2024-07-25 protokolas

Posėdžio pirmininkas Kęstutis Šetkus.

Posėdžio sekretorius Vilmantas Graičiūnas.

Dalyvauja:

Tarybos nariai:

P. Adeikis, L. Balčiauskas, T. Barkauskas, V. Beržanskis, D. Dudutis, V. Kantauskas,

A. Kibiša, A. Klimavičius, S. Kvedaras, R. Mažėtis, G. Misiukevičius, R. Ribačiauskas,

J. Staliūnas, S. Tuska, R. Uzdras, G. Vaitiekūnas, D. Viliušis.

Kiti posėdžio dalyviai:

L. Daukša, L. Runkevičius, D. Rybakovas, R. Varanauskas, V. Buivydas, A. Gaižutis,

T. Vaištaras, J. Urbanavičius.

Darbotvarkė:

1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projekto aptarimas.
2. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas.

1. SVARSTYTA. Posėdžio darbotvarkė.

Tarybos pirmininkas Kęstutis Šetkus pasveikino dalyvius, paprašė Algirdo Klimavičiaus vadovauti susirinkimui.

Pranešėjas Algirdas Klimavičius pristatė posėdžio darbotvarkę. D. Viliušis pasiūlė posėdžio įrašą paskelbti viešai. Buvo balsuojama.

NUTARTA:

Daryti posėdžio įrašą, bet jo neviešinti, naudoti tik protokolo sudarymo tikslais.

2. SVARSTYTA. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektas.

Pranešėjas Algirdas Klimavičius pristatė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektą (pristatymas pridedamas).

G. Vaitiekūnas išreiškė abejonę, ar el. medžioklės lapas nebus sekimo priemonė.

R. Ribačiauskas pritarė G. Vaitiekūnui, be to pažymėjo, kad žodis nedelsiant taisyklėse paminėtas 7 kartus. Teigė, kad nedelsiant padaryti įrašų el. medžioklės lape ir kt. nėra galimybių, todėl reikėtų nustatyti kažkokį laiko tarpą, nes žodį „nedelsiant“ galima interpretuoti įvairiai. Taip pat pasiūlė papildyti taisykles, kad apie saugaus elgesio medžioklėje ir įgūdžių patikrinimą būtų išduodamas dokumentas, kuris būtų privalomas medžiojant (taisyklių 59 ir 21 p. papildymas).

T. Barkauskas pritarė medžioklės dokumentų skaitmenizacijai, tačiau neramina duomenų apsauga.

R. Mažėtis kalbėjo, kad pirmiausiai neramina bendradarbiavimas su valstybės institucijomis, duomenų apsauga. Siūlo atsisakyti el. medžioklės lapų įdiegimo pereinamojo laikotarpio. Turint el. medžiotojo bilietą nereikėtų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Persekiojant sužeistus žvėris turėtų būti gautas kito medžioklės ploto naudotojo leidimas įeiti į jo medžioklės plotą. Siūlo panaikinti ne tik elnių, bet ir briedžių limitus.

P. Adeikis, kalbėjo, kad neramina duomenų apsauga. Tai gali paskatinti medžioklės trukdymą. Medžiotojus turi įeiti į bet kurį medžioklės plotą, kad kuo greičiau nutrauktų sužeisto gyvūno kančias.

K. Šetkus pastebėjo, kad visi teisės aktų projektai yra viešinami, svarbiausi – papildomai aptariami Taryboje. Šios dienos tikslas surinkti medžiotojų nuomones. Pasiūlė aptarti ir tauriųjų elnių limito atsisakymą. Pasiūlė pasigilinti į pristatymą.

L. Runkevičius pristatė, kaip pradėti naudotis sistema ir kaip pildyti el. medžioklės lapą (Žinynas – Medžioklė (biip.lt)).

