Vandens tiekėjai negalės jungtis su kitą veiklą vykdančiomis įmonėmis
Seimas pritarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kurios nuo 2024 metų sausio numato draudimą viešiesiems vandens tiekėjams dėl pertvarkymo, reorganizacijos ar kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis.
Įstatymo pakeitimai taip pat užtikrins, kad visos vandentvarkos įmonės vykdytų veiklą efektyviai, išsilaikytų iš savo pajamų ir teiktų kokybiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gyventojams.
Šias pataisas inicijavo Seimo narių grupė.
Šiuo metu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės galėtų būti jungiamos tik su tokiomis pat įmonėmis regioniniu lygiu. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldai dėl įmonių jungimo kyla neaiškumų, todėl buvo pasiūlyta aiškiau įtvirtinti šią nuostatą.
Pastaruoju metu Aplinkos ministeriją pasiekia informaciją apie savivaldybių planus jungti vandentvarkos įmones su kitų sričių komunalinių paslaugų įmonėmis, todėl dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tokia reorganizacija neturi vykti. Gali būti jungiamos tik to paties regiono savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, reorganizuojant jas į regioninį viešąjį vandens tiekėją.
„Dar birželio mėnesį kreipėmės į šalies savivaldybes, atkreipdami jų dėmesį į ydingas, sutarto vandentvarkos ūkio pertvarkos modelio neatitinkančias kai kurių savivaldybių iniciatyvas. Tačiau, turimais duomenimis, viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės kai kur jau sujungtos arba dėl to diskutuojama. Jas dažniausiai norima jungti su šilumos ūkio, butų ūkio įmonėmis ar net autobusų parkais“, – pažymi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą viešieji vandens tiekėjai, paskirti įstatymo nustatyta tvarka, priskiriami pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašui. Tai reiškia, kad šis sektorius yra valstybės monopolis, kurio valdyme privatus kapitalas dalyvauti negali. Tuo tarpu kituose paminėtuose sektoriuose tai nėra draudžiama.
Skirtingą veiklą vykdančioms tos pačios savivaldybės įmonėms susijungus, galimi vienkartiniai sutaupymai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje nebūtų galima sustabdyti vandens įkainių kėlimo ir dėl to nukentėtų gyventojai. Sujungus tokias įmones vartotojų ir abonentų skaičius liktų toks pats, todėl galimai nebūtų užtikrintas geras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos ir kokybės santykis, gali iškilti reali grėsmė, kad šios paslaugos taptų neįperkamos.
Primename, kad geriamojo vandens tiekimas yra valstybės reguliuojama veikla, vandens kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jei šios įmonės užsiimtų ir kitomis veiklomis, būtų sudėtinga atskirti kaštus.
„Mūsų vertinimu, įmonės turėtų būti jungiamos tam, kad išvengtume administracinių kaštų, kadangi, kai yra daug įmonių, sudėtinga vykdyti apskaitą, sudėtinga administruoti. Bet šiuo atveju šios problemos nesprendžiamos – nei finansiškai, nei vadybos prasme, nei technologiškai, mažos įmonės buvo ir yra nepajėgios vystyti didesnius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, prijungti vartotojus prie centralizuotų nuotekų ir geriamo vandens tiekimo tinklų. Komunalinių įstaigų jungimas tarpusavyje iš esmės problemos nesprendžia. Paslaugų tarifai lieka pakankamai dideli, efektyvaus valdymo klausimai taip pat lieka neišspręsti“, – sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos vadovas Renatas Pocius.
2022 m. pabaigoje įsigalioję Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai numato, kad savivaldybės taryba turi paskirti viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam pavesti vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Taip pat kelios viename regione esančių savivaldybių tarybos jų valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones gali reorganizuoti sujugdamos į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam pavesti šių savivaldybių teritorijose teikti viešojo geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas.
Pabrėžiame, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas draudžia tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklų kryžminį subsidijavimą, tiek per paslaugų kainas dengti kitų veiklų, nesusijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklomis nuostolius.
Atnaujinimo data: 2023-11-23
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo