BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Savivaldybės raginamos imtis iniciatyvos naikinti daržus ir gėlynus atakuojančius invazinius šliužus

Data

2022 07 28

Įvertinimas
0
nudibranch-g8fb298d47_1920.jpg

Sodininkų ir daržininkų galvos skausmu tapusių luzitaninių arionų šiemet ypač daug. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis savivaldybės. Pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse.

Iš Ispanijos kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta, daugiausia Vilniaus, Kauno ir kitose apskrityse. Gamtininkų teigimu, iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.

„Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė.

Laukinių augalų ir grybų įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato ir konkrečius įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, stabdančių jų plitimą,  atsižvelgusi į konkrečios rūšies daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

Kristina Klovaitė atkreipia dėmesį, kad luzitaninių arionų problema aktuali daugumoje Europos šalių. Mokslininkai yra pasiūlę įvairių kovos būdų, tačiau visapusiškai efektyvaus nėra – reikia vertinti atskirus atvejus ir taikyti metodų kompleksą, būtina įvertinti ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, ypač naudojant cheminius preparatus.

Savivaldybės, nelaukdamos paraginimų, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.

Kai kurios savivaldybės jau yra skyrusios finansavimą naikinti invazinius šliužus. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybė įgyvendina luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo planą, kuriuo siekiama mažinti šio kenkėjo plitimą. Jį parengė Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkai, įvertinę situaciją savivaldybės teritorijoje.

Daugiau informacijos apie luzitaninius arionus galima rasti čia. 

Dėl šio moliusko naikinimo galima pasikonsultuoti su Lietuvos entomologų draugijos specialiste Grita Skujiene el. paštu [email protected]