Ženevoje vykstančiame Espo susitikime – diskusijos apie žiedinę ekonomiką ir žaliąjį finansavimą
Gruodžio 14 d. Ženevoje (Šveicarija) vykstančiame Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) šalių 9-ajame susitikime vyko valstybių aukšto rango atstovų diskusija apie šios konvencijos ir jos protokolo vaidmenį įgyvendinant energetikos pertvarkos, žiedinės ekonomikos ir žaliojo finansavimo klausimus.
Šioje diskusijoje dalyvavo ir aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, skaičiusi pranešimą apie žiedinę ekonomiką poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) kontekste. Aplinkos viceministrė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos principų įtraukimas į PAV ir SPAV procedūras galėtų suteikti abipusę naudą tiek aplinkai ir visuomenės sveikatai, tiek ūkinių veiklų vykdytojams.
„Naudojant antrines žaliavas sumažėtų pirminių medžiagų poreikis bei sumažėtų išlaidos joms, o sumažinus taršą mažėtų ir taršos mokesčiai“, – diskusijoje sakė R. Radavičienė.
Aukšto lygio atstovų posėdžio metu kai kurių valstybių ministrai, ambasadoriai ar viceministrai turėjo galimybę paskelbti pranešimus.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė išreiškė apgailestavimą, kad Rusijos agresijos Ukrainoje sukeltas karas daro tiek tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, tiek netiesioginį, prisidėdamas prie esamų objektų, tokių kaip užtvankos ar pramonės įmonės, sunaikinimo.
„Karo pasekmės turi globalų poveikį ir sumenkina Espo bendruomenės pastangas užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai ar bent jau jį sušvelninti“, – teigė viceministrė.
Penktadienį, paskutinę Espo konvencijos šalių 9-ojo susitikimo dieną, planuojama priimti sprendimus.
Espo konvencija yra tarptautinė sutartis, priimta 1991 m. Espo mieste, Suomijoje ir įsigaliojusi 1997 m. rugsėjo 10 d. Ją yra ratifikavusios 44 valstybės ir Europos Sąjunga. Espo konvencija nustato tarpvalstybinės aplinkos apsaugos sistemos pagrindus, kurie bendromis šalių pastangomis prisideda prie aplinkos išsaugojimo vietos, regionų ir pasauliniu lygiu ir padeda siekti tvarios ir aplinkai draugiškos plėtros. Ši tarptautinė sutartis apibrėžia ypatingos svarbos procedūrų mechanizmą, kuomet atskirų šalių bendruomenių atstovai gali bendradarbiauti, suderinti skirtingus požiūrius, spręsti tarpusavio problemas.
Atnaujinimo data: 2023-12-15
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo