Skip to main content

Darnaus vystymosi tikslai ir jų uždaviniai (sąrašas)

Žemiau pateikiamas baigtinis Darnaus vystymosi tikslų ir jų uždavinių sąrašas.

 

1.1.Iki 2030 metų panaikinti ypač didelį visų žmonių skurdą visose šalyse (šiuo metu jį patiriantys žmonės pragyvena už mažiau nei 1,25 JAV dol. per dieną). 
1.2.Iki 2030 metų ne mažiau kaip per pusę sumažinti visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis.
1.3.Įgyvendinti nacionaliniu lygiu tinkamas socialinės apsaugos sistemas ir priemones, skirtas visiems, įskaitant žemiausias ribas, ir iki 2030 metų apimti didelę neturtingiausių ir pažeidžiamiausių žmonių dalį. 
1.4.Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi vyrai ir moterys, ypač neturtingi ir pažeidžiami, turėtų lygias teises į ekonominius išteklius ir galimybę gauti būtiniausias paslaugas, taip pat į žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, paveldėjimą, gamtos išteklius, tinkamas naujas technologijas ir finansines paslaugas, įskaitant mikrofinansus. 
1.5.Iki 2030 metų sustiprinti neturtingųjų ir pažeidžiamųjų padėtyje atsidūrusių asmenų atsparumą, mažinti jų neapsaugojimą ir pažeidžiamumą su klimatu susijusių ekstremalių įvykių ir kitų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos sukrėtimų bei nelaimių atžvilgiu.
1.a.Užtikrinti reikšmingą išteklių iš įvairių šaltinių sutelkimą, įskaitant ir sustiprintą vystomąjį bendradarbiavimą, siekiant aprūpinti besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis, tinkamomis ir nuspėjamomis priemonėmis programoms ir politikai, skirtoms skurdui visais jo aspektais panaikinti, įgyvendinti.
1.b.Sukurti nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu patikimas politines sistemas, pagrįstas neturtinguosius remiančiomis ir su lyčių lygybe susijusiomis vystymosi strategijomis, kurios padėtų paspartinti investicijas į skurdo panaikinimui skirtas priemones.

 

2.1.Iki 2030 metų panaikinti badą ir užtikrinti visiems žmonėms, ypač neturtingiesiems ir asmenims, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant kūdikius, galimybę gauti saugaus, maistingo ir pakankamai maisto visus metus. 
2.2.Iki 2030 metų užkirsti kelią visų formų netinkamai mitybai, įskaitant tarptautiniu lygiu suderintų uždavinių dėl kovos su vaikų iki penkerių metų augimo sustojimu ir organizmo išsekimu įgyvendinimą iki 2025 metų, ir patenkinti paauglių mergaičių, besilaukiančių ir maitinančių motinų ir pagyvenusių žmonių mitybos poreikius. 
2.3.Iki 2030 metų padvigubinti žemės ūkio produktyvumą ir smulkių maisto gamintojų, ypač moterų, vietinių tautų, šeimos ūkių, kerdžių ir žvejų, pajamas, įskaitant saugią ir lygiateisę galimybę naudotis žemės, kitais produktyviaisiais ištekliais ir žaliavomis, žiniomis, finansinėmis paslaugomis, rinkomis bei vertės didinimo galimybėmis ir užimtumo teikiamomis galimybėmis ne žemės ūkio sektoriuje. 
2.4.Iki 2030 metų užtikrinti darnias maisto gamybos sistemas ir įdiegti lanksčią žemės ūkio praktiką, kuri didintų produktyvumą ir gamybą, padėtų išsaugoti ekosistemas, stiprintų gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos, ekstremalių oro sąlygų, sausros, potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių bei palaipsniui gerintų žemės ir dirvos kokybę. 
2.5.Iki 2020 metų išsaugoti genetinę sėklų, kultūrinių augalų, ūkiuose laikomų ir prijaukintų gyvūnų bei jų susijusių laukinių veislių įvairovę, įskaitant per gerai valdomus ir diversifikuotus sėklų ir augalų bankus nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, ir skatinti galimybes tuo naudotis, taip pat sąžiningą ir lygiavertį dalijimąsi nauda, gaunama iš genetinių išteklių naudojimo, ir susijusiomis tradicinėmis žiniomis, kaip susitarta tarptautiniu lygiu.
2.a.Didinti investicijas, įskaitant ir platesnį tarptautinį bendradarbiavimą, į kaimo vietovių infrastruktūrą, žemės ūkio mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo žemės ūkio sektoriuje tarnybas, technologijų plėtrą, augalų ir ūkinių galvijų genų bankus, siekiant didinti žemės ūkio produktyvumo gebėjimus besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.
2.b.Ištaisyti ir vengti prekybos apribojimų ir iškraipymų pasaulio žemės ūkio rinkose, įskaitant ir lygiagrečiai vykdomą visų formų žemės ūkio eksporto subsidijų ir visų eksporto priemonių, turinčių tokį pat poveikį, panaikinimą remiantis Dohos vystymosi derybų raundo įgaliojimais.
2.c.

