Valstybinė aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programa

2024 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Aplinkos ministerijos kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įvairių sričių ekspertais parengta Valstybinė aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programa. 

Valstybinės aplinkos monitoringo programos tikslai: užtikrinti nuolatinį ir sistemingą gamtinės aplinkos ir jos elementų būklės stebėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje; rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją apie gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius; prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes; teikti patikimą ir aktualią informaciją kitoms valstybėms, tarptautinėms organizacijoms, nacionalinėms institucijoms ir visuomenei apie gamtinės aplinkos būklę; analizuoti ir vertinti aplinkosaugos priemonių veiksmingumą. 

Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje numatytiems tikslams įgyvendinti būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu. Programoje taip pat numatyti uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir už programos uždavinių įgyvendinimą atsakingos institucijos. 

Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas įgyvendinant nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų aplinkos monitoringo nuostatas ir reikalavimus. 

Rengiant Programą atsižvelgta į 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus tikslus ir uždavinius aplinkos kokybės srityje, Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalavimus. 

Atsižvelgus į Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus ir Europos Komisijos pastabas dėl pavojingų medžiagų tyrimų, Programoje optimizuotas fizikinių-cheminių, biologinių ir hidromorfologinių kokybės elementų tyrimų dažnumas. Patikslinus bendrų su kaimyninėmis šalimis vandens telkinių ribas, padidintos pavojingų medžiagų tyrimų apimtys, vandens telkinių monitoringo vietų skaičius.  

Gyvosios gamtos srityje išplėstos Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringo apimtys. Siekiant efektyviai panaudoti žmogiškuosius, finansinius išteklius, surinkti daugiau patikimų duomenų apie gyvosios gamtos būklę, bus stebima daugiau buveinių apsaugai svarbių teritorijų vietų. Pakeistas ir Europos Bendrijos svarbos rūšių stebėjimo vietų skaičius bei dažnumas. Programoje taip pat numatytos naujos stebėjimo sritys, pavyzdžiui, ruonių gaišenų tyrimai, įtrauktas gamtinio karkaso ekologinio kompensavimo funkcijų pokyčių monitoringas. 

Programoje skiriamas dėmesys tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų iš kitų valstybių grėsmės ir klimato pokyčių įtakos ekosistemoms stebėjimui ir įvertinimui. Remiantis stebėjimų rezultatais bus sprendžiamos įvairios aplinkosauginės problemos: didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais, ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų nykimo, dėl klimato kaitos ir kitų veiksnių įtakos intensyvėjančių karstinių procesų. 

Programoje numatyti uždaviniai ir priemonės, skirti stebėti neigiamą antropogeninės veiklos poveikį požeminio vandens telkinių, Baltijos jūros, Kuršių marių, upių, ežerų ir tvenkinių būklei, dirvožemio kokybės prastėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir neracionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą.