2026-11-19

Seimas pritarė svarbiam susitarimui dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo

Ketvirtadienį Seimas pritarė Prezidento Gitano Nausėdos teikimui Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.

Dabar šios konvencijos ratifikavimo įstatymą ir tarptautinį ratifikavimo raštą turės pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentas.

2023 m. birželio 19 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės Lietuva pasirašė 2023 m. rugsėjo 20 d. Jos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Susitarimas įsigaliojo 2026 m. sausio 17 d. Šiuo metu šį susitarimą jau pasirašė 145 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą ir visas jos valstybes nares, o ratifikavo – 93 valstybės.

Iki šiol jį ratifikavo 17 ES valstybių narių: Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, o kitos siekia ratifikuoti kiek galima greičiau.

Susitarimu siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir tvarų jos naudojimą jūrų teritorijose už nacionalinių jurisdikcijų ribų. Tokios teritorijos apima beveik du trečdalius pasaulio vandenyno. Šis dokumentas reglamentuoja jūrų genetinių išteklių naudojimą, gaunamos naudos pasidalijimą, saugomas jūrų teritorijas, aplinkos poveikio vertinimą ir kt.

Susitarimą pasirašiusios valstybės įsipareigoja stiprinti jūrų mokslinių tyrimų pajėgumus ir užtikrinti jūrų technologijų perdavimą.