Imtis priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą maisto produktų rinkų ir jų išvestinių priemonių veikimą ir palengvinti galimybę laiku gauti informaciją apie rinką, įskaitant maisto atsargas, kad būtų galima išvengti itin didelių maisto kainų svyravimų.

 

3.1.Iki 2030 metų sumažinti gimdyvių mirtingumą visame pasaulyje iki mažiau nei 70 iš 100 000 gyvų gimusiųjų kūdikių.
3.2.Iki 2030 metų užkirsti kelią naujagimių ir vaikų iki penkerių metų mirtims, kurių galima išvengti, visoms šalims siekiant sumažinti neonatalinį mirtingumą bent iki 12 iš 1 000 gyvų gimusiųjų kūdikių, o vaikų iki penkerių metų mirtingumą – bent iki 25 iš 1 000 gyvų gimusiųjų kūdikių.
3.3.Iki 2030 metų įveikti AIDS epidemiją, tuberkuliozę, maliariją ir apleistas tropines ligas, kovoti su hepatitu, su per vandenį plintančiomis ligomis ir kitomis užkrečiamomis ligomis. 
3.4.Iki 2030 metų trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų taikant prevenciją ir gydymą bei skatinti psichinę sveikatą ir gerovę. 
3.5.Stiprinti piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, įskaitant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir žalingą alkoholio vartojimą, prevenciją ir gydymą. 
3.6.Iki 2020 metų visame pasaulyje per pusę sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo avarijose skaičių. 
3.7.Iki 2030 metų užtikrinti visuotinę galimybę gauti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant šeimos planavimo, informavimo ir švietimo bei reprodukcinės sveikatos įtraukimo į nacionalines strategijas ir programas tikslus.
3.8.Pasiekti visuotinę sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį, įskaitant apsaugą nuo finansinės rizikos, galimybę gauti kokybiškas būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas bei saugius, veiksmingus, kokybiškus ir pasiekiamus būtiniausius vaistus ir vakcinas. 
3.9.Iki 2030 metų reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių. 
3.a.Stiprinti Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimą atitinkamai visose šalyse.
3.b.Remti vaistų ir vakcinų nuo užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų, kurios pirmiausia paveikia besivystančias šalis, mokslinius tyrimus ir kūrimą, suteikti galimybę gauti patikimų būtiniausių vaistų ir vakcinų remiantis Dohos deklaracija dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, kurioje patvirtinama besivystančių šalių teisė visapusiškai pasinaudoti Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, nuostatomis dėl lanksčių būdų saugoti visuomenės sveikatą ir, pirmiausia, suteikti visiems galimybę gauti vaistų.
3.c.Labai padidinti finansavimą sveikatos priežiūrai ir sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimui, tobulinimuisi, mokymui ir išlaikymui besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse.
3.d.

Stiprinti visų šalių, ypač besivystančių šalių, gebėjimus ankstyvo įspėjimo, rizikos mažinimo ir nacionalinių ir pasaulinių sveikatos rizikos veiksnių valdymo srityse.

 

4.1.Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamų ir veiksmingų mokymosi rezultatų.
4.2.Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai gautų kokybišką ankstyvąjį ugdymą, priežiūrą ir ikimokyklinį išsilavinimą ir būtų pasirengę pradiniam ugdymui. 
4.3.Iki 2030 metų užtikrinti vienodas galimybes visoms moterims ir vyrams įgyti prieinamą ir kokybišką techninį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant universitetinį.
4.4.Iki 2030 metų labai padidinti jaunimo ir suaugusiųjų, turinčių įgūdžių, įskaitant techninius ir profesinius įgūdžius, užimtumui, tinkamam darbui ir verslumui, skaičių. 
4.5.Iki 2030 metų panaikinti lyčių skirtumus švietimo srityje ir užtikrinti vienodas galimybes pažeidžiamoms asmenų grupėms, įskaitant žmones su negalia, vietinius gyventojus ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusius vaikus, įgyti visų lygių išsilavinimą ir dalyvauti profesinio mokymo programose.
4.6.Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi jauni žmonės ir didžioji dalis suaugusiųjų, tiek vyrų, tiek moterų, mokėtų skaityti ir skaičiuoti. 
4.7.Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais.
4.a.Statyti ir modernizuoti švietimo įstaigas, kuriose būtų atsižvelgiama į vaikų, asmenų su negalia ir skirtingų lyčių interesus, ir suteikti saugią, nesmurtinę, įtraukią ir veiksmingą mokymosi aplinką visiems.
4.b.Iki 2020 metų labai padidinti pasauliniu mastu stipendijų besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir Afrikos šalims, skirtų stojantiems į aukštąsias mokyklas, įskaitant profesinio mokymo, informacinių ir ryšių technologijų, technines, inžinerines ir mokslines programas, skaičių išsivysčiusiose šalyse ir kitose besivystančiose šalyse.
4.c.Iki 2030 metų labai padidinti kvalifikuotų mokytojų skaičių, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą mokytojų rengimo srityje, besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse.

