Informacija apie Sosnovskio barštį
Aplinkos ministerija inicijuos teisės aktų pakeitimus dėl prievolės naikinti Sosnovskio barštį įteisinimo
2018 m. vasario 28 d. Aplinkos ministerijoje vyko diskusija „Ar jau laikas įteisinti prievolę naikinti Sosnovskio barštį visiems žemės naudotojams Lietuvoje?“, kurioje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika, žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, atstovai iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių administracijų, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdija, saugomų teritorijų, mokslininkai, atstovai iš nevyriausybinių organizacijų, privatūs asmenys ir kt.
Lietuvoje Sosnovskio barščiai paplitę labai plačiai, aptinkami beveik visoje teritorijoje – mažiausiai paplitęs pietinėje Vakarų Lietuvoje ir labai miškingose teritorijose (Dzūkijoje). Didžiausia problema, kad sparčiai sėklomis plinta apleistuose dirbamuose laukuose, nenaudojamoje pievoje, pamiškėse, pakelėse, pelkių pakraščiuose, upių pakrantėse ir kt. - ypač dideli augalai subrandina iki 100 tūkst. sėklų. Kadangi ši rūšis yra nereikli augimo sąlygoms, sparčiai plinta sėklomis, brangūs naikinimo metodai, jo plitimo svarba reikšminga ne tik dėl invazyvumo į natūralias buveines, bet ir sukelia nemažus finansinius nuostolius ekonomikai, ypač žemės ūkio sektoriui. Sosnovskio barštis naikinimas įvairiais būdais – mechaniniais, cheminiais, kombinuotais, tačiau jie yra pakankamai brangūs, ilgalaikiai, reikalauja specialių apsaugos priemonių, kas dar labiau pabrangina naikinimą.
Diskusijoje pristatyta Latvijos patirtis naikinant Sosnovskio barščius, Kauno miesto, Kėdainių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijų atstovai pasidalino savo patirtimi sprendžiant šio augalo naikinimo klausimus savo valdomose teritorijose, mokslininkai iš Aleksandro Stulginskio universiteto pristatė herbicidų panaudojimo naikinant Sosnovskio barščius tyrimo rezultatus ir kt. Dalyvių nuomone, viena iš pagrindinių problemų siekiant efektyvaus Sosnovskio barščio naikinimo ar jo plitimo stabdymo – nėra visuomenės bendro supratimo, kad visi turi dėti pastangas jį kontroliuoti, kol neišplito arba nenaikinamas visas sąžalynas, nes ne visi žemės savininkai sutinka jį naikinti, todėl nesustabdomas jo plitimas. Šiuo metu invazines rūšis draudžiama naudoti (auginti, parduoti, veisti ir pan.), tačiau nėra prievolės jas naikinti, todėl Aplinkos ministerija inicijuos įteisinti prievolę visiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams naikinti ypač agresyvią invazinę rūšį – Sosnovskio barštį. Bus papildytas Laukinės augalijos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai, kuriuose bus nustatyti įpareigojimai, aptarti pereinamieji laikotarpiai ir kitos sąlygos. Rengiant šiuos reikalavimus bus tariamasi ir su Invazinių rūšių kontrolės taryba.
Sosnovskio barštis kelia daug problemų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Todėl Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos Europos Sąjungos valstybės narės įpareigotos valdyti Sosnovskio barščio plitimą. Plačiai paplitęs Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje, plinta Rusijoje, net už poliarinio rato. Latvijoje yra priimta visuotinė prievolė naikinti Sosnovskio barštį, siekiant bendrai spręsti šią problemą. Mokslininkai nuolat tobulina šio invazinio augalo naikinimo metodus – 2016 m. žiemą Latvijos ekspertų pasiūlytas integruotas biologinis-cheminis naikinimo metodas, kuris pernai metais išbandytas ir Lietuvoje bei jo rezultatai optimistiški – taikant pagal instrukcijas metodą, galima Sosnovskio barščio sąžalyną sunaikinti per 3-4 metus.
Atnaujinimo data: 2023-11-14