2025-06-13 protokolas

MEDŽIOKLĖS TVARKYMO KONSULTACINĖS TARYBOS POSĖDŽIO
PROTOKOLAS

2025 m. birželio 13 d. Nr. D4-169

Vilnius
 

Posėdžio pirmininkas Ramūnas Krugelis.

Posėdžio sekretorė Virginija Kalesinskienė.

Dalyvauja:

Tarybos nariai:

P. Adeikis, L. Balčiauskas, G. Brazaitis T. Barkauskas, V. Beržanskis, V. Kantauskas, S. Tuska, A. Kibiša, A. Klimavičius, S. Kvedaras, R. Mažėtis, G. Vaitiekūnas, V. Steponėnas, J. Staliūnas, G. Misiukevičius, L. Kuzminskas, L. Daukša.

Kiti posėdžio dalyviai:

R. Voverytė Šimkienė, L. Runkevičius, V. Buivydas, T. Vaištaras, J. Urbanavičius, Ž. Vileikis, A. Gaižutis.

Darbotvarkė:

1. Medžioklės sektoriaus valdymo tobulinimas (pranešėjas Algirdas Klimavičius).
2. Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos atlyginimas (pranešėjas Zbignev Glazko).
3. Limitai briedžių medžioklei (pranešėjas Zbignev Glazko).

NUTARTA:

Daryti posėdžio įrašą, bet jo neviešinti, naudoti tik protokolo sudarymo tikslais.

1. SVARSTYTA. Posėdžio darbotvarkė.

Tarybos pirmininkas Ramūnas Krugelis pasveikino dalyvius, paprašė Algirdo Klimavičiaus vadovauti susirinkimui.

Pranešėjas A. Klimavičius pristatė posėdžio darbotvarkę ir susitikimo esmę. Susitikimo tikslas aptarti teisinio reguliavimo klausimus, nurodant priežastis, kodėl norima imtis Medžioklės įstatymo pakeitimų. Pagrindinė priežastis, tai Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateiktos antikorupcijos gairės, ką ministrui per šią kadenciją reikėtų padaryti, kad antikorupcinė aplinka, įskaitant medžioklės sritį, sustiprėtų. Antikorupcinėse gairėse gan grėsmingai apibendrinama, kad medžioklės teisinis reguliavimas yra ydingas – medžioklės kontrolė silpna ir nepakankama medžioklės leidimo suteikimo (išdavimo), panaikinimo ir visose šio proceso etapuose. STT raštu pateikė pastabas Aplinkos ministerijos (toliau – AM) rengtiems įsakymų projektams. STT teigimu, medžioklės plotams, kurie įgyti ne konkurso keliu, turėtų būti organizuojami konkursai, šį teiginį taikant gan plačiai – mokslo mokymo, profesionalios medžioklės plotams ir žuvininkystės tvenkinių teritorijoms, kuriuos medžioklės plotų naudotojai tęstinumo tvarka perėmė ir naudoja iki šiol. Kaip alternatyvą konkursams STT siūlo, kad galėtų būti naudojamos kitos, užtikrinančios skaidresnę medžioklės būrelių veiklą, priemonės, kaip pavyzdys: reikalavimų, susijusių su naujų narių priėmimu, maksimalaus stojimo į būrelį ar klubą mokesčio dydžio nustatymas, pareiga viešinti apie laisvas vietas taip didinant visuomenės prieinamumą. Suteikiant teisę naudotis medžioklės plotais, nebūnant būrelio nariams, sumokant tam tikro fiksuoto dydžio mokestį ir pan. Taip pat, siūloma nustatyti atsakomybę medžiotojų būreliams už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. AM pritaria ne visiems STT pasiūlymams. Neaišku, kodėl ši sritis nusipelno tokių griežtų priemonių su kuriomis daug kur nesutinkame ir esame pateikę STT argumentuotus atsakymus. Atsižvelgus į tai pranešėjas pasiūlė pereiti prie diskusijos dėl galimų Medžioklės įstatymo (toliau– MĮ) pakeitimų ir apsvarstyti pasiūlymus.

A. Klimavičius Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos (toliau –Tarybos) narių paprašė pasisakyti po to, kai bus pristatyti AM pasiūlymai su diskusijai suformuluotais klausimais (pranešimo skaidrėse).