 

5.1.Panaikinti visų formų moterų ir mergaičių diskriminaciją. 
5.2.Panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites valstybinėje ir privačioje aplinkoje, įskaitant prekybą moterimis ir mergaitėmis bei seksualinį ir kitokį jų išnaudojimą. 
5.3.Panaikinti visą žalingą praktiką, pavyzdžiui, vaikų, ankstyvąsias ir priverstines vedybas ir moterų genitalijų žalojimą. 
5.4.Pripažinti ir vertinti nemokamą priežiūrą ir darbą namų ūkyje teikiant viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, taikant atitinkamai socialinės apsaugos politiką ir skatinant bendrą atsakomybę namų ūkyje ir šeimoje nacionaliniu lygiu.
5.5.Užtikrinti moterų visapusišką ir veiksmingą dalyvavimą ir lygias galimybes lyderystei visais sprendimų priėmimo lygiais politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime. 
5.6.Užtikrinti vienodas galimybes gauti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir reprodukcines teises, suderintas vadovaujantis Tarptautinės konferencijos gyventojų skaičiaus ir vystymosi klausimais veiksmų programa, Pekino veiksmų programa ir jų peržiūros konferencijų išvadų dokumentais. 
5.a.Vykdyti reformas, suteikiančias moterims vienodas teises į ekonominius išteklius ir žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, finansines paslaugas, paveldėjimą, gamtos išteklius pagal nacionalinius įstatymus.
5.b.Didinti galimybes teikiančių technologijų, ypač informacinių ir ryšių technologijų, taikymą moterų teisėms skatinti.
5.c.Patvirtinti ir stiprinti patikimą politiką ir įgyvendinamus įstatymus, kuriais skatinama lyčių lygybė ir visų moterų ir mergaičių teisės visais lygiais.

6.1.Iki 2030 metų pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį. 
6.2.Iki 2030 metų užtikrinti visiems tinkamas ir lygiateises sanitarijos bei higienos sąlygas ir panaikinti tuštinimąsi atvirose erdvėse, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių bei pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų poreikiams.
6.3.Iki 2030 metų pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu.
6.4.Iki 2030 metų labai padidinti vandens naudojimo veiksmingumą visuose sektoriuose ir užtikrinti tausų gėlo vandens paėmimą ir tiekimą, siekiant išspręsti vandens stygiaus problemą ir labai sumažinti žmonių, kenčiančių dėl vandens stygiaus, skaičių.
6.5.Iki 2030 metų įdiegti kompleksinį vandens išteklių valdymą visais lygiais, įskaitant atitinkamai ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
6.6.Iki 2020 metų apsaugoti ir atkurti su vandeniu susijusias ekosistemas, įskaitant kalnus, miškus, pelkes, upes, vandeninguosius sluoksnius ir ežerus.
6.a.Iki 2030 metų plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ir paramą gebėjimams stiprinti, skirtą besivystančioms šalims, įgyvendinant su vandeniu ir sanitarija susijusią veiklą ir programas, įskaitant vandens surinkimą, gėlinimą, vandens naudojimo veiksmingumą, nuotekų tvarkymą, atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo technologijas.
6.b.Remti ir stiprinti vietos bendrovių dalyvavimą vandens valdymo ir sanitarijos gerinimo procese.

 

7.1.Iki 2030 metų užtikrinti visuotinę galimybę gauti prieinamas, patikimas ir modernias energetikos paslaugas.
7.2.Iki 2030 metų labai padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį pasaulinės energijos rūšių derinyje. 
7.3.Iki 2030 metų padvigubinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo padidinimo rodiklį. 
7.a.Iki 2030 metų padidinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant palengvinti prieigą prie švarios energijos mokslinių tyrimų ir technologijų, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, efektyvų energijos vartojimą, pažangias ir švaresnes iškastinio kuro technologijas, ir skatinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir švarios energijos technologijas.
7.bIki 2030 metų išplėsti infrastruktūrą ir modernizuoti technologijas, skirtas modernioms ir darnioms energijos paslaugoms teikti visiems besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir žemyninėse šalyse pagal jų atitinkamas paramos programas.

 

