>
2024-04-03

Sovietmečiu statyti Vilniaus mikrorajonai per dešimtmetį prarado daugiau nei 30 tūkst. gyventojų

Vilniaus mieste pastarąjį dešimtmetį stebimas spartus gyventojų kraustymasis iš sovietiniu laikotarpiu statytų miegamųjų mikrorajonų, rodo Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) išanalizuoti gyventojų migracijos tarp atskirų miestų rajonų duomenys.

Vilniuje 2011–2021 m. pastebima aktyvi gyventojų vidinė migracija. Labai pozityvus gyventojų persikėlimas į centrinę miesto dalį, kur gyventojų skaičius čia išaugo 11 tūkst. Vis dėlto, sovietmečiu statytuose mikrorajonuose gyventojų sumažėjo net apie 31 tūkst.

SSVA vertimu, didžiausią susirūpinimą kelia gyventojų migracijos į sostinės priemiestį mastas – ten gyventojų skaičius per 10 metų išaugo net 52 tūkst.

„Tai labai spartus augimas, lemiantis didesnius transporto srautus ir kuriantis visų rūšių infrastruktūros plėtros poreikį. Kadangi gyventojų tankis priemiestyje išlieka mažas, ten kuriamos infrastruktūros plėtros kaštai yra labai dideli, o juos padengia mieste likę gyventojai“, – teigia SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis.

b8381a11c3943f605dda7f982c4c9cf1_651_488_c.png

Situacija Kaune kitokia – centras netapo patrauklus gyventi ir gyventojų migracijos į jį  beveik nefiksuota.

Kaune labiausiai pastebimas gyventojų kėlimasis iš sovietiniu laikotarpiu statytų daugiabučių ir senųjų aplink centrą esančių mikrorajonų, kurie prarado apie 23 tūkst. gyventojų, į periferiją, paaugusią apie 19 tūkst. gyventojų.

Migracija_Kaune.png

„Maloniai nustebino Klaipėda, kurios centras, paaugęs apie 2 tūkst. gyventojų, rodo akivaizdžius atsigavimo ženklus. Klaipėdoje, žinoma, taip pat fiksuojamos gyventojų bėgimo iš sovietinių laikų statytų mikrorajonų, praradusių apie 15 tūkst. gyventojų, bei augančių priemiesčių, kurie padidėjo apie 11 tūkst. gyventojų, tendencijos“, – vertina SSVA Urbanistikos padalinio vadovas.

Migracija_Klaipdoje.png

Duomenys išanalizuoti vertinant 2011 m. ir 2021 m. gyventojų surašymo duomenis, kurie pateikia daug žinių apie paskutinį dešimtmetį vykusius urbanizacijos procesus.

SSVA glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės duomenų agentūra, kuri kaupia duomenis apie šalies socialinę, ekonominę raidą, gyventojų skaičiaus pokytį. SSVA analizuoja ir kitų institucijų kaupiamus bei, įgyvendinant atvirų duomenų politiką, visuomenei pateikiamus duomenis.

„Siekiame, kad visi sprendimai dėl teritorijų planavimo būti priimami atsakingai, remiantis objektyviais duomenimis ir jų pagrindu daromomis pagrįstomis raidos prognozėmis“, – priduria M. Pakalnis.

SSVA jau išduoda planavimo sąlygas savivaldybių bendriesiems planams rengti, teritorijų planavimo ir miestų plėtojimo klausimais konsultuoja savivaldybių specialistus ir planų rengėjus.

Nuo šių metų vidurio SSVA taip pat taps atsakinga už efektyvų teritorijų planavimo stebėsenos sistemos veikimą.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros informacija