Siūlymas: nustatyti, kad nauji leidimai naudoti medžioklės plotus nebūtų išduodami be konkurso mokslo ir studijų institucijoms, Valstybinei miškų urėdijai (toliau –VMU) ir akvakultūros tvenkinių teritorijoms.

Naujiems medžioklės plotų vienetams leidimai be konkurso negalėtų būti suteikiami, išskyrus atvejus: 1) kai juridinis asmuo reorganizuojamas ir teisių perėmėjui būtina išduoti naują leidimą; 2) kai medžioklės plotų savininkai nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1000 ha bendro ploto susiekiančiuose žemės sklypuose; 3) kai medžioklės ploto naudotojas dėl įgyvendinamų ypatingos svarbos krašto apsaugos projektų netenka medžioklės ploto ar jo dalies, (kuris jau įteisintas įstatyme) – visais šiais paminėtais atvejais leidimas būtų išduodamas be konkurso.

Klausimas, ar vis dar prasminga, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius būtų paveldimas ir mirus leidimo turėtojui šias teises perimtų jo įpėdiniai (teisiniu požiūriu šis atvejis ydingas ir AM pritartų jo išbraukimui).

Kviečia pasisakyti Tarybos narius ir pateikti savo nuomonę dėl šios MĮ galiojančios nuostatos ir AM pateiktų pasiūlymų.

R. Mažėtis – pritarė STT pateiktam siūlymui dėl reguliavimo tobulinimo ir pasiūlė atskirti kontrolės funkciją nuo leidimų išdavimo funkcijos. Tai svarbu vertinant Korupcijos prevencijos įstatymo kontekste ir galėtų pagerinti antikorupcinę aplinką. Ydinga praktika, kad egzaminus priiminėja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), medžioklės bilietus išduoda AAD, medžiotojus tikrina AAD ir leidimus medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimui pratęsia AAD. AAD reikėtų palikti tik kontrolės funkciją, o kitas funkcijas perduoti kt. institucijoms, pavyzdžiui leidimų išdavimą perduoti Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA).

Dėl medžioklės plotų klausimo, pasisako už tai, kad medžioklės plotams būtų skelbiami konkursai ir jie būtų atiduoti ar išnuomoti medžiotojų klubams ir būreliams, taip sprendžiant prieinamumo visuomenei klausimą.

Tačiau nepritaria STT dėl reguliavimo – kad teisės aktais būti reglamentuojama, kiek klubo narių priimti, kokį nario mokestį ar stojimo į būrelį mokestį imti, nes tam yra Asociacijų įstatymas. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais STT nei kita institucija negali ir neturi teisės nustatyti reikalavimus medžioklės būreliams ar klubams. Prieinamumo problemai spręsti pasiūlė kitą galimą būdą, kaip pavyzdžiui, numatyti, kad nauji medžioklės plotai dėl kurių yra paskelbtas konkursas, būtų išnuomojami tik tam tikrą skaičių narių turintiems klubams ar naujai susibūrusiems klubams iš medžiotojų, kurie neturi medžioklės plotų.

Dėl medžiotojų klubų ir būrelių tęstinumo – nuomonių yra įvairių, tiek už, tiek ir prieš, tačiau Lietuvoje taip suformuota teisena, kad įstatymai atgal negalioja. Jei leidimai medžiojamiesiems gyvūnams naudoti priskirtuose medžioklės plotuose įgyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, negalima to nepaisyti. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2000-2001 m. įsigaliojusią MĮ naują redakciją medžioklės plotai buvo peržiūrėti ir parkoreguoti, pasikeitė plotų konfigūracijos (ribos), atsirado naujų medžioklės plotų vienetų, todėl siūlo į STT pastabąneatsižvelgti.

A. Klimavičius paprašė patikslinti dėl 1 punkto – siūlymo, kad ne AAD išduotų leidimus ar medžiotojų bilietus, o kita institucija.

R. Mažėtis patikslino: funkcijų atskyrimas reikalingas korupcijos prevencijai, atskyrus f-jas, t. y. kontrolės f-ją nuo vykdomosios f-jos, tie patys asmenys neatliktų tų pačių funkcijų ir būtų daugiau skaidrumo. AAD yra kontroliuojanti institucija, kuri kontroliuoja medžioklės plotų vienetus ir medžiotojus, todėl neturėtų išduoti leidimų, nes tai suponuoja didesnę korupcijos riziką, nei tuo atveju, jei leidimus išduotų AAA.