A. Klimavičius papildė, kad medžioklės vietos žymėjimas yra neprivalomas.

V. Kantauskas kalbėjo, kad daugumos medžiotojų nuomone el. medžioklės lapas nereikalingas. Daugumoje Europos valstybių medžioklės lapų nėra. Jis reikalingas tik saugos medžioklėse tikslu. El. programų kūrimui ir palaikymui reikalingos didelės lėšos, kurias galima naudoti kitais tikslais. El. medžioklės lapas nesertifikuotas.

R. Ribačiauskas, išklausęs pristatymo apie sistemos naudojimą, suabejojo dėl asmens kodo naudojimo.

L. Runkevičius papildė, kad visus nepriklausomus medžiotojas AAD įtrauks į sistemą, o vėliau pakviečiant į medžioklę Lietuvos medžiotojus užteks žinoti ir įvesti kviečiamo medžiotojo bilieto Nr.

R. Mažėtis, kalbėdamas apie Biomon modulį, atkreipė dėmesį, kad programa taip padaryta, kad atlikus apskaitą, pagal pėdsakus sniege būtina įvesti tą pačią dieną, nors taisyklėse nurodyta, kad duomenis galima suvesti per 10 dienų.

L. Runkevičius, atsakydamas į V. Kantausko pastabas, patvirtino, kad el. medžioklės lape kiekvienas medžiotojas asmeniškai patvirtina, kad yra susipažinęs ir laikysis su saugaus elgesio taisyklėmis.

G. Vaitiekūnas – ar leidžia sistema registruotis tą pačią dieną 2 gretimuose medžioklės klubuose.

A. Klimavičius patvirtino, kad leidžia.

V. Viliušis – nėra problemos dėl asmens kodo naudojimo. Ar yra galimybė medžioti savo žemėje, kuriam sudaryta sąlyga medžioklės plote medžioti savo žemėje. Sveikintina iniciatyva įdiegti el. medžioklės lapą.

L. Runkevičius – padaryti, kad tik savo žemėje nėra galimybių, nes nėra tokio žemėlapio su medžiojančių ūkininkų žemės sklypais, o ir kurti tokį netikslinga, nes duomenys labai dažnai keičiasi, bet medžioti tame medžioklės plote, kuriame yra savininko žemė, funkcionalumas yra sukurtas.

P. Adeikis – daug nereikalingų funkcijų el. lape.

A. Klimavičius. Kas išbandė programą – viskas elementaru, greičiau nei pildyti popierinį lapą. L. Runkevičius pristatė registravimą į medžioklę.

J. Urbanavičius pasiūlė atsisakyti medžioklės lapų.

K. Šetkus pasisakė, kad išbandė šią sistemą ir neturi jai priekaištų.

G. Misiukevičius – ką mes norime registruoti – medžiotojus ar žvėris. Būrelio narys gali medžioti ištisus metus savo medžioklės plote. Jokio skirtumo kas sumedžiojo žvėrį. El. medžioklės lapas leidžia matyti būrelio narius – kam registruotis į medžioklę?

A. Klimavičius – medžioklės lapas reikalingas ir būrelio vadovui, kad kontroliuoti situaciją medžioklės plote, dėl saugumo, dėl faunos apsaugos. Sumedžiotas gyvūnas turi būti priskiriamas konkrečiam asmeniui, nes gali būti Medžioklės taisyklių pažeidimo atvejų. Neužsiregistravus į medžioklę vardu ir pavarde, negalima būtų sumedžiojimo priskirti konkrečiam asmeniui.

V. Beržanskis – Medžioklės lapas nereikalingas. Kaip su ne LR piliečių registracija. Kaip BĮIP nustatytos medžioklės ploto ribos, jei iš geoportalo – geoportale yra nemažai klaidų, todėl svečias vadovaudamasis šiomis ribomis gali tapti pažeidėju.

L. Runkevičius – Registruojant į medžioklę svečią, LT pilietį, užtenka žinoti medžiotojo bilieto numerį, užsienio piliečiams suvedami dokumento duomenys ir galima padaryti dokumento foto. Jei užsienietis neturi bilieto – galima suvesti xxx.

