Vyriausybė pritarė, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų steigti bendrijas.
Bendrijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuojantį įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija. Jis bus pervardintas į Butų, kitų patalpų ir kito nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu. Kartu siūlomi Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai ir Vietos savivaldos įstatymo patikslinimas.
„Kai pastate yra daug savininkų, susitarti dėl bendro turto priežiūros ir reikalingų darbų gali būti sudėtinga. Bendrija leidžia savininkams kartu priimti sprendimus ir organizuoti bendro turto priežiūrą. Iki šiol tokią galimybę turėjo ne visi nekilnojamojo turto savininkai. Siūlome ją išplėsti ir suteikti teisę bendrijas steigti ir negyvenamųjų pastatų, pavyzdžiui, komercinių ar gamybinių patalpų, savininkams. Šis pokytis paliestų apie pusę milijono negyvenamųjų pastatų patalpų savininkų, kurie šiuo metu bendrijų įsteigti negali. Tikimės, tai padės jiems lengviau susitarti dėl bendro turto priežiūros ir pasirūpinti, kad pastatai būtų saugūs“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Parengtose pataisose siūloma apibrėžti bendrojo naudojimo objekto sąvoką, nustatyti, kad bendrijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuojančiomis nuostatomis galėtų naudotis visi bendrojo naudojimo objektų turintys nekilnojamojo turto savininkai: ne tik daugiabučių namų ar garažų paskirties pastatų, bet ir bendrabučių, bendro gyvenimo, komercinės, gamybinės ar kitos paskirties negyvenamųjų pastatų savininkai. Taip pat vienbučių ar dvibučių namų savininkai, skirtingų nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, vienbučių, dvibučių ir daugiabučių pastatų arba vienbučių, dvibučių ir žemės sklypų, kuriuose pastatai dar nepastatyti, savininkai.
Pataisose siūloma daug kitų pakeitimų, kurie sukurtų teisinį pagrindą lengviau priimti sprendimus, lanksčiau, skaidriau ir veiksmingiau prižiūrėti savo bendrąją nuosavybę, taip pat ir kitais teisėtais pagrindais naudojamus bendrojo naudojimo objektus. Siūloma nustatyti, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu jų kaupiamąsias lėšas būtų galima naudotipastato renovacijos techninio darbo projekto parengimui ar pastato renovacijai finansuoti.
Taip pat atsirastų galimybė visų pastatų butų ar kitų patalpų savininkams dalyvauti susirinkimuose jungiantis nuotoliniu būdu, palengvinti atsiskyrimą nuo veikiančios didelės bendrijos, patikslinti bendrijos likvidavimo procedūras, parengti pavyzdinius bendrijos įstatus, kad būtų galima inicijuoti elektroninio bendrijų steigimo funkcionalumo sukūrimą ir t.t.
Lietuvoje yra apie 6 000 veikiančių bendrijų, iš jų - 5 000 yra daugiabučių pastatų bendrijos. Taip pat priskaičiuojama daugiau kaip pusės milijonų savininkų valdomų 10 000 negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra trys ar daugiau patalpų, o didžioji dalis šių pastatų senesni kaip 10 metų. Priėmus šias įstatymų pataisas, galėtų būti įsteigta dar apie 1 000 bendrijų.
Nauja redakcija dėstomas įstatymas nebūtų taikomas bendrijoms, kurių veiklą reglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai, pavyzdžiui, Sodininkų bendrijų įstatymas.
Toliau šios įstatymų pataisos bus svarstomos Seime.