8.1.Palaikyti ekonomikos augimą vienam gyventojui pagal nacionalines aplinkybes ir pirmiausia bent 7 proc. bendrojo vidaus produkto augimą per metus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.
8.2.Pasiekti aukštesnį ekonomikos našumo lygį užtikrinant įvairinimą, technologijų modernizavimą ir naujoves, įskaitant dėmesio sutelkimą į didelės pridėtinės vertės ir darbui imlius sektorius. 
8.3.Skatinti į vystymąsi orientuotą politiką, remiančią gamybinę veiklą, deramų darbo vietų kūrimą, verslumą, kūrybingumą ir naujoves ir remti labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių formalizavimą ir augimą, įskaitant galimybę gauti finansines paslaugas.
8.4.Palaipsniui iki 2030 metų gerinti veiksmingą pasaulinių išteklių naudojimą vartojimo srityje ir gamyboje ir stengtis atskirti ekonomikos augimą nuo aplinkos būklės blogėjimo laikantis dešimties metų trukmės darnaus vartojimo ir gamybos programų sistemos, vadovaujant išsivysčiusioms šalims.
8.5.Iki 2030 metų pasiekti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą visoms moterims ir vyrams, įskaitant jaunus žmones ir žmones su negalia, taip pat vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.
8.6.Iki 2020 metų smarkiai sumažinti nedirbančio, nestudijuojančio ir nesimokančio jaunimo dalį. 
8.7.Imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių priverstiniam darbui panaikinti, šiuolaikinei vergovei ir prekybai žmonėmis įveikti, blogiausių formų vaikų darbo uždraudimui ir panaikinimui užtikrinti, įskaitant vaikų ėmimą į karines pajėgas ir jų išnaudojimą, ir iki 2025 metų panaikinti bet kokį vaikų darbą.
8.8.Apsaugoti darbo teises ir skatinti saugią ir užtikrintą darbo aplinką visiems darbuotojams, įskaitant migrantus, visų pirma migrantes ir nenuolatinį darbą dirbančius asmenis. 
8.9.Iki 2030 metų sukurti ir įgyvendinti politiką, skirtą darniam turizmui, kuris padeda sukurti darbo vietas, taip pat pristatyti vietos kultūrą ir produktus, plėtoti.
8.10.Stiprinti šalių finansų institucijų gebėjimus skatinti ir plėsti galimybę visiems gauti bankininkystės, draudimo ir finansų paslaugas.
8.a.Didinti pagalbos prekybai paramą besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant per patobulintą integruotą su prekyba susijusios techninės pagalbos mažiausiai išsivysčiusioms šalims sistemą.
8.b.Iki 2020 metų sukurti ir pradėti taikyti pasaulinę jaunimo užimtumo strategiją ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos visuotinį darbo vietų paktą.

 

9.1.Kurti kokybišką, patikimą, tvarią ir atsparią infrastruktūrąA4:Q30, įskaitant regioninę ir tarpvalstybinę infrastruktūrą, skirtą ekonominei plėtrai ir žmonių gerovei didinti, sutelkiant dėmesį į prieinamą ir lygiateisę galimybę ją naudotis visiems. 
9.2.Skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir iki 2030 metų smarkiai padidinti pramonės sektoriaus dalį, atsižvelgiant į užimtumo ir bendrojo vidaus produkto rodiklius, atitinkamai pagal nacionalines aplinkybes, ir padvigubinti jo dalį mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. 
9.3.Didinti mažų pramonės ir kitų įmonių galimybes, visų pirma besivystančiose šalyse, naudotis finansinėmis paslaugomis, įskaitant prieinamus kreditus, ir jų integraciją į vertės grandines ir rinkas. 
9.4.Iki 2030 metų modernizuoti infrastruktūrą ir aprūpinti naujais įrenginiais pramonės sektorius, kad jie taptų tvaresni, padėtų pagerinti išteklių naudojimo veiksmingumą ir taikytų daugiau švarių ir aplinkai nekenksmingų technologijų ir gamybos procesų, visoms šalims imantis veiksmų pagal jų atitinkamus pajėgumus.
9.5.Plėsti mokslinius tyrimus, modernizuoti pramonės sektorių technologinius pajėgumus visose šalyse, visų pirma besivystančiose šalyse, įskaitant ir siekį iki 2030 metų skatinti naujoves ir labai padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros srities darbuotojų skaičių 1 milijonui gyventojų bei valstybines ir privačias lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai.
9.a.Padėti plėtoti tvarią ir atsparią infrastruktūrą besivystančiose šalyse, teikiant finansinę, technologinę ir techninę paramą Afrikos šalims, mažiausiai išsivysčiusioms šalims, žemyninėms besivystančioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms.
9.b.Remti šalies technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus ir naujoves besivystančiose šalyse, įskaitant palankios politinės aplinkos, skirtos, inter alia, pramonės įvairinimui ir prekių vertės didinimui, užtikrinimą.
9.c.Labai padidinti galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei siekti užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto mažiausiai išsivysčiusiose šalyse iki 2020 metų.