V. Kantauskas, kėlė klausimą koks el. medžioklės lapo tikslas? Klubuose, kad dalyviai medžiotų be parašo, atvejų nėra. El. medžioklės lapų neturėtų būti. Tai asmens duomenų pažeidimas. Tai prieštarauja Asociacijų įstatymui. Kuo bloga dabartinė tvarka?

A. Klimavičius. Tas pats veiksmas (parašas) atliekamas el. medžioklės lape. Jei būrelio narių išankstinio sąrašo nereikia, galima kiekvieną kartą registruotis. Padaryta paprasčiau. Pildant tik popierinius medžioklės lapus yra galimybė klastoti duomenis.

D. Dudutis – Yra nuomonė, kad medžioklė - medžiotojų klubų reikalas, jokio dalyvavimo medžioklėje reglamentavimo nereikia. Jei dalyvavimo medžioklėje reglamentavimas reikalingas, kyla klausimas, ar jis tinkamas. Reikėtų laukti iniciatyvos iš pačių medžiotojų. El. medžioklės lapas – atitikmuo popierinio medžioklės lapo, tik dar supaprastintas. Jei netinka el. medžioklės lapas, turėtų nelikti ir popierinio. Yra ir kitos el. paslaugos, kuriomis visi naudojasi, pvz., bankų, nepasitikėjimas el. sistemomis neturi pagrindo. Siūlo daryti konkretų pereinamąjį laikotarpį, po kurio liktų tik elektroninis lapas. Lygiagrečiai mokytis naudotis el. medžioklės lapu, kuris daug paprastesnis. Jei reikalingas popierinis lapas, nekvestionuotinas ir el. lapo reikalingumas.

A. Klimavičius. Neoficialus el. medžioklės lapo naudojimas jau vyksta daugiau nei pusę metų. Atėjo laikas pradėti naudotis el. medžioklės lapu oficialiai. Jei bus kokių nors problemų - galima vėl pildyti popierinį.

L. Balčiauskas – kaip el. sistema prisidės prie duomenų apie medžiojamuosius gyvūnus prieinamumo?

A. Klimavičius. Vieša statistika apie medžiojamuosius gyvūnus bus pasiekiama savivaldybių lygmeniu. AAD galės pateikti specifinius, nuasmenintus duomenis, reikalingus mokslo institucijoms.

3. SVARSTYTA. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Laukinės gyvūnijos 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai.

                      Pranešėjas Algirdas Klimavičius pristatė Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Laukinės gyvūnijos 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (pristatymas pridedamas).

R. Mažėtis pasiūlė Laukinės gyvūnijos įstatyme numatyti, kad žala neturi būti atlyginama teritorijose, kur medžioti draudžiama, aprašyti minimalias apsaugos priemones, apibrėžti trukdymą medžioti. Ūkininkas turi imtis prevencinių priemonių ir laiku informuoti medžiotojus. 

G. Vaitiekūnas. Priminė J. Urbanavičiui, kad medžioklės dokumentų perkėlimas į el. erdvę yra įrašytas į Vyriausybės programą, o Vyriausybės programą patvirtino Seimas. Pagal Aplinkos ministerijoje skelbiamą statistiką 20-30 proc. limito nesumedžiojama. Reikia ilginti medžioklės laiką. Turi būti nustatyti minimalūs populiacijų dydžiai, jei populiacija neviršija minimalaus populiacijos dydžio - žala neturi būti atlyginama.

A. Klimavičius. Nustatyti minimalius populiacijų dydžius ir vėliau prižiūrėti ar faktiškai jų laikomasi šalies mastu sudėtinga, geriau žiūrėti į tą patį klausimą iš kitos pusės – slenkstiniai žalos dydžiai, kurių neviršijus žalos atlyginti neprivaloma.

A. Gaižutis. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo projekte 8 dalyje parašyta, kad jo nuostatos taikomos ne tik žemės ūkyje, bet ir miškuose. Reikia konkretizuoti ką reiškia neleido saugoti kitų žalojamų objektų.