A. Klimavičiaus nuomone – neaiškus motyvas, kodėl toks atskyrimas būtinas, jei iš vienos įstaigos f-ja bus perduota kitai, nebus jokio sutaupymo, nebent būtų akivaizdi rizika, kad AAD vykdydamas šią f-ją padaro klaidų ir rizikuoja supainioti f-jas ir interesus. Kadangi įrodymų nėra, taip teigiant galima sakyti, kad ir Policijos departamentas negali išduoti ginklų leidimų, nes vėliau prižiūri kaip laikomasi šios tvarkos. Taisyklė, kad leidimus išduodanti ir kontrolę vykdanti institucija negali būti tas pats juridinis asmuo nėra absoliuti, todėl siūlymui nepritartų, nesant pagrįstų įrodymų, kad egzistuoja realios rizikos.

S. Kvedaras – nesutinka su STT teiginiu, kad be konkurso įgyti mokslo, profesionalūs plotai netinkama praktika ir pan. Gal STT neįsigilino, kad startas buvo visų vienodas, tiek būrelių, tiek klubų ar profesionalios medžioklės plotų (toliau –PMP), kai buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis ir jokie konkursai nebuvo skelbiami. Pagal galiojusią teiseną medžioklės plotai buvo suformuoti tęstinumo principu, o konkursai buvo skelbti tik naujiems medžioklės plotams. Paprašė patikslinti prieš tai AM skaidrėje pateiktą siūlymą, pagal kurį leidimai nebūtų išduodami be konkursų, ar tai reiškia, kad leidimo pratęsimo nebebūtų, ar, kad ši sąlyga būtų taikoma tik naujai kuriamiems medžioklės plotams.

A. Klimavičius patikslino, kad tai būtų taikoma tik naujai kuriamiems medžioklės plotų vienetams, kurie nebebūtų skiriami be konkurso Mokslo institucijoms, VMU ir akvakultūros ūkiams.

G. Vaitiekūnas – nepritaria dėl klubų rotacijos, jo nuomone tai būtų neprotinga, nes būreliai investavo 20-30 metų į infrastruktūrą, pastatus, šėryklas, bokštelius, duobes. Neaiškus 7 skaidrėje pateiktas siūlymas „reglamentuoti analogiškai kaip ŽGĮ“. Čia įžiūri prieštaravimą, nes pagal šį įstatymą konkurse sumokama vienkartinė įmoka ir leidimas išduodamas neterminuotam laikui.

Siekiant korupcijos prevencijos, siūlo į MĮ ir taisykles papildomai įtraukti šiuos punktus: kas yra žala gamtai, tuo atveju kai neišnaudojamas limitas, nes šis neapibrėžtumas skatina korupcinius santykius; apibrėžti, kas yra trukdymas medžioklei ir kuo skiriasi suklydęs medžiotojas nuo brakonieriaus. Prašymas, kad įstatymų ar taisyklių pakeitimai ir iniciatyvos pirmiausia būtų aptariamos ir suderinamos jų rengimo stadijoje Taryboje ir, kad teisės aktai būtų tvirtinami dviejų institucijų – AM kartu su Žemės ūkio ministerija (toliau –ŽŪM).

