Darnus vystymasis ir Lietuva

Darnaus vystymosi tikslai

2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime, valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų “. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (goals) ir 169 smulkesni uždaviniai (targets), kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.

Pagrindiniai faktai apie darnaus vystymosi politiką

• 1992 m. Rio deklaracija ir Darbotvarkė 21– suformuluoti darnaus vystymosi principai ir priimtas pasaulinis veiksmų planas. 
• 2001 m. ES darnaus vystymosi strategija– nustatyti ES veiksmai siekiant darnaus vystymosi politikos įgyvendinimo bendrijoje.
• 2002 m. Johanesburgo deklaracija ir Darnaus vystymosi įgyvendinimo planas – patvirtinti tarptautiniai įsipareigojimai darnaus vystymosi srityje ir atnaujintas pasaulinis įgyvendinimo veiksmų planas.
• 2003 m. Lietuvos Nacionalinė darnaus vystymosi strategija – suformuluoti nacionaliniai darnaus vystymosi prioritetai, tikslai ir uždaviniai (negalioja).
• 2012 m. Rio+20 konferencijos išvados „Ateitis, kurios norime“– patvirtinti darnaus vystymosi įsipareigojimai, sustiprinta tarptautinė darnaus vystymosi politikos formavimo sistema ir pradėtas naujos darnaus vystymosi darbotvarkės rengimas.
• 2015 m. JT Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030– nustatyta 17 universalių, pasaulinių ir tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.
• 2018 m. Lietuva pristatė savanorišką nacionalinę ataskaitą JT Aukšto lygio politiniame forume.
• 2023 m. Lietuva pristatė antrąją savanorišką nacionalinę ataskaitą JT aukšto lygio politiniame forume.

Svarbiausi Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 elementai

• Darnaus vystymosi tikslai numato konkrečius veiksmus besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims, o veiksmų spektras apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas – ekonominę, socialinę, aplinkosauginę.
• Esminis Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 principas yra „nepalikti nei vieno nuošalyje“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, kai jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.
• Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų (angl. sustainable development goals), juos konkretizuojantys 169 uždaviniai (angl. targets), ir pažangai matuoti skirti 232 rodikliai.
• Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 preambulė pabrėžia penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai (angl. vadinami 5Ps – people, planet, prosperity, peace, partnership).
• Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimo stebėsena vykdoma trimis lygiais – nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija – JT Aukšto lygio politinis forumas (HLPF), kuriam JT valstybės teikia savanoriškas ataskaitas apie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą.

DVT įgyvendinimas Lietuvoje

Už Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o URM koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030  įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus galima peržiūrėti Valstybės duomenų agentūros Darnaus vystymosi tikslų portale.

Vystomasis bendradarbiavimas

2004 m. Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialiąją paramą vystymuisi (OPV). Atsižvelgiant į Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo finansinius išteklius ir sukauptą vystomojo bendradarbiavimo patirtį, Lietuva siekia prisidėti prie visų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strateginėse kryptyse 2022-2025 metams numatyta skirti dėmesį JT Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslams – prieinama ir švari energija (7 tikslas – Affordable and Clean Energy); kova su klimato kaita (13 tikslas – Climate Action).

Lietuvos tarptautinio įsipareigojimo skirti ne mažiau kaip 0,33% bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) OPV iki 2030 m. įgyvendinimas, tikslas, kurį ji įsipareigojo prisijungdama prie ES. Lietuva viršijo šį įsipareigojimą 2022 m., skirdama 231,31 mln. eurų, arba 0,36% BNP, tapdama viena iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystymosi pagalbos komiteto narėmis, kurios labiausiai padidino savo OVP (4 vieta), palyginti su 2021 m., kai Lietuvos OVP sudarė 73,05 mln. eurų. Pagal preliminarius duomenis, 2023 m. OVP sudarė 175 mln. eurų, arba 0,26% BNP.

Lietuvos dvišalio vystomojo bendradarbiavimo prioritetas – ES Rytų partnerystės valstybės: Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas. Ypatingas dėmesys skirtas Moldovai ir Ukrainai, kur Lietuva teikė paramą projektams, skatinantiems politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Be to, įgyvendinti regioniniai projektai, kurie buvo skirti nepriklausomai žiniasklaidai ES Rytų partnerystės šalyse stiprinti. Siekiant prisidėti prie pasaulinės migracijos krizės sukeltų iššūkių sprendimo, 2017 m. įgyvendinti projektai Afrikoje (Nigerijoje, Malyje, Pietų Afrikos Respublikoje), Artimuosiuose Rytuose (Palestinoje) ir Azijoje (Butane, Mongolijoje, Mianmare, Turkijoje).