės leis sumažinti administracinę naštą
Spartės daugiabučių renovacijos procesai: APVA galės pati rengti dalį teisės aktų