A. Kibiša – pavaduojantis tarybos narį G. Brazaitį – siūlo palikti mokslo įstaigoms skirtus medžioklės plotus kaip atskirus nesuteikiant jiems komercinio statuso ir neperduodant per aukcionus, nes ši pozicija atitinka ir ES praktiką. Tai reikalinga, kad būtų užtikrintos sąlygos vykdyti aukštąjį mokslą bei tyrimus, atlikti žvėrių monitoringą ir stebėseną. Kaip pavyzdys, tokie nekomerciniai medžioklės plotai skirti mokymui ES yra daugelyje šalių – Rumunija, Transilvanijos Brašovo universitetas, Miškų tyrimų ir valdymo institutas; Šveicarija, Ciuricho federalinis technologijų institutas, Bazelio universitetas; Vokietija, Friburgo Albert-Ludwigo universitetas, Getingeno Georgo Augusto universitetas, Austrija,Vienos gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universitetas, Suomija, Suomijos gamtos išteklių institutas, Helsinkio universitetas, Slovėnija – Liublianos universitetas, Čekija – GMU Prahoje, Lenkija, Varšuvos GMU, Lenkijos geografijos ir erdvinės ekonomikos institutas; Italija,Sienos universitetas, Parmos universitetas; Ispanija, Kordobos universitetas, Barselonos universitetas. Viena šalis, atsisakiusi nekomercinių medžioklės plotų – Estija. Tačiau tai padarė didelių nuostolių žvėrių populiacijoms, kurios buvo sumažintos tiek, kad nebegalima tęsti tyrimų. Tai vienas iš argumentų, dėl ko nepritariama medžioklės plotų komercializacijai. Be to, Lietuvos atveju – jau sudarytos sutartys dėl tarptautinių stažuočių ir projektų, kurie vyko pernai, vyksta šiemet ir numatyti 2 metams į priekį, todėl medžioklės plotų perdavimas per aukcionus būtų vienas iš blogiausių variantų. Mato specialistų ruošimo problemas – neturint praktinės bazės nebus kur atlikti praktikos studentams, tiek naujai stojantiems, tiek norintiems įgyti medžiotojo teises. Jei manoma, kad tai galėtų atlikti patys medžiotojai, tai medžiotojai dabar to neužtikrina – nepateikia pakankamai duomenų apie gyvūno kūno masę, riebalus ir pan., o neturint tokios informacijos negalime atlikti tyrimų. Išvada: tokių plotų panaikinimas neduotų naudos. Tai netoleruotina ir ES mastu, o Estijos, kuri 2017 m. komercializavo medžioklės plotus pavyzdį laiko blogu ir nesektinu.

R.Mažėtis – pasisakė dėl individualių plotų paveldimumo klausimo, kai kurios organizacijos palaiko, kai kurios yra prieš. Tačiau problemos nemato, nes Lietuvoje yra išlikę tik keli atvejai individualių plotų ir siūlo tai spręsti teisiniu keliu numatant pereinamąjį laikotarpį. Dėl Mokslo ir mokymo plotų nesutinka su A. Kibiša, visų pirma Lietuva turi tik kelis plotus (3 ar 4 plotus), o moksliniams tyrimams, kad jie būtų patikimi, reikalinga didesnė imtis, todėl kad ir iš 4 plotų gauti duomenys neužtikrina imties ir duomenų, kurie būtų statistiškai patikimi. Problemą siūlo spręsti įrašant į leidimą reikalavimą medžiotojų klubams ir būreliams, kad jie būtų įpareigoti atlikti tyrimus ir užtikrintų duomenų teikimą. Kaip pavyzdys, dabar medžiotojai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau–VMVT) užsakymu daro kraujo ir sudėtingesnius nei kūno masei pamatuoti ar riebalams nustatyti tyrimus. Visa tai įmanoma padaryti ir leistų sutaupyti valstybės lėšas. Estijos pavyzdį skirtingai nei A Kibiša mato kaip teigiamą ir pasiūlė pasiskaityti ES išvadas dėl korupcijos – Lenkija lenkia Lietuvą korupcijos lygiu, o iki Estijos mums dar labai toli.

G.Misiukevičius – mano, kad STT išvados gimė iš asmeniškumų. Kitas pastebėjimas – dėl Mokslo įstaigų medžioklės plotų naudojimo mokslo tikslams iš dalies sutinka su A. Kibiša, bet nepritaria R. Mažėčio nuomonei. Klausimas, ar visoms mokslo įstaigoms reikia turėti medžioklės plotus, ar neužtektų turėti kam jų reikia ir gal mokslo įstaigos galėtų dalintis tais pačiais plotais. Diskusija dėl tikslingumo turėti medžioklės plotus kilo, kai Vilniaus universiteto (toliau–VU) rektorius nežinojo apie VU turimus medžioklės plotus.

A. Klimavičius –patikslino, kad VU neturi medžioklės plotų –jų atsisakė ir informavo, kad atsiradus poreikiui laisvų medžioklės plotų, kad būtų galima kompensuoti tiems medžioklės plotų naudotojams, kuriuos „išstūmė“ kariniai poligonai, AM šiais metais apklausė mokslo įstaigas, kurios turi mokslui skirtus medžioklės plotus, bet apklausos rezultatai buvo neigiami – niekas nepanoro atsisakyti medžioklės plotų. Visos jos pateikė solidžius pagrindimus, kodėl nori tęsti jų naudojimą. Pažymėjo, kad dėl to, ką mokslo įstaigos turi dabar, pozicija aiški, tačiau AM siūlo įstatymiškai įtvirtinti, kad nauji medžioklės plotai nebūtų skiriami be konkurso mokslo įstaigoms ir jos turėtų išsiversti su tuo ką turi dabar.