10.1.Iki 2030 metų palaipsniui pasiekti ir išlaikyti neturtingiausių 40 proc. gyventojų pajamų augimą, kuris viršytų nacionalinį vidurkį.
10.2Iki 2030 metų suteikti galimybę ir skatinti socialinę, ekonominę ir politinę visų žmonių įtrauktį, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, negalią, rasę, etniškumą, kilmę, religiją, ekonominę ar kitą padėtį. 
10.3.Užtikrinti lygias galimybes ir sumažinti pajamų nelygybę, įskaitant diskriminacinių įstatymų, politikos ir praktikos panaikinimą bei tinkamų įstatymų, politikos ir veiksmų šiais klausimais skatinimą. 
10.4.Patvirtinti politiką, ypač fiskalinę, atlyginimų ir socialinės apsaugos politiką, ir palaipsniui užtikrinti didesnę lygybę.
10.5.Gerinti pasaulinių finansinių rinkų ir institucijų reguliavimą ir stebėseną bei stiprinti šių reguliavimo metodų įgyvendinimą. 
10.6.Užtikrinti besivystančioms šalims geresnį atstovavimą ir galimybes pareikšti savo nuomonę priimant sprendimus pasaulinėse tarptautinėse ekonominėse ir finansinėse institucijose, kad jos taptų veiksmingesnės, patikimesnės, atsakingesnės ir teisingesnės institucijos. 
10.7.Palengvinti tvarkingą, saugią, teisėtą ir atsakingą žmonių migraciją ir judumą, įskaitant ir planuotos bei gerai valdomos migracijos politikos įgyvendinimą. 
10.a.Įgyvendinti specialaus ir diferencijuoto režimo principą, taikytiną besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos susitarimais.
10.b.Skatinti oficialią paramą vystymuisi ir finansinius srautus, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, valstybėms, kuriose jų poreikis yra didžiausias, pirmiausia mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, Afrikos šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir žemyninėse besivystančiose šalyse, remiantis jų nacionaliniais planais ir programomis.
10.c.Iki 2030 metų mažiau nei 3 proc. sumažinti piniginių operacijų, susijusių su migrantų perlaidomis, išlaidas ir panaikinti piniginių perlaidų kanalus, kuriais naudojantis išlaidos viršija 5 proc.

11.1.Iki 2030 metų užtikrinti visiems galimybes turėti tinkamą, saugų ir prieinamą būstą ir naudotis būtiniausiomis paslaugomis, taip pat atnaujinti lūšnynus. 
11.2.Iki 2030 metų suteikti galimybę naudotis saugiomis, prieinamomis, pasiekiamomis ir darniomis transporto sistemomis visiems, gerinant kelių eismo saugumą, ypač plečiant viešąjį transportą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų, moterų, vaikų, asmenų su negalia ir pagyvenusių žmonių poreikiams. 
11.3.Iki 2030 metų didinti įtraukią ir darnią urbanizaciją bei visų dalyvavimu pagrįsto, kompleksinio ir darnaus gyvenviečių planavimo ir valdymo gebėjimus visose šalyse. 
11.4.Didinti pastangas apsaugoti ir išsaugoti pasaulio kultūros ir gamtos paveldą. 
11.5.Iki 2030 metų smarkiai sumažinti su gaivalinėmis nelaimėmis susijusių mirčių ir jų paveiktų žmonių skaičių, taip pat labai sumažinti tiesioginius ekonominius nuostolius, susijusius su pasauliniu bendruoju vidaus produktu, kuriuos sukelia gaivalinės nelaimės, įskaitant su vandeniu susijusias gaivalines nelaimes, sutelkiant dėmesį į neturtingųjų ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusių žmonių apsaugą. 
11.6.Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui. 
11.7.Iki 2030 metų suteikti visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis, pirmiausia moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su negalia. 
11.a.Remti teigiamus ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių ryšius stiprinant nacionalinės ir regioninės plėtros planavimą. 
11.b.Iki 2020 metų labai padidinti miestų ir gyvenviečių, patvirtinančių ir įgyvendinančių integruotą politiką ir planus, susijusius su įtrauktimi, veiksmingu išteklių naudojimu, migracija ir prisitaikymu prie klimato kaitos bei atsparumu gaivalinėms nelaimėms, skaičių, kurti ir įgyvendinti holistinį gaivalinių nelaimių rizikos valdymą visais lygiais remiantis Sendajaus gaivalinių nelaimių rizikos sumažinimo programa 2015–2030 metams.
11.c.Remti mažiausiai išsivysčiusias šalis, įskaitant finansinės ir techninės pagalbos teikimą, naudojantis vietinėmis medžiagomis statančias tvarius ir atsparius pastatus.