V. Buivydas – skaitmenizavimui pritartume, bet nereikėtų rinkti perteklinės informacijos. Neramumą kelia medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos tolerancijos riba žemės ūkyje - 5 proc. Didesnę pridėtinę vertę kuriančios kultūros ant didesnio ploto sklypo 5 proc. jau bus solidi suma. Tam ūkininkai nepritars. Gal būt tolerancija gali būti pinigine suma apskaičiuota žala.

J. Staliūnas. Ministerija turi samdyti nepriklausomus agronomus ir parengti naują žalos žemės ūkiui atlyginimo metodiką. 5 proc. žemės ūkio plote padaryta žala yra didžiuliai pinigai. Ūkininkai nesikreipia dėl smulkmenų, kreipiasi, kai padaroma didžiulė žala. Kam reikalingas punktas dėl susitarimo tarp ūkininko ir medžiotojo?

D. Rybakovas. Metodikos pakeitimai yra dar ruošiami. Dėl 5 proc. – gyvūnai turi maitintis, gal būt svarstytina išimtis dėl šilauogių ir kt. Dėl žalos teritorijose, kuriose medžioti draudžiama,  atsižvelgta. Metodikos pakeitimų projektas yra TAIS – prašome teikti pastabas.

R. Varanauskas pateikė pasiūlymą dėl įstatymo projekto papildymo, kai yra ribojimai medžioklei.

T. Barkauskas. Pasėlius sudėtinga apsaugoti, kai jie užsėti iki pamiškių, reikėtų palikti 3-4 metrų juostas pamiškėse.

A. Klimavičius. Reikalavimas juostas palikti pamiškėse būtų neproporcinga priemonė. Tai atimtų iš ūkininkų nemažai ploto. Tai galima padaryti sutartiniu pagrindu.

D. Viliušis. Metodikos pakoregavimui užtektų pasikviesti savivaldybių žemės skyrių specialistus. 5 proc. nuo 100 ha – reikšminga žala. Kas ją apmokės? Kai kurie būreliai su ūkininku nesiskaito ir net žemės savininkui draudžia medžioti savo žemėje.

L. Daukša. Natūralu, kad žvėrys turi kažkur maitintis. Reikia atsižvelgti ir į gyvūnijos išsaugojimą, ne tik žemės ūkio interesus.

P. Adeikis siūlo suteikti galimybę sumedžioti probleminius vilkus ne tik tų medžioklės plotų naudotojams. Plateliuose palaukiminėje medžioklėje sumedžiota vilkės patelė. Greičiausiai vilkiukai miršta badu. Teigia, kad visi vilkai pagal spec. leidimus sumedžioti ne ten, kur padaryta žala.

G. Vaitiekūnas. Vokietijoje, Danijoje ir kt. tos juostos pamiškėse yra – 5-6 m. Jie gauna išmokas už tas juostas.

J. Staliūnas. Po 3 metrus palikta palei griovius.

R. Ribačiauskas. Žvėrys yra visos visuomenės. Ūkininkai pavertė natūralias pievas, kuriose maitinosi medžiojamieji gyvūnai, kukurūzų laukais. Žalos naštos dalį turi prisiimti visa visuomenė, įskaitant ir ūkininkus. Pritaria 5 proc. tolerancijos ribai.

D. Viliušis. Pasėlių savininkui neleidžiama medžioti, o žalos naštą norima nusimesti motyvuojant trukdymu medžioklei.

V. Buivydas. Nesinorėtų susipriešinti, tačiau nereikėtų ant svetimo turto auginti žvėris.

A. Gaižutis. Reikia, kad kiekvienas plotas turėtų medžioklėtvarkos projektą. Kai kur miškuose žvėrių gausa jau kelis kartus viršija gamtinį talpumą.

K. Šetkus. Lietuvoje vyrauja maži plotai, todėl 5 proc. yra geras pasiūlymas. Dėl probleminių vilkų - reikia ieškoti būdų kaip priimti sprendimą kuo greičiau.

