2023-12-15

Siūlomi pakeitimai, stabdantys galimybes nesilakyti pastatų paskirties reikalavimų

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti teisės aktų pakeitimus, susijusius su statinių paskirčių reguliavimu. Siūloma patikslinti statinių paskirčių sąrašą, priskyrimo joms kriterijus, peržiūrėti normatyvinius reikalavimus ir jų įgyvendinimo sąlygas teritorijų planavimo, statinių projektavimo, jų statybos ir naudojimo priežiūros etapuose.

Šiais pakeitimais sprendžiamos problemos, kai projektuojant ir statant faktiškai kitokios paskirties pastatus, nei nurodyta projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose, kyla neigiamos pasekmės visuomenei. Savivaldybių suplanuota infrastruktūra neatitinka gyventojų poreikių, neužtikrinamas jų informavimas ir teisėti lūkesčiai, nesukuriama sveikatai palanki gyvenamoji aplinka, žmonės įsigyja „negyvenamus“ butus, rekreacinės teritorijos naudojamos ne visuomenės, o kelių asmenų poreikiams.   

Paskirčių klasifikavimas. Projektuose siūloma patikslinti statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašą, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leistų jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį. Mažinant administracinę naštą numatoma panaikinti prievolę rengti projektą ir gauti statybos leidimą, kai keičiamas tik pastato ar patalpos tipas – t. y. kai veikla pastate ar patalpoje keičiama į pagal savo pobūdį ar specifiką panašią veiklą.Savivaldybės taip pat įgytų pareigą prižiūrėti, ar pastatai naudojami pagal paskirtį, atitinkančią savivaldybės bendrajame plane numatytą leistiną teritorijos naudojimo būdą.

Turtinių vienetų reglamentavimas.Statinių paskirčių klasifikavime įvedamas turtinių vienetų – atskirais nekilojamojo turto kadastro objektais pastate galimų suformuoti patalpų – apribojimas tam tikros paskirties statiniuose: vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose, atskiroms socialinėms grupėms skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose, viešai rekreacijai skirtuose poilsio pastatuose. Pastatuose, kur tai nėra draudžiama, bet praktikoje susiduriama su piktnaudžiavimu, patalpoms nustatomi tam tikri tipologiniai reikalavimai, užkertantys kelią tęsti blogąją praktiką, pvz. viešbučių virtimą „butais“.Pagalbinio ūkio pastatams nustatyta sąlyga juos formuoti ir registruoti kaip vieną statinį, patalpomis jie negalėtų būti skaidomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais,

Išskiriami mišrūs ir vienos paskirties pastatai. Siekiant išlaikyti teritorijų planavimo metu nustatytą teritorijos naudojimo būdą išskiriami mišrūs ir vienos paskirties pastatai. Juose nustatomas galimas įvairių paskirčių patalpų santykis, papildomos infrastruktūros poreikio normos ir techniniai reikalavimai projektuojant mišrius pastatus, taip pat sąlygos mišrių pastatų statybos galimybei. Taip siekiama užkirsti kelią įsisenėjusiai praktikai, kai teritorijų planavimo metu suplanuota žemės sklypų naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas yra tik formalumas, nes realiai pastatų paskirtis tampa visai kitokia nei suplanuota.

Tikslinama  blokuotų pastatų sąvoka. Siūloma nustatyti, kad blokuoti pastatai  turi turėti visus elementus, būtinus kiekvieno iš jų, kaip savarankiško pastato funkcionavimui, ir jo naudojimui skirtą žemės sklypą ar sklypo dalį.  Taip būtų išvengta atvejų, kai blokuoti pastatai virsta horizontaliais daugiabučiais, kuriuose kiekvienas butas, nors ir vadinamas pastatu, bet yra betarpiškai priklausomas nuo kito, tiek bendrų konstrukcijų, tiek neišspręstos infrastuktūros ir valdymo prasme.

Išskiriami atskiri rekreacinių  pastatų tipai. Išskiriami atskiri rekreacinių pastatų tipai – skirti viešai ir privačiai rekreacijai bei nustatoma, kad asmeninei rekreacijai skirti pastatai gali būti statomi rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypuose tik tokiu atveju, jei jų statybos galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kitu atveju šiose teritorijose gali būti statomi tik viešai rekreacijai skirti pastatai.Teritorijų planavimo metu aiškiai atskyrus privačiai ir viešai rekreacijai skirtas teritorijas išvengtume situacijų, kai vaizdingiausios, didžiausius rekreacinius resursus bei ekosistemines paslaugas galinčios suteikti rekreacinės teritorijos tampa privačiomis, visuomenei neprieinamomis.

Patikslinami gyvenamųjų pastatų projektavimo techniniai normatyvai ir infrastruktūros reikalavimai sudarytų sąlygas jau susiformavusio užstatymo teritorijose taikyti išimtis naujų gyvenamųjų pastatų atsiradimui ar esamų rekonstravimui. Taip pat sudaroma galimybė daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams reikalingą infrastruktūrą planuoti ir projektuoti bendrą –  kvartalinę,netaikyti šiuo metu galiojančio reikalavimo keliems greta esantiems pastatams būtiną infrastruktūrą numatyti atskirą kiekviename žemės sklype.Tikimasi, kad tai paspartins, palengvins teritorijų konversijas, leis išsaugoti ir tvariai naudoti susiformavusias urbanistines struktūras.

Tikslinamas minimalus privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Atsižvelgiant į naują statinių paskirčių reglamentavimą, tikslinamas minimalus reikalaujamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, kurį savivaldybės gali padidinti arba sumažinti atsižvelgiant į konkrečios teritorijos ypatumus. Nustatoma, kad tuo atveju, kai automobilių stovėjimo vietos įrengiamos pastato patalpose, šios patalpos priskiriamos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms.

Taip pat, įvertinus šiandienines karo grėsmes, sudaroma galimybė įsirengti požemines priedangas žemės sklypuose – didžiojoje daugumoje žemės naudojimo paskirčių ir būdų.

Teisinio reglamentavimo pakeitimų pasiūlymus suformavo aplinkos ministro sudaryta darbo grupė. Rengiant šiuos pakeitimus darbo grupė atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, užsienio valstybių praktiką. Darbo grupė gilinosi į Lietuvoje kylančias problemas, kai svečių namai, viešbučiai, vienbučiai gyvenamieji namai virsta daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, kūrybinės dirbtuvės – butais, ūkio pastatai – gyvenamaisiais namais. Kovo mėnesį planuojami pokyčiai buvo pristatyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete, vėliau apie juos diskutuota atviruose susitikimuose su socialiniais partneriais.

Atkreipiame dėmesį, kad teikiami derinti teisės aktų projektai įgyvendins tik dalį darbo grupės pasiūlymų, likusieji bus integruoti į kitus šiuo metu rengiamus Aplinkos ministerijoje teisės aktų pakeitimus, susijusius su statybos normavimo peržiūra ir Statybos įstatymo pakeitimų įgyvendinimu.

Pastabas ir pasiūlymus šiuos pakeitimus numatantiems statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“, statybos techninio reglamento „Gyvenamieji pastatai“, statybos techninio reglamento „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių projektams galima teikti iki 2024 m. sausio 2 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).