12.1.Įgyvendinti dešimties metų trukmės darnaus vartojimo ir gamybos programų sistemą, visoms šalims imantis veiksmų, vadovaujant išsivysčiusioms šalims, ir atsižvelgiant į besivystančių šalių vystymąsi ir pajėgumus. 
12.2.Iki 2030 metų pasiekti darnų gamtos išteklių valdymą ir veiksmingą jų naudojimą.
12.3.Iki 2030 metų per pusę sumažinti vienam gyventojui tenkantį pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygiu, taip pat sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse, įskaitant nuostolius po derliaus nuėmimo. 
12.4.Iki 2020 metų užtikrinti aplinkai nekenksmingą chemikalų ir visų atliekų tvarkymą per jų gyvavimo ciklą, laikantis suderintų tarptautinių programų, ir labai sumažinti jų išmetimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad kuo labiau sumažėtų neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai. 
12.5.Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą. 
12.6.Skatinti bendroves, ypač dideles ir tarptautines bendroves, taikyti darnią praktiką ir įtraukti informaciją apie darnią veiklą į jų ataskaitų rengimo ciklą. 
12.7.Skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais.
12.8.Iki 2030 metų užtikrinti, kad žmonės visame pasaulyje turėtų atitinkamos informacijos ir būtų informuoti apie darnų vystymąsi ir darnų sugyvenimą su gamta. 
12.a.Remti besivystančias šalis, siekiant stiprinti jų mokslo ir technologinius gebėjimus pereinant prie darnesnių vartojimo ir gamybos metodų.
12.b.Kurti ir įgyvendinti priemones, skirtas stebėti darnaus vystymosi poveikį darniam turizmui, kuris padeda kurti darbo vietas ir pristatyti vietos kultūrą ir produktus.
12.c.Racionalizuoti neveiksmingas iškastinio kuro subsidijas, skatinančias eikvojantį vartojimą, pašalinant rinkos iškraipymus remiantis nacionalinėmis aplinkybėmis, įskaitant mokesčių pertvarkymą ir laipsnišką šių žalingų subsidijų nutraukimą ten, kur jos teikiamos, siekiant atspindėti jų poveikį aplinkai, visapusiškai atsižvelgiant į ypatingus besivystančių šalių poreikius ir sąlygas, taip pat kuo labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį jų vystymuisi neturtingas ir paveiktas bendruomenes apsaugančiu būdu.

13.1.Stiprinti visose šalyse atsparumą su klimatu susijusiems pavojams ir gaivalinėms nelaimėms bei gebėjimą prisitaikyti prie jų padarinių. 
13.2.Įtraukti klimato kaitos priemones į nacionalinę politiką, strategijas ir planavimą.
13.3.Gerinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse.
13.a.Įgyvendinti išsivysčiusių valstybių – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių – įsipareigojimą pasiekti tikslą bendrai iš visų šaltinių sukaupti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2020 metų, kad būtų galima patenkinti besivystančių šalių poreikius svarbių klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų ir įgyvendinimo skaidrumo požiūriu ir kuo greičiau užtikrinti visapusišką Žaliojo klimato fondo veikimą jį kapitalizuojant.
13.v.Skatinti veiksmingo planavimo ir valdymo gebėjimų, susijusių su klimato kaita, stiprinimo mechanizmus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse, įskaitant dėmesį moterims, jaunimui, vietinėms ir marginalizuotoms bendruomenėms.

14.1.Iki 2025 metų užkirsti kelią ir labai sumažinti visų rūšių jūrų taršą, visų pirma taršą, kurią kelia sausumoje vykdoma veikla, įskaitant jūrines šiukšles ir taršą biogeninėmis medžiagomis. 
14.2.Iki 2020 metų tausiai valdyti ir saugoti jūrų ir pakrančių ekosistemas, siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio, įskaitant jų atsparumo didinimą, ir imtis veiksmų joms atkurti, siekiant užtikrinti, kad vandenynai būtų sveiki ir produktyvūs. 
14.3.Kuo labiau sumažinti ir spręsti vandenynų rūgštėjimo poveikio problemą, įskaitant ir glaudesnį mokslinį bendradarbiavimą visais lygiais. 
14.4.Iki 2020 metų veiksmingai reguliuoti derliaus nuėmimą ir panaikinti žuvininkystės kvotų viršijimą, neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos praktiką ir įgyvendinti moksliniais tyrimais pagrįstus valdymo planus, siekiant atkurti žuvų atsargas per trumpiausią galimą laiką bent iki tokio lygio, kad būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, apibrėžtas pagal jų biologines charakteristikas. 
14.5.Iki 2020 metų išsaugoti bent 10 proc. pakrantės ir jūros zonų vadovaujantis nacionaliniais ir tarptautiniais įstatymais ir geriausia turima moksline informacija.
14.6.Iki 2020 metų uždrausti tam tikrų formų žuvininkystės subsidijas, kurios prisideda prie pajėgumų viršijimo ir pernelyg intensyvios žvejybos, panaikinti subsidijas, kurios prisideda prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, ir susilaikyti nuo naujų tokio pobūdžio subsidijų skyrimo, pripažįstant, kad tinkamas ir veiksmingas specialus ir diferencijuotas režimas, taikomas besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, turėtų būti įtrauktas į Pasaulio prekybos organizacijos derybas dėl žuvininkystės subsidijų.
14.7.Iki 2030 metų didinti tausaus jūrų išteklių naudojimo ekonominę naudą mažoms besivystančioms salų valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant ir darnų valdymą žuvininkystės, akvakultūros ir turizmo srityse. 
14.a.Gilinti mokslines žinias, plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus ir perduoti jūrų technologijas, atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės okeanografijos komisijos kriterijus ir Jūrų technologijų perdavimo gaires, siekiant pagerinti vandenynų sveikatą ir didinti jūrinės biologinės įvairovės indėlį į besivystančių šalių vystymąsi, pirmiausia mažose besivystančiose salų valstybėse ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.
14.b.Suteikti nedidelio masto žvejyba besiverčiantiems žvejams galimybes naudotis jūros ištekliais ir rinkomis.
14.c.Gerinti vandenynų ir jų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą įgyvendinant tarptautinius įstatymus pagal Jungtinių Tautų jūros teisės konvenciją, kurioje ir nustatyta teisinė vandenynų ir jų išteklių išsaugojimo ir darnaus naudojimo sistema, kaip primenama dokumento „Ateitis, kurios norime“ 158 punkte. 

