Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis L.), aukštoji rykštenė (S. altissima L.) ir didžioji rykštenė (S. gigantea Aiton)
Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis L.), aukštoji rykštenė (S. altissima L.) ir didžioji rykštenė (S. gigantea Aiton)
Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Visos šios rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai yra plačiai paplitusios Europoje, plinta Azijoje ir kituose žemynuose. Kadangi rykštenės išoriškai yra panašios, tiksliai nežinoma kada Lietuvoje, kaip dekoratyviniai augalai, jos pradėtos auginti. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė Anglijoje pradėta auginti 1645 m., Latvijoje – 1805 m., Lietuvoje – 1983 m. (oficialiais duomenimis). Tačiau Europoje šie augalai labiausiai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir po kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.
Didžioji rykštenė
Rykštenės – daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai, kurie nereiklūs dirvožemio sąlygoms, ištveria labai stiprius, net iki -40 °C šalčius. Ypač didžiosios rykštenės išaugina daug ilgų šakniastiebių ir sudaro tankius, dažnai beveik grynus sąžalynus, taip darydamos labai stiprų neigiamą poveikį natūralioms augalų bendrijoms, taip sumažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis. Tankiuose didžiųjų rykštenių sąžalynuose nelieka kitų žolinių augalų arba išlieka pavieniai stiprūs konkurentai. Šios rykštenės iš dirvožemio pasiima daug daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, reikšmingai pakeičia dirvožemio reakciją – jis labai parūgštėja.
Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir neretai požeminiais šakniastiebiais bei žydi vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį. Europoje atliktais tyrimais nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti daugiau kaip 10 000 sėklų arba net iki 20 000 sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką yra paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.
Dėl vėlyvo žydėjimo ir intensyvios geltonos spalvos rykštenės daugelio mėgstamos ir auginamos kaip dekoratyviniai augalai, taip pat bandoma auginti naujas jų rūšis bei kurti veisles. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininko Zigmanto Gudžinsko duomenimis, visos rykštenių rūšys ir veislės (išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę) gali išplisti natūralioje aplinkoje ir taip kelti grėsmę mūsų biologinei įvairovei. Dažnai rykštenes nesąmoningai platina patys žmonės – nuskinti žiedynai išmetami į šiukšlynus, sąvartynus, pamiškes, upių pakrantes ar kitas vietas ir iš sėklų išauga nauji augalai. Todėl svarbu užkirsti kelią tolesniam rykštenių plitimui – rekomenduojame neauginti jokių rykštenių rūšių ir veislių, pavienius augalus iškasti bei likusius augalus nupurkšti herbicidais, o sąžalynus pjauti prieš žydėjimą (kad neplistų sėklomis), taikyti agrochemines ir chemines naikinimo priemones.
Atnaujinimo data: 2023-11-14