Seimo rudens sesijoje Aplinkos ministerija teikia 14 įstatymų projektų: daugiau apsaugos miškams, pokyčiai atliekų tvarkyme ir sprendimai apleistų sodų problemai
Rugsėjo 10 d. prasidedančioje Seimo rudens sesijoje Aplinkos ministerija pateiks 14 įstatymų projektų, skirtų stiprinti aplinkos apsaugą, efektyvinti statybų reguliavimo procesus ir mažinti administracinę naštą. Tarp svarbiausių iniciatyvų – Miškų įstatymo pakeitimai, didinsiantys saugomų miškų plotus, atliekų ir pakuočių tvarkymo sistemos tobulinimas, dėmesys statybų reguliavimui, sprendimai dėl apleistų sodų sklypų bei gyvūnų gerovės stiprinimas.
„Šią rudens sesiją Seimui teikiame siūlymų paketą, kuriame sudėti sprendimai, skirti miškų apsaugai ir atkūrimui, atliekų ir pakuočių tvarkymo sistemai tobulinti, gyvūnų gerovei stiprinti. Taip pat siūlome konkretų sprendimą apleistų sodų sklypų problemai – sudaryti galimybę nenaudojamus neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus valstybės žemės sklypus parduoti aukcionuose. Kartu siekiame mažinti administracinę naštą, paprastinti procedūras ir atsisakyti perteklinių formalumų. Tikiuosi, kad Seimas parodys tvirtą politinę valią ir pavyks priimti sprendimus, kurių žmonės laukė metų metus“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Miškų įstatymas nustatys aiškesnį miškų grupių paskirstymą
Miškų įstatymo projekte tobulinamas miško kirtimų reguliavimas, skatinant gamtai artimesnę miškininkystę, siūloma gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.
Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų I miškų grupės plotai. Be to, už miestų ribos bent 1 km atstumu esančius III, IV grupių miškus (III grupei priklauso apsauginiai, IV grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai). III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus, esančius III miškų grupėje, priskirti IIA (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje.
Priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, I miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. ha. IIA miškų grupė didėtų nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., IIB grupės – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.
Įgyvendinant Miškų naikinimo reglamento nuostatas, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso projektai bus papildyti dviem naujomis rinkos dalyvių kategorijomis: labai mažais arba mažaisiais pirminiais veiklos vykdytojais ir tolesniais tiekimo grandinės veiklos vykdytojais. Projektuose įtvirtinamos naujos Reglamente nustatytų reikalavimų taikymo pradžios datos: didelėms ir vidutinėms įmonėms - 2026 m. gruodžio 30 d., labai mažoms ar mažosioms įmonėms (įsteigtoms iki 2024 m. pabaigos) – nuo 2027 m. birželio 30 d. Išplečiamas atsakingų vykdytojų sąrašas padės proporcingiau diferencijuoti taikomus reikalavimus, sumažins administracinę naštą mažesnėms įmonėms, o nukeltas jo taikymo pradžios terminas suteiks galimybę įmonėms labiau pasiruošti Reglamente nustatytų reikalavimų įgyvendinimui.
Visuomenė bus įtraukta į SAARP lėšų skyrimo sprendimus
Priėmus Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pataisas, bus užtikrintas aiškesnis savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos (SAARP) lėšų panaudojimo aplinkos kokybės gerinimo ir kitoms aplinkosauginėms priemonėms reglamentavimas. Taip pat įtvirtinta SAARP lėšų panaudojimo kontrolės funkcija lėšų kontrolę vykdantiems subjektams ir galimybė visuomenės atstovams dalyvauti SAARP lėšų skyrimo procese.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimai leis nustatyti subalansuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius, su juo susijusių delspinigių ir ekonominių sankcijų administravimo, įskaitymo mechanizmą ir paprastesnę ginčų dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius nagrinėjimo tvarką.
Šimtus apleistų sodų sklypų bus galima parduoti aukcionuose
Seime toliau bus svarstomos Aplinkos ministerijos parengtos Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisos, padėsiančios spręsti sodininkų bendrijose esančių apleistų, neprivatizuotų ir valstybės paveldėtų žemės sklypų problemą. Siūloma sudaryti galimybes tokius nenaudojamus sklypus parduoti aukcionuose, o gyventojams, iki šiol nesusitvarkiusiems nuosavybės dokumentų, nustatyti terminą įteisinti savo teises į naudojamus sodų sklypus.
Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės. Absoliuti dauguma žmonių susitvarkė reikalingus dokumentus ir šie sklypai tapo jų nuosavybe.
