Informavimo ir viešinimo projektas

1. Prioritetinė komunikacijos kryptis

Tvari Lietuva

1. Komunikacijos tema

Aplinkosauginė kultūra ir sąmoningumas

1. Komunikacijos tikslas

1. Informuoti gyventojus apie ES lėšomis siekiamus pokyčius aplinkos srityje 2014–2020 m.

2. Skatinti asmeninę gyventojų iniciatyvą prisidėti prie aplinkos problemų sprendimų finansuojamų ES lėšomis (pagrindinis tikslas).

3. Skatinti gyventojus naudoti aplinkosaugos ES projektų rezultatus.

2.1. Sprendžiama problema

Problema - nepakankama gyventojų aplinkosauginė kultūra, kurios trūkumas riboja mūsų galimybes gyventi dar švaresnėje ir natūralesnėje aplinkoje.

Daugeliui žmonių trūksta suvokimo, kad jų asmeninės pastangos gali ženkliai prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo. Kiekvieno mūsų pagarba aplinkai čia labai svarbi: tiek savo elgesiu (išmetant nuorūką tik tam skirtose vietose; važinėjant keturračiais tik tam leistinose vietose;  vaikštant pajūriu nedarant žalos kopom; nepaliekant šiukšlių prie vandens telkinio ir pan.), tiek savo nuostatomis (atsakomybė už savo ir kito veiksmus: rūpestis gamta ir aplinka, - tai rūpestis  pranešant atsakingoms institucijoms apie gamtoje neleistinus veiksmus; vaikų mokymas pagarbaus elgesio su gamta ir pan.).

Nors daliai aplinkosaugos problemų spręsdimui pasitelktos ES fondų investicijos, bet vien to dažnai neužtenka, nes tiesioginis ryšys tarp žmogaus veiklos ir investavimo srities aplinkosaugoje visada glaudus.

Tam, kad tiesioginis ryšys tarp žmogaus kasdieninės veiklos bei aplinkos problemų sprendimų, finansuojamų ES fondų lėšomis būtų tvaresnis, reikalinga Lietuvos gyventojus informuoti apie ES investicijomis teikiamas galimybes bei siekiamus  pokyčius ir siekiant ilgalaikio paveikumo, komunikacijos veiklomis, stiprinti tą aiškų ryšį tarp žmogaus veiksmų ir siekiamų aplinkosaugos pokyčių.

2014–2020 m. laikotarpyje ES fondų lėšomis investuojama į nuotekų tinklų atnaujinimą ir plėtrą, todėl aktyvesnis prisijungimas prie centralizuotų tinklų, sąlygotų mažesnę požeminio vandens taršą. Investuojant į geriamojo vandens tiekimo tinklus, skatinama suvokti šio, daugelyje Lietuvos vietovių higienos normas atitinkančio, vandens vartojimo galimybę, vis dažniau atsisakant plastikinėje taroje tiekiamo vandens. Ypatingai svarbu skatinti maitinimo ar kitas įstaigas, kad kuo jų daugiau savo lankytojams tiektų vandenį iš čiaupo.

Atliekų mažinimas arba jų perdirbimas yra vienas iš sąmoningos šalies tinkamo tvarkymosi pavyzdžių. Kiekvienas gyventojas turi suvokti, kad gali ir turi prie to prisidėti: pirmiausia rūšiuoti, kompostuoti, o šiam įgūdžiui atsiradus bus paprasčiau atliekas ir perdirbti. Žinoma įgūdis prisidėti prie atliekų tinkamo tvarkymo atsiranda su laiku, užsikrečiant geru pavyzdžiu, skatinant vaikams tėvus, ar tėvams sąmoningai perkant mažiau pakuotės turinčius produktus ar naudojant daugkartinius pirkimo maišelius, ne vienkartinę tarą. 

Taip pat labai svarbi asmeninė iniciatyva lankantis gamtoje: ES fondų investicijomis tvarkomos užterštos teritorijos, valomi vandens telkiniai, gražinamos ir pritaikomos lankymui, nepažeidžiant gamtos, saugomos teritorijos.

Eurobarometro 2011 m. tyrimo duomenimis tik 16 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad daro pakankamai, jog gamtos ištekliai būtų naudojami efektyviai. Lietuvos gyventojai yra vieni mažiausiai savo elgseną į aplinkai palankesne keisti linkusių europiečių ir yra įsitikinę, kad jų asmeninės pastangos gali nedaug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo. Dažna problema, kad gyventojai nėra nusiteikę mažinti vartojimą.

2011 m. Aplinkos Generalinio direktorato (EK) užsakymu atliktas Eurobarometro tyrimas nustatė, kad 77 proc. žmonių pritaria aplinkos tausojimui ir tai nuomonei, kad tai veda prie ekonomikos augimo. Šio tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai tik 55 proc. jaučiasi gerai informuoti apie aplinkosauginius dalykus. Tačiau 2010 m. Eurobarometro tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojai mano, kad 78-iais proc. aplinkosaugos sektorius tarp kitų yra vienas iš svarbesnių.