15.1.Iki 2020 metų užtikrinti sausumos ir vidaus gėlo vandens ekosistemų ir jų paslaugų, pirmiausia miškų, pelkių, kalnų ir sausumų, išsaugojimą, atkūrimą ir tausų naudojimą laikantis tarptautinėse sutartyse nustatytų įsipareigojimų. 
15.2.Iki 2020 metų skatinti visų rūšių miškų darnaus valdymo įgyvendinimą, stabdyti miškų kirtimą, atkurti išnykusius miškus ir labai padidinti miškų želdinimą pasauliniu lygiu. 
15.3.Iki 2030 metų kovoti su dykumėjimu, atkurti nykstančią žemę ir dirvožemį, įskaitant žemę, paveiktą dykumėjimo, sausros ir potvynių, ir siekti, kad žemės būklė neblogėtų visame pasaulyje.
15.4.Iki 2030 metų užtikrinti kalnų ekosistemų išsaugojimą, įskaitant jų biologinę įvairovę, siekiant padidinti jų pajėgumą teikti naudą, kuri yra būtina sąlyga darniam vystymuisi.
15.5.Imtis skubių ir reikšmingų veiksmų, siekiant sumažinti gamtos buveinių būklės blogėjimą, sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir iki 2020 metų apsaugoti nykstančias rūšis ir užkirsti kelią jų išnykimui.
15.6.Skatinti sąžiningą ir lygiateisį dalijimąsi genetinių išteklių teikiama nauda ir suteikti galimybes naudotis tokiais ištekliais, kaip susitarta tarptautiniu lygiu.
15.7.Imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant sustabdyti neleistiną saugomų augalijos ir gyvūnijos rūšių naikinimą ir neteisėtą prekybą jais bei išspręsti neteisėtos laukinės floros ir faunos pasiūlos ir paklausos klausimus.
15.8.Iki 2020 metų įdiegti priemones, skirtas užkirsti kelią svetimų invazinių rūšių platinimui ir labai sumažinti jų poveikį žemės ir vandens ekosistemoms, taip pat kontroliuoti arba sunaikinti tokias pirmenybines rūšis.
15.9.Iki 2020 metų įtraukti ekosistemų ir biologinės įvairovės vertybes į nacionalinį ir vietinį planavimą, vystymosi procesus, skurdo mažinimo strategijas ir ataskaitas.
15.a.Sutelkti ir labai padidinti finansinius išteklius iš visų šaltinių, siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti biologinę įvairovę ir ekosistemas.
15.b.Sutelkti iš visų šaltinių ir visais lygiais didelius išteklius, skirtus darniam miškų valdymui finansuoti, ir numatyti tinkamas paskatas besivystančioms šalims tokiam valdymui, įskaitant išsaugojimą ir miškų atželdinimą, remti.
15.c.Didinti pasaulinę paramą pastangoms kovojant su neleistinu saugomų rūšių naikinimu ir neteisėta prekyba, įskaitant vietos bendruomenių gebėjimų naudotis darnaus pragyvenimo šaltinio galimybėmis stiprinimą.

16.1.Labai sumažinti visų formų smurtą ir jo sukeltų mirčių skaičių visame pasaulyje. 
16.2.Panaikinti vaikų paniekinimą, išnaudojimą, neteisėtą prekybą ir visų formų smurtą prieš vaikus bei jų kankinimą. 
16.3.Skatinti pagarbą teisinei valstybei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu ir užtikrinti visiems vienodą teisę reikalauti teisingumo.
16.4.Iki 2030 metų labai sumažinti neteisėtus finansinius ir ginklų srautus, sustiprinti pavogto turto išieškojimą ir grąžinimą bei kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu. 
16.5.Labai sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą. 
16.6.Kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas visais lygiais. 
16.7.Užtikrinti atsakomųjų, įtraukių, pagrįstų visų dalyvavimu ir atstovaujamųjų sprendimų priėmimą visais lygiais. 
16.8.Plėsti ir stiprinti besivystančių šalių dalyvavimą pasaulio valdymo institucijose. 
16.9.Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi žmonės turėtų teisėtus asmens tapatybės dokumentus, įskaitant gimimo liudijimą.
16.10.Užtikrinti viešąją prieigą prie informacijos ir saugoti pagrindines laisves vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis. 
16.a.Stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą, kurių paskirtis plėtoti gebėjimus visais lygiais, ypač besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią smurtui ir kovoti su terorizmu bei nusikalstamumu.
16.b.Skatinti priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi skirtus nediskriminacinius įstatymus ir politiką.