Tačiau, Registrų centro duomenimis, sodų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas. Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso fiziniams asmenims ar pačioms sodininkų bendrijoms.
Įstatymų pataisomis siūloma, kad aukciono būdu būtų galima parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis.
Skaidresnė ir veiksmingesnė atliekų bei pakuočių tvarkymo sistema
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis siekiama sukurti skaidrų, aiškų pakuočių atliekų ir perdirbtinų komunalinių atliekų finansavimo mechanizmą ir pasiekti geresnę rūšiavimo kokybę, mažiau atliekų nukreipti deginti. Įstatymo pakeitimais įgyvendinamas 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos leis perkelti direktyvą dėl atliekų ir nustatyti gamintojo atsakomybę tekstilės gaminiams, reikalavimus mažinti maisto švaistymą. Taip pat būtų sumažinta finansinė našta atliekų tvarkytojams, sudarius galimybę civilinę atsakomybę už žalą trečiųjų asmenų sveikatai ar gyvybei ar jų turtui apdrausti draudimo sutartimi.
Anglies dvideginį bus galima išvežti į kitas ES valstybes
Lietuvoje vystant anglies dvideginio perkrovos terminalo Klaipėdoje projektą, Seime bus svarstomas Klimato kaitos įstatymo pakeitimas, numatantis, kad šių dujų transportavimo veiklas galima vykdyti turint bet kurioje ES valstybėje narėje išduotą leidimą, tai atvers kelią Lietuvoje sugaudytą CO2 transportuoti į kitų šalių geologines saugyklas.
iki šiol tokios veiklos vykdymas buvo neįmanomas Lietuvoje, nes reikėjo gauti leidimą pagal Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymą, tačiau tokio leidimo gauti buvo praktiškai neįmanoma dėl nustatyto draudimo Žemės gelmių įstatyme vykdyti šių dujų geologinį saugojimą, žvalgymą, mokslinius tyrimus.
Kokybiškesnė architektūra ir aiškesnis statybų reguliavimas
Architektūros įstatymo pakeitimais stiprinama architektūros kokybė ir darni teritorijų plėtra, sudarant geresnes sąlygas atrinkti geriausius architektūrinius bei urbanistinius sprendinius ir formuoti architektūros plėtros kryptis nacionaliniu lygmeniu.
Statybos įstatymo pataisos reglamentuos techninio vertinimo įstaigų, paskirtųjų įstaigų, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų licencijavimo procesą, užtikrins jo skaidrumą, veiklos stabilumą ir teisinį tikrumą pareiškėjams, suderinant įstatymo nuostatas su priimtais Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais. Taip pat būtų užtikrintas tinkamas 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimas.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisomis siekiama paskatinti nekilnojamo turto savininkus savo gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus patiems prižiūrėti, atnaujinti ir modernizuoti, sukurti teisinį pagrindą ne tik daugiabučių namų, bet ir kitos paskirties pastatų patalpų savininkams steigti bendrijas, visiems sudaryti sąlygas pastatus valdyti daugumos principu, pritraukti į renovacijos rinką profesionalius paslaugų teikėjus.
Planuojama uždrausti rišti šunis prie būdos
Gyvūnų gerovės įstatymo pataisomis siekiama suderinti šio įstatymo nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, suvienodinti gyvūnų laikymo reglamentavimą visose savivaldybėse, uždrausti šunų rišimą prie būdų ir kitokį žiaurų elgesį žymintį judėjimo laisvės suvaržymą. Taip pat bus sumažinta administracinė našta – atsisakoma kovinių ir pavojingų šunų priskyrimo bei su tuo susijusių leidimų, kartu stiprinant gyvūnų registravimo sistemos kontrolę ir teisines apsaugos priemones, ribojančias už žiaurų elgesį su gyvūnais baustų asmenų galimybę vėl laikyti tos pačios rūšies gyvūną.
Nacionaliniai aplinkosaugos teisės aktai bus suderinti su ES teisiniu reglamentavimu
Vandens įstatymo pataisomis bus tinkamai perkeltos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, nuostatos į nacionalinę teisę. Bus nustatytas aiškesnis teisinis reguliavimas dėl plaukiojimo ir plūduriuojančių priemonių naudojimo; upių; dirbtinių vandens telkinių įrengimo.
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos leis gyvendinti naujus ES reikalavimus pramonės, vandens, oro ir jūrų aplinkos apsaugos srityse, sustiprinti atsakomybę už duomenų teikimo pažeidimus, oro kokybės gerinimo priemonių nevykdymą, už taršą jūros aplinkoje, nuotekų valymo reikalavimų nevykdymą, mažinti administracinę naštą vandens tiekėjams kainodaros srityje.