Visa tiesa apie augintinių ženklinimą: maža mikroschema gali padėti surasti mylimą augintinį, o ši procedūra nėra skausminga
Visuomenėje sklando mitai, kad ženklinti į lauką beveik neišeinančias kates ar šeškus nėra būtina. Pavyzdžiui, iš kačių šeimininkų dažnai galima išgirsti tokį paaiškinimą: „Mano katė gyvena ant sofos ir niekada neišeina į lauką, kodėl aš turėčiau ją ženklinti ir registruoti?“
Ženklinimas ir registravimas reikalingas šeimininkui norint sugrąžinti gyvūną augintinį jam pabėgus. Tarp bepriežiūrių gyvūnų augintinių visada gali atsidurti ir ta katė, kuri „gyvena ant sofos ir niekur neišeina“, bet netyčia prasmukusi į laiptinę pasmalsauti ir atsidūrusi lauke. Jeigu radote gyvūną augintinį – pirmiausiai nuveskite jį pas veterinarą ar ženklintoją, ar į artimiausią gyvūnų prieglaudą, kad patikrintumėte ar gyvūnas yra paženklintas mikroschema. Taip padėsite augintiniui sugrįžti namo. Jeigu neturite galimybės priglausti gyvūno augintinio, kol atsiras jo šeimininkas, praneškite apie tai savivaldybės, kurioje rastas gyvūnas, administracijai. Ji organizuos gyvūno augintinio laikinąją globą pas gyvūnų globėją. Per 2 savaites neatsiradus gyvūno augintinio savininkui, gyvūnas augintinis atitenka gyvūnų globėjui, kuris toliau rūpinasi gyvūnu augintiniu ir naujo šeimininko paieška.
Ženklinimas ir registravimas padeda sumažinti ne tik bepriežiūrių, bet ir bešeimininkių kačių ir šunų skaičių. Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių ir tik apie 15 proc. iš jų pavyksta grąžinti tikriesiems savininkams. Jei visi augintiniai būtų paženklinti ir registruoti, neliktų bešeimininkių gyvūnų.
Gyvūno tapatybės nustatymas pagal mikroschemos numerį ir įrašai Gyvūnų augintinių registre, gyvūno augintinio pase, kituose dokumentuose taip pat padeda sumažinti nelegalios prekybos gyvūnais augintiniais ir jų kontrabandos mastą.
Kitas dažnai girdimas mitas – ši procedūra yra skausminga augintiniams. Iš tiesų gyvūno ženklinimas mikroschema – tai neskausminga ir daug laiko netrunkanti procedūra, kurią atlieka veterinaras arba ženklintojas, registruojantis kates, šunis ir šeškus ir turintis mokymo baigimo pažymėjimą bei galimybę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro.
Paženklinti ir registruoti šunį, katę ar šešką reikia per 4 mėn. nuo gyvūno atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam laikytojui ar savininkui. Įsigijus paženklintą ir registruotą augintinį, reikia pakeisti jo duomenis Gyvūnų augintinių registre. Detaliau galite pasiskaitytičia.
Primintina ir tai, kad ženklinimas ir registravimas būtinas keliaujant su gyvūnais, o keliones palengvina turima vakcinacijos nuo pasiutligės informacija. Jeigu išvykdami atostogauti norėsite augintinį palikti gyvūnų viešbutyje, neženklinto ir neregistruoto augintinio niekas nepriims.
Dar vienas ženklinimo privalumas – šiuo metu rinkoje siūlomi įvairūs sprendimai dėl gyvūnų šėrimo ir laisvo išėjimo iš pastatų į lauką – išmanūs dubenėliai, durų landos, kuriose įmontuota mikroschemų nuskaitymo įranga ir įleidžiamas tik konkretus gyvūnas, paženklintas mikroschema, kurios numeris įrašytas tame įrenginyje.
Gyvūnų augintinių registro tvarkytojo VĮ Žemės ūkio duomenų centro tinklalapyje, pasirinkę statistikos kategorijos skiltį Gyvūnų augintinių registro sistemos statistika, galite susipažinti su metinėmis, mėnesio ir kitomis ataskaitomis, sužinoti, kiek kiekvienoje savivaldybėje registruota šunų, kačių ir šeškų.
Gyvūnų augintinių registro 2026 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Lietuvoje laikoma paženklintų ir registruotų kačių – 180 tūkst., šunų – 317 tūkst., šeškų – 538. Pavasarį ir vasarą kas mėnesį registruojama nuo 5 iki 7 tūkstančių kačių, šunų ir šeškų, rudenį ir žiemą po 3 tūkst.
Registrui pranešama ir apie mylimo augintinio netektį, todėl jų skaičius nuolat kinta. Daugiausiai naujų augintinių š. m. rugpjūčio registruota Vilniaus (kačių – 622, šunų – 358) ir Kauno (kačių – 299, šunų – 178) miestų savivaldybėse; mažiausiai – iki 10 kačių per mėnesį – Druskininkų, Ignalinos, Kupiškio, Lazdijų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo, Pasvalio, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Varėnos, Zarasų savivaldybėse; iki 10 šunų per mėnesį – Birštono, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Zarasų savivaldybėse.
Duomenis apie savo laikomus augintinius visada galite pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus, prisijungę prie Gyvūnų augintinių registro. Dėl ženklinimo ir registravimo, gyvūno augintinio duomenų keitimo visada galima kreiptis į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus. Plačiau apie augintinių ženklinimą ir registravimą galite pasiskaityti Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse.
Atnaujinimo data: 2026-10-09
Taip pat skaitykite:
Jau teikiamas finansavimas kovai su invazinėmis rūšimis
Seime pradėtas svarstyti svarbus susitarimas dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo