Informacija, kaip įtraukti visuomenę formuojant viešąsias erdves

Visuomenės dalyvavimo reikšmė

Kokybiškų viešųjų erdvių tinklas yra neatsiejama komfortiško gyvenimo mieste dalis. Kokybiška viešoji erdvė privalo atliepti miestiečių poreikius, būti orientuota į socialinio kapitalo statybą, socialinių problemų sprendimą, ekonominių veiklų skatinimą ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, o tai įmanoma tik pačiai visuomenei dalyvaujant procese. Šioje srityje savivalda turi didžiulę reikšmę, kadangi formuoja naujas ir atnaujina esančias viešąsias erdves, siekdama sprendimų, kurie atliepia miestiečių poreikius. Trumpai tariant, siekiant viešųjų erdvių kokybės, šie projektai turi būti pradedami nuo visuomenės poreikių išsiaiškinimo.

Visuomenės dalyvavimas įstatymų kontekste

Ansktyvas visuomenės įtraukimas į viešosios erdvės projektą privalomas (atskirųjų) viešųjų želdynų projektuose, kaip taip numato Želdynų įstatymas. Taigi, formuojant tokias erdves, kaip parkus, skverus, žaliąsias jungtis ir kitus viešuosius želdynus, savivaldybės specialistai turi apgalvoti, kaip visame procese dalyvaus projektu suinteresuota visuomenė. Gyventojus kviečiame pasinaudoti bukletais, kurie padės suprasti, kaip ir kada įsitraukti į viešųjų erdvių  projektus savo gyvenamojoje aplinkoje, pasinaudoti Želdynų įstatymo suteikiamosmis teisėmis.

Visuomenės dalyvavimo metodika – pagalba savivaldybių darbuotojams

Siekiant padėti savivaldos specialistams savarankiškai modeliuoti visuomenės įtraukimo strategiją, 2021-2022 m. Aplinkos ministerijoje vykusio „Kurk Lietuvai“ projekto metu sukurtaspraktinis gidas savivaldybėms „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“. Šią metodiką sudaro teorinė medžiaga ir praktinės užduotys, kurias atlikus, sukuriamas unikalias projekto savybes atliepiantis visuomenės įtraukimo planas. Nors šiuo metu įstatymų numatyta tvarka ankstyvas visuomenės įraukimas privalomas tik želdynų projektuose, gide numatyta visuomenės įtraukimo metodika gali būti pritaikoma ir kitiems viešųjų erdvių projektams: aikštėms, gatvėms ir pan.

Visuomenės dalyvavimas yra reikšminga ir ilgalaikė investicija į pasitikėjimu ir tarpusavio palaikymu grįstą bendradarbiavimą tarp savivaldos ir miestiečių. Rekomenduojama, kad už visuomenės įtraukimo sritį savivaldybėje būtų atsakingas architektūros (urbanistikos) skyriaus vadovas. Kartu, siekiant auginti visuomenės dalyvavimo kultūrą savivaldybėje, svarbios ir komandinės pastangos:
1. Vadovų palaikymas ir lyderystė;
2. Darbuotojų ugdymas;
3. Bendravimas su kolegomis ir dalinimasis patirtimi;
4. Bandymai ir eksperimentavimas;
5. Pradėti gido taikymą nuo smulkių veiklų ir procesų.

Gerosios visuomenės įtraukimo praktikos Lietuvoje

Kviečiame peržiūrėti pranešimus, kuriuose pristatomas praktinis gidas, savivaldybės ir srities ekspertai dalinasi geriausiomis praktikomis:

• Kaip įtraukti visuomenę kuriant viešąsias erdves? Metodikos pristatymas.Giedrė Puzinauskienė, Beatričė Umbrasaitė. Įžanginį žodį taria Aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė
• Kūrybiškas visuomenės informavimas apie pokyčius mieste: Tauragės geroji praktika. Tauragės mero patarėjas Kasparas Bertašius.
• Atskirųjų želdynų projektų užduoties svarstymas su visuomene: Vilniaus geroji praktika. Vilniaus miesto savivaldybės miestovaizdžio skyriaus patarėja Vaiva Deveikienė ir vyr. specialistė Akvilė Myško-Žvinienė.
• Visuomenės dalyvavimas urbanistiniuose projektuose: PUPA urbanistų geroji praktika. Tarptautinės urbanistų komandos PUPA bendraįkūrėja Justina Muliuolytė.