2028–2034 m. Nacionalinis pažangos planas

Temos aktualumas

Lietuvos miestai ir urbanizuotos teritorijos susiduria su keletu susipynusių iššūkių: apleistos ir užterštos pramoninės teritorijos užima strategiškai svarbias miestų vietas, tačiau lieka nenaudojamos dėl konversijos kaštų ir koordinuotos politikos stokos. Tuo pačiu metu statybų sektoriuje itin didelė dalis vertingų medžiagų ir gaminių (plieniniai karkasai, langai, durys, plytų mūras) tampa atliekomis ne dėl techninio netinkamumo, o dėl funkcionuojančios antrinio panaudojimo sistemos nebuvimo. Klimato kaitos sukelti reiškiniai – karščio bangos, intensyvios liūtys, paviršinių nuotekų perkrovos – reikalauja, kad gamta pagrįsti sprendimai būtų integruoti į teritorijų planavimą sistemiškai, o ne kaip pavieniai elementai. Skirtingų valstybės registrų ir informacinių sistemų (Infostatyba, NTR, NTK, ŽPDRIS ir kt.) fragmentiškumas verčia piliečius ir verslą teikti tuos pačius erdvinius duomenis pakartotinai. Galiausiai būsto sektoriuje D ar žemesnės klasės pastatai sudaro ~80 % gyvenamųjų pastatų, renovacijos tempai nepakankantys, o būsto kainos 2010–2024 m. išaugo 179 % (ES vidurkis +53 %) – socialinio būsto eilėse laukia ~10 600 šeimų.

Svarstomos pokyčio kryptis ir intervencijos

• Brownfield regeneracija – pramoninių teritorijų ir užterštų žemės sklypų sutvarkymas miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose, siekiant juos pritaikyti tolesnei darniai plėtrai, mažinti naują žemės užėmimą ir stiprinti kompaktiško miesto principų įgyvendinimą
• Nacionalinės architektūros ir urbanistikos politikos bei jos įgyvendinimo plano parengimas ir įgyvendinimas – vieningo tarpsektorinio politikos karkaso sukūrimas architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros kokybei gerinti; sąsajos su būsto, klimato, kultūros ir teritorijų planavimo politika
• Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano erdvinės raidos sprendinių atnaujinimas po 2030 metų – LRBP sprendinių įgyvendinimo stebėsena ir peržiūra; atnaujintos vizijos iki 2050 m. integravimas su nacionalinio saugumo, demografiniais ir klimato kaitos reikalavimais; savivaldybių bendrųjų planų atnaujinimo gairės
• Statybinių medžiagų antrinis panaudojimas – selektyvaus išardymo ir medžiagų pakartotinio naudojimo sistema statybų sektoriuje
• Gamta pagrįsti sprendimai (NbS) – sisteminis NbS integravimas į teritorijų planavimą, urbanistinį projektavimą, statinių ir infrastruktūros projektavimą bei viešųjų erdvių formavimą, siekiant didinti miestų atsparumą klimato kaitai ir gerinti aplinkos kokybę
• Erdvinių duomenų valdysena – nuo žemės tvarkymo iki statinių naudojimo: erdviniais duomenimis grįstos elektroninės paslaugos, sujungiant Infostatyba, NTR, NTK, ŽPDRIS ir kitas sistemas į nuoseklų informacijos valdymo ciklą
• Pastatų fondo transformacija: spartesnė, tikslingesnė ir socialiai teisinga renovacija – kompleksinė daugiabučių renovacija; dalinė / etapinė daugiabučių renovacija; vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų atnaujinimas; savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas
• Prieinamo savivaldybės būsto fondo kūrimas – įstatyminė bazė, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės plėtros modelis ir pilotiniai projektai prieinamo savivaldybės būsto fondui kurti

Temos aktualumas

Lietuvos gamtinė būklė kelia rimtą susirūpinimą: tik 22,2 % buveinių ir 36,7 % rūšių turi gerą apsaugos statusą pagal ES Buveinių direktyvą. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas – 47,62 (2023 m.) – yra žemiausias tarp visų ES-27 šalių. Upių vientisumui kenkia daugiau nei 1 200 užtvankų, o 28 % vandens telkinių paveikti hidromorfologinių pokyčių. Miškingumas 2026 m. siekia 33,9 %, tačiau 2030 m. tikslas – 35 % – esamomis tendencijomis sunkiai pasiekiamas: per pastaruosius dešimt metų miškingumas augo tik 0,4 procentinio punkto. Biologinės įvairovės nykimą spartina buveinių fragmentacija, intensyvus žemės naudojimas, kraštovaizdžio elementų nykimas ir invazinių svetimžemių rūšių plitimas.

