Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas

Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas

Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas

2016 m. lapkričio 28 d. patvirtintas naujas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, iš kurio išbrauktos 4 gyvūnų rūšys: paprastoji dreisena (Dreissena polymorpha), baltoji jūrų gilė (Balanus improvisus), apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis), spygliuotoji vandens blusa (Cercopagis pengoi) ir įtraukta viena vėžiagyvių rūšis – gauruotoji šoniplauka (Dikerogammarus villosus).

Gauruotoji šoniplauka Lietuvoje Gamtos tyrimų centro ir Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų pirmą kartą buvo aptikta 2015 m. Kuršių mariose ir Šventosios upės žiotyse. Manoma, kad rūšis atkeliavo kartu su laivais – prisitvirtinusi prie įvairių laivo dalių. Natūraliai rūšis paplitusi Ponto-Kaspijos regione.

Ši rūšis yra labai agresyvi, todėl ji gali toliau sparčiai plisti Baltijos jūros baseino vandenyse bei kelti didelę grėsmę vietinėms rūšims ir buveinėms. Nors gauruotoji šoniplauka vos yra 3-30 mm dydžio, bet yra vadinama „krevete žudike“, nes yra labai plėšri – ėda visus gyvūnus, kurie yra už ją mažesni (kitas šoniplaukas, žuvų mailių, žirgelių lervas ir kt.), todėl labai sumažėja žuvų populiacijos, sumažėja paukščių, varlių ir kitų vandens gyvūnų mitybinė bazė. Šios šoniplaukos yra labai atsparios deguonies trūkumui, temperatūros svyravimams, druskingumui, todėl gali plisti įvairiuose telkiniuose bei dėl savo agresyvumo pakeičia juose buveinių rūšinę sudėtį, net gali sunaikinti visas žuvis telkinyje (sunaikinus mailių, žuvų populiacija sunyksta). Pagrindinė kovos priemonė su šiomis invazinėmis šoniplaukomis – laivų ir žvejybos įrankių priežiūra (plovimas, džiovinimas) – svarbu nepernešti šių invazinių vėžiagyvių į naujus vandens telkinius. Taip pat draudžiama naudoti gauruotąsias šoniplaukas kaip gyvą masalą žvejybai.

Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše yra ir kitų pakeitimų: vietoj porūšio raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemis scripta elegans) įtraukta visa rūšis raštuotasis vėžlys (Trachemis scripta), t. y. draudžiama laikyti, parduoti, veisti, paleisti į gamtą visus raštuotojo vėžlio porūšių gyvūnus, tai raudonausį raštuotąjį vėžlį (T. scripta elegans), paprastąjį raštuotąjį vėžlį (T. scripta scripta) ir kamberlandinį raštuotąjį vėžlį (T. scripta troostii). Patikslintas kai kurių invazinių augalų sistematinis suskirstymas: aukštoji rykštenė (Solidago altissima) įtraukta į kanadinės rykštenės (S. canadensis) rūšį plačiąja prasme bei šeriuotoji šiušelė (Erigeron strigosus) plačiąja rūšies prasme įtraukta į rūšį vienametė šiušelė (E. annuus).

Kadangi invazinių augalų sėklos plinta dėl vėjo, vandens, gyvūnų ar žmogaus įtakos, iš Lietuvoje invazinių rūšių sąrašo išbraukta sąvoka, kad tam tikrų invazinių augalų rūšių individai „urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinami“. Todėl invazinius augalus, tokius kaip – uosialapis klevas (Acer negundo), baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), varpinė medlieva (Amelanchier spicata) ir muilinė guboja (Gypsophila paniculata) reikės naikinti ir miestuose, gyvenvietėse ir pan., nes iš jų šios invazinės augalų rūšys plinta į kitas teritorijas. Taip pat ištaisyti Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių rūšių pavadinimų netikslumai, sąrašas pakoreguotas pagal sistematiką, išdėstytas pagal gyvūnų ir augalų genčių pavadinimus abėcėlės tvarka ir papildyta lentelės dalis „Pastabos“.

Lietuvos ir Europos mokslininkų nuomone, invazinės gyvūnų ar augalų rūšys pasaulyje daro didelę žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai, todėl būtina mažinti ir kontroliuoti invazinių rūšių plitimą. Invazinės rūšys kasmet Europos Sąjungai padaro apie 12,5 mlrd. eurų žalos, todėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. 5 tikslas yra „Iki 2020 m. nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujų invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir įsikūrimui.“.