17.1.Stiprinti šalies vidaus išteklių sutelkimą, įskaitant ir tarptautinės paramos teikimą besivystančioms šalims, siekiant pagerinti šalies vidaus gebėjimus surinkti mokesčius ir kitas valstybės biudžeto pajamas. 
17.2.Išsivysčiusios šalys turėtų galutinai įvykdyti savo oficialius paramos vystymuisi įsipareigojimus, įskaitant daugelio išsivysčiusių šalių įsipareigojimą pasiekti, kad 0,7 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų būtų skiriama oficialiai paramai vystymuisi (OPV/BNP) besivystančioms šalims, o 0,15–0,20 proc. OPV/BNP – mažiausiai išsivysčiusioms šalims; OPV teikėjai skatinami apsvarstyti galimybę nustatyti bent 0,20 proc. OPV/BNP mažiausiai išsivysčiusioms šalims tikslą. 
17.3.Sutelkti papildomus finansinius išteklius, skirtus besivystančioms šalims, iš daugelio šaltinių. 
17.4.Padėti besivystančioms šalims pasiekti ilgalaikių skolų tvarumą parengiant suderintą politiką, kuri atitinkamai leistų skatinti skolų finansavimą, atleidimą nuo skolų ir skolų pertvarkymą, taip pat išspręsti labai įsiskolinusių neturtingų šalių išorinės skolos klausimą, siekiant sumažinti skolos nuvertėjimą. 
17.5.Patvirtinti ir įgyvendinti investicijų skatinimo režimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims. 
17.6.Stiprinti šiaurės–pietų ir pietų–pietų krypčių bei trišalį regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir galimybę naudotis mokslo, technologijų ir naujovių teikiamais laimėjimais, didinti dalijimąsi žiniomis tarpusavyje suderintomis sąlygomis, įskaitant geresnį esamų mechanizmų koordinavimą, pirmiausia Jungtinių Tautų lygiu, ir pasitelkiant pasaulinį technologijų perdavimo palengvinimo mechanizmą.
17.7.Skatinti aplinkai nežalingų technologijų kūrimą, perdavimą, platinimą ir skleidimą besivystančioms šalims palankiomis sąlygomis, įskaitant tarpusavyje suderintas koncesijos ir lengvatines sąlygas.
17.8.Užtikrinti visapusį technologijų banko ir mokslo, technologijų ir naujovių kūrimo gebėjimų stiprinimo mechanizmą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, iki 2017 metų ir plėsti daugybę galimybių teikiančių technologijų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų, taikymą.
17.9.Didinti tarptautinę paramą veiksmingiems ir tiksliniams gebėjimams stiprinti besivystančiose šalyse, siekiant remti nacionalinius planus įgyvendinti visus darnaus vystymosi tikslus, įskaitant ir šiaurės–pietų ir pietų–pietų krypčių bei trišalį bendradarbiavimą.
17.10.Skatinti visuotinę, taisyklėmis pagrįstą, atvirą, nediskriminacinę ir lygiateisę daugiašalę prekybos sistemą, vadinamąją Pasaulio prekybos organizaciją, įskaitant ir jos derybų pagal Dohos vystymosi darbotvarkę užbaigimą.
17.11.Labai padidinti besivystančių šalių eksportą, pirmiausia siekiant iki 2020 metų padvigubinti mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto į pasaulines rinkas dalį.
17.12.Laiku įgyvendinti muitais ir kvotomis nevaržomą galimybę patekti į rinką ilgalaikiu pagrindu visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos sprendimų, įskaitant užtikrinimą, kad lengvatinio importo iš mažiausiai išsivysčiusių šalių tvarka būtų skaidri ir paprasta ir padėtų užtikrinti lengvesnį patekimą į rinką.
17.13.Didinti pasaulinį makroekonomikos stabilumą, įskaitant taip pat politikos koordinavimą ir politikos nuoseklumą.
17.14.Didinti darnaus vystymosi politikos nuoseklumą. 
17.15.Išsaugoti vietą kiekvienos šalies nacionalinei politikai ir lyderystei nustatant ir įgyvendinant skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi politiką. 
17.16.Plėsti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę, papildytą daugelio suinteresuotų šalių partnerystės organizacijomis, kurios sutelkia ir dalijasi žiniomis, profesine patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, remti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą visose šalyse, pirmiausia besivystančiose šalyse.
17.17Skatinti ir remti veiksmingas valstybines, valstybines ir privačias, taip pat pilietinės visuomenės partnerystės organizacijas atsižvelgiant į jų patirtį ir finansavimo strategijas.
17.18.Iki 2020 metų didinti gebėjimams stiprinti skirtą paramą besivystančioms šalims, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas besivystančių salų valstybes, labai padidinti aukštos kokybės, laiku pateikiamų ir patikimų duomenų, išskaidytų pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etniškumą, migracijos statusą, negalią, geografinę vietovę ir kitas atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes aktualias savybes, prieinamumą.
17.19.Iki 2030 metų vadovautis esamomis iniciatyvomis rengiant pažangos, padarytos užtikrinant darnų vystymąsi, vertinimo rodiklius, papildančius bendrąjį vidaus produktą ir remti statistinių gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse.

Atnaujinimo data: 2026-06-22