Svarstomos šios pokyčio kryptys ir intervencijos

• Biologine įvairove turtingų ir atsparių gamtinių ekosistemų atkūrimas – (1) buveinių ir rūšių atkūrimas žemės ūkio ekosistemose (biologiškai palankios ūkininkavimo praktikos, ekologinis junglumas, apdulkintojai ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiai); (2) buveinių ir rūšių atkūrimas miško ekosistemose (siekiamas tikslas – 145 000 ha ES svarbos miško buveinių apsaugos tikslų plotas); (3) upių vientisumo atkūrimas – užtvankų pašalinimas, planuojama atkurti papildomai 500 km upių iki 2034 m.
• Miškų plėtros skatinimas ir integruota žemėnaudos politika – (1) valstybinės žemės prioritetinis skyrimas miškų plėtrai (šiuo metu miškingumas 33,9 %, tikslas iki 2030 m. – 35 %, trūksta ~72 tūkst. ha); (2) savaiminukais apaugusių plotų apskaita ir išsaugojimas; (3) miškingumo tikslų integravimas į teritorijų planavimą ir žemėnaudos politiką

Temos aktualumas

Lietuva prisiėmė įsipareigojimą pasiekti klimato neutralumą anksčiau nei 2050 m., tačiau dabartinis progresas nepakankamas. Pramonės ŠESD emisijų intensyvumas (360 g CO₂ ekv./EUR) 33 % viršija ES vidurkį; naftos dalis transporte viršija 90 %; dekarbonizacija leistų kasmet sutaupyti 3,5–6 mlrd. EUR, šiuo metu išleidžiamų iškastinio kuro importui. Prisitaikymo srityje 2024 m. tiesioginiai ir netiesioginiai klimato kaitos nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. EUR (0,8 % BVP), o draudimo apsauga nuo ekstremalių oro sąlygų – tik 2 % (ES vidurkis 19 %). Iki 2050 m. prisitaikymui reikės investuoti iki 481 mln. EUR per metus.

Svarstomos pokyčio kryptys ir intervencijos

• Klimato kaitos švelninimas ir perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m. – ūkio sektorių (pramonė, transportas, žemės ūkis, energetika) dekarbonizacija; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas (kuro importas kainuoja 3,5–6 mlrd. EUR/m.); LULUCF absorbentų didinimas; mažataršių technologijų diegimas (ŠESD intensyvumas 360 g CO₂ ekv./EUR – 33 % virš ES vidurkio)
• Atsparumo klimato kaitai didinimas – savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planų parengimas ir įgyvendinimas; gamta grįsti sprendimai; infrastruktūros atsparumo didinimas; klimato rizikos draudimo plėtra (šiuo metu tik 2 % priimtų, ES vidurkis 19 %); iki 2050 m. reikės investuoti iki 481 mln. EUR/m.

Temos aktualumas

Lietuva reikšmingai atsilieka nuo ES žiedinės ekonomikos rodiklių – žiedinio medžiagų panaudojimo rodiklis siekia vos 3,9 % (ES vidurkis ~12 %); nuo 2027 m. techninis kompostas nebebus įskaitomas į perdirbimą, todėl be papildomų investicijų rodiklis kristų nuo 52,5 % iki ~38,5 %; AB „Lifosa" fosfogipso sąvartynas (>56 mln. t) kelia ilgalaikę aplinkosaugos riziką. Tuo pačiu metu aplinkos tarša viršija ES normas: azoto oksidų (NOₓ) sumažinimo įsipareigojimai nevykdomi, 2023 m. Europos Komisija inicijavo pažeidimo procedūrą; geros ekologinės būklės pasiekę tik 36 % paviršinių vandens telkinių; šalyje yra daugiau kaip 5 000 potencialių taršos židinių, o kietųjų dalelių tarša 2023 m. lėmė daugiau nei 800 priešlaikinių mirčių.

Svarstomos šios pokyčio kryptys ir intervencijos

• Komunalinių atliekų perdirbimo didinimas – rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra ir visuomenės informavimas
• Fosfogipso atliekų perdirbimo skatinimas – reguliacinės ir finansinės priemonės fosfogipso perdirbimo rinkai sukurti
• Ypatingos svarbos žaliavų atgavimas iš atliekų – EEĮ, baterijų ir saulės modulių perdirbimo pajėgumų plėtra; CRMA tikslų įgyvendinimas (2030 m.: 25 % ypatingos svarbos žaliavų poreikio iš perdirbtų atliekų); perdirbtų EEĮ atliekų dalis – ne mažiau kaip 85 % iki 2034 m.
• Statybos sektoriaus žiediškumo ir pakartotinio statybinių medžiagų naudojimo skatinimas – statybos ir griovimo atliekų srautų mažinimas; antrinių žaliavų grąžinimas į ekonominę apyvartą; žiediniai pirkimų kriterijai; išteklių auditas; medžiagų pasai; žiediškumo indekso kėlimas (LT 4,2 % vs ES 12,2 %)
• Aplinkos oro kokybės gerinimas – monitoringo tinklo modernizavimas; nuotolinė transporto priemonių stebėsena; savivaldybių oro valdymo stiprinimas; sektorinės NOₓ, NMLOJ, NH₃ ir KD2,5 mažinimo priemonės
• Vandenų ir jūros aplinkos būklės gerinimas – paviršinių ir požeminių vandens telkinių ekologinė būklė; naujų teršalų (PFAS, mikroplastikai) stebėsena; Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimas; tyrimų laivo „Vėjūnas" modernizavimas
• Užterštos aplinkos ir potvynių valdymas – cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymas; potencialių taršos židinių registro modernizavimas pagal Dirvožemio stebėsenos direktyvą; potvynių apsaugos ir hidrologinės stebėsenos priemonės
• Aplinkosaugos valdymo modernizavimas – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra; ypatingos svarbos žaliavų potencialo įvertinimas (CRMA); SPAV, PAV ir TIPK procesų skaitmenizavimas