Eurobarometro 2014 m. vykdyto tyrimo apie požiūrį į aplinką metu buvo apklausti 28 ES šalių piliečiai. Lietuvos respondentų skaičius – 1000. Tyrimo rezultatai parodė, kad 95 proc. Lietuvos gyventojų aplinkos apsauga yra asmeniškai labai ar gana svarbi. Atsakydami į klausimą apie 5-ias labiausiai keliančias nerimą su aplinkos apsauga susijusias temas piliečiai įvardijo oro užterštumą (64 proc.), chemikalų poveikį sveikatai (63 proc.), didėjantį atliekų kiekį (54 proc.), vandens užterštumą (53 proc.), miesto problemas (kamščiai, užterštumas, žalių zonų trūkumas) (26 proc.). Daugelis (86 proc.) respondentų manė, kad aplinkos problemos turi tiesioginį poveikį kasdieniam jų gyvenimui ir 83 proc. jų mano, kad gali patys atlikti vaidmenį apsaugant Lietuvos aplinką. Iš tyrimo matyti, kad nemažai gyventojų rūšiavo atliekas (62 proc.), dalis jų rinkosi aplinkai palankų keliavimo būdą (36 proc.), vengė pirkti pernelyg daugiasluoksniškai įpakuotus produktus (25 proc.). Na, o svarbiausius kasdieniniame gyvenime dalykus, apsaugančius aplinką, respondentai įvardijo atliekų, tinkančių perdirbti, rūšiavimą (63 proc.), naudojimosi viešuoju transportu dažnumą (35 proc.), maisto atliekų išmetimo sumažinimą (32 proc.), aplinkai palankių produktų pirkimą (27 proc.).

Kad aplinkosaugos problemos visuomenėje pripažįstamos, rodo Aplinkos ministerijos užsakymu 2014 m. 2015 m. ir  2016 m. gruodyje (tikslinė apklausos grupė: 25-45 m. amžiaus miestiečiai, gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas) atlikos gyventojų apklausos. Tyrimai parodė, kad apie 63 proc. apklaustųjų aplinkos taršą įvardija kaip labai aktualią problemą, tačiau apie 67 proc. nemano, kad jų indėlis gali ką nors aplinkoje pakeisti, nors 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis net 79 proc. apklaustųjų teigia, kad jau prisideda prie aplinkos mažinimo, ir kad jiems svarbios šios taršos mažinimo sritys: 75 proc. komunalinių atliekų rūšiavimas, 46 proc. užterštų pramonės teritorijų sutvarkymas, 44 proc. visuomenės aplinkosauginis švietimas, 25 proc. geriamojo vandens tiekimo nuotekų sistemų renovavimas ir plėtra, 21 proc. daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija, 19 proc. vandens telkinių būklės gerinimas ir t.t.

2.2. Siekiamas poveikis

Elgesio pokyčiai:

·   Gyventojai linkę prisidėti prie 2014–2020 m. ES lėšomis siekiamų pokyčių aplinkos srityje; (1-as komunikacijos tikslas)

·   Gyventojai aktyviai rodo iniciatyvą prisidėdami prie aplinkos tausojimo ir puoselėjimo; (2-as komunikacijos tikslas)

·   Gyventojai atsakingai naudoja gamtos išteklius (vandenį, energiją ir kt.); (2-as komunikacijos tikslas)

·   Gyventojai domisi aplinkosauginėmis technologijomis ir apsilanko ES fondų lėšomis finansuojamuose objektuose; (3-as komunikacijos tikslas)

·   Gyventojai rūšiuoja atliekas; (3-as komunikacijos tikslas)

·   Gyventojai nešiukšlina gamtoje, saugomose teritorijose (lankausi gamtoje be taršos–būk išmanus gamtoje); (3-as komunikacijos tikslas)

·   Gyventojai drąsiai geria vandenį iš čiaupo; (3-as komunikacijos tikslas)

Nuostatų pokyčiai:

·  Gyventojai žino apie 2014–2020 m. ES lėšomis siekiamus pokyčius aplinkos srityje; (1-as komunikacijos tikslas)

·  Gyventojai supranta atsakingą elgesį gamtoje kaip kultūringo žmogaus vertybę; (2-as komunikacijos tikslas)

·  Gyventojai suvokia, jog jų neatsakingas elgesys – ne smulkmena, nes - tai turi įtakos ateities kartoms; (2-as komunikacijos tikslas)

·  Aš suvokiu, jog aš esu atsakingas už aplinką, kurioje gyvenu; (2-as komunikacijos tikslas)

· Gyventojai asmeniškai pajutę ES fondų investicijų naudą aplinkosaugos srityje; (3-as komunikacijos tikslas)