Pateikė pasiūlymą, kad tauriųjų elnių pateles ir jauniklius būtų leista pradėti medžioti rugpjūčio 15 d., patinų medžioklę baigti vasario 28.

R. Mažėtis. Pritaria dėl terminų. Dėl briedžių taip pat siūlo naikinti limitus.

A. Klimavičius. Primena, kad rugpjūčio mėn. elnių patelėms dar nepasibaigus laktacija, dar žindomi jaunikliai.

L. Balčiauskas pasisako už limitų panaikinimą elniams ir briedžiams. Dėl vilkų – politinis klausimas, ar Lietuva atiduos balsą, kad vilko apsaugos kategorija būtų pažeminta.  

A. Klimavičius pažymėjo, kad mes su savo pozicija įtakosime tik kitų šalių galimybes valdyti vilkų populiacijas. Ratifikuojant Berno konvenciją Lietuva jau gavo išimtį, ir vilko apsaugos statusas Lietuvoje dėl įvyksiančio balsavimo niekaip nepasikeis.

A. Kibiša. Vyresni elniai meta ragus vasario pabaigoje, jaunesni tuo metu dar su ragais. Dėl patelių – rugpjūtį laktacija dar vyksta. Rugpjūčio mėn. patelės dar tikrai su jaunikliais ir juos maitina. Norint mažinti elnių populiaciją – galima pritarti siūlymui.

K. Šetkus pasiūlė, gal galima pateles pradėti medžioti nuo rugsėjo 1 d.?

G. Vaitiekūnas. Siūlo elnių patinus medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki kovo 1 d., pateles ir jauniklius siūlo leisti medžioti nuo liepos 15 d. iki sausio 15 d., briedžius patinus - nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., antramečius nuo rugsėjo 1 d. iki vasario 1 d., jauniklius spalio 1 d. iki vasario 1 d., vilkus nuo rugpjūčio 15 d. iki balandžio 15 d.

L. Daukša siūlo leisti medžioti elnių pateles nuo rugpjūčio 15 d. Vilkų medžioklę pradėti nuo rugpjūčio 1 d. Latvijoje vilkai yra medžiojami nuo liepos mėn., medžiojant varant. Briedžius - palikti limitavimą. Sumedžiojama 2,5 tūkst. iš 4 tūkst. limito.

P. Adeikis, kalusia, kodėl plėšrūnams bandoma pritaikyti kanopinių medžioklės metodą? Probleminiai vilkai nemedžiojami. Leisti juos medžioti specialistams.

K. Šetkus. Reikia pagreitinti leidimų probleminiams vilkams išdavimą.

P. Adeikis. Greitesnis leidimo išdavimas nieko nesprendžia, nes probleminiai vilkai nemedžiojami.

A. Kibiša informuoja, kad pagal mokslininkų duomenis, visose ES šalyse briedžių mažėja.

D. Viliušis. Leisti sumedžioti probleminius vilkus ne būrelio nariui.

T. Barkauskas pritaria elnių medžioklės terminų  prailginimui. Nepritaria elnių patinų limitų naikinimui. Limitai turi būti nustatomi ne pagal būrelio atliktas apskaitas, bet pagal trofėjų apžiūros komisijų rezultatus.

A. Klimavičius. Dėl elnių patinų limitavimo nebus atsižvelgta. Trofėjų apžiūros – asociacijų reikalas. Apibendrindamas susitikimą, A. Klimavičius priminė, kad Tarybos balsas patariamasis, sprendimą priims ministras. Jei kyla abejonių dėl el. medžioklės lapo, mes pasirengę pratęsti siūlomą pereinamąjį laikotarpį, kai galima naudoti abu registravimosi metodus - ir popierinį, ir el. medžioklės lapą. Dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo projekto – įvertinsime pateiktus pasiūlymus papildyti nuostata, kad probleminius vilkus būtų galima sumedžioti ir ne medžioklės ploto naudotojui. Norėtųsi, kad įstatymas kuo greičiau būtų priimtas ir atitinkamai pakoreguota žalos atlyginimo metodika.