V. Kantauskas – jo nuomone nėra ir negali būti mechanizmo, kuris priverstų parduoti privatų turtą. 2013 m. Konstitucinis teismas jau yra išaiškinęs dėl asociacijų praplėtimo ir suliejimo klausimo, todėl šis klausimas nediskutuotinas. Kas dėl mokslo įstaigų naudojamų plotų, mano, kad naujų plotų skyrimas konkurso ar ne konkurso tvarka yra valstybės prerogatyva ir ji turi tai nuspręsti. Pritaria tam, kad mokslo įstaigų naudojamų medžioklės plotų nebūtų atsisakyta, nes yra mokymo programos ir programose numatytas studentų ruošimas. Žemės ūkio universiteto ir VMVT pareiga mokyti studentus, jie turi savo plotus, ši bazė reikalinga mokymui, dabar valstybė skyrė papildomai 8 mln. eurų plėsti naujų technologijų centrą ir mokyti studentus. Ūkininkų klubai ar būreliai nenorės mokyti studentų ir įsileisti į klubą ar būrelį atlikti praktikos. Atsižvelgus į tai, siūlo, kad su esamais medžioklės plotais ir turima baze jie turi išlikti, o dėl naujų plotų kūrimo ir jų naudojimo paliktų spręsti valstybei, kaip ir poligonų plėtros klausimą.

G. Vaitiekūnas – atliepė į R. Mažėčio pasisakymą, pabrėžė, kad labai svarbu ilgalaikiai tyrimai atliekami toje pačioje vietoje, nebūtinai apimant plačiai teritoriją. Kalbant apie platesnę teritoriją, norint surinkti duomenis, kad ir apie kiškius, standartizuoti duomenų surinkimą, gauti bet kokius mėginius yra sudėtinga. Kitas argumentas, tai mokymai – turėdami medžioklės plotus gali pasikviesti dėstytojus ir studentus iš kitų šalių ir tai yra puiki mokymo medžiaga. Magistrui gauti pagal laukinių gyvūnų populiacijos valdymo programą, taip pat bakalauro laipsniui gauti svarbu turėti mokymo bazę, kuri susijusi su medžioklės specifika. Dėl naujų plotų, mano, kad jų nereikėtų, nes bent jau dabar nėra indikacijų, kad universitetai inicijuotų mokymų, studijų programas, kurios būtų susijusios su medžiokle ir laukiniais gyvūnais, tad tai nėra aktualu.

A. Klimavičius tęsė pristatymą dėl STT pastabų: STT kritikuoja mechanizmą, kai konkurso keliu įgyto leidimo medžioti medžioklės plotų vienete laimėtojas sumoka vienkartinę įmoką į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (toliau –AARP), kas nėra mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą ir siūlo, kad įmoka būtų nuolatinė, mokama galbūt kasmet. Tačiau neaišku, ar tai būtų traktuojama kaip mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą kitokiu tarifu nei dabar mokamas mokestis, ar kas kita. AM nuomone reikėtų įtvirtinti įstatymu, kad konkurso laimėtojas, pasiūlęs didžiausią vienkartinę įmoką, ją sumoka vieną kartą, o vėliau kaip ir visi, moka kasmetinį mokestį už valstybei priklausančių medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. AM siūlo, kad leidimas būtų neterminuotas, nes leidimo perrašinėjimas kas 10 metų nesukuria jokios pridėtinės vertės. Panašus leidimo išdavimo mechanizmas nustatytas Žemės gelmių įstatyme.

A. Gaižutis – dėl Tarybos nario, informavo, kad V. Beržinskas yra pagrindinis, o jis pakaitinis, jei reikia gali tai patvirtinti raštu. Sutinka su pasiūlymu dėl leidimų išdavimo tvarkos, tačiau pažymėjo, kad valstybė gali išduoti leidimus tik laukinės gyvūnijos išteklių naudojimui, tuo tarpu dėl plotų naudojimo ir tęstinumo užtikrinimo mano, kad 10 metų laikotarpio turi užtekti, per kurį klubai, būreliai sudarytų sutartis tiek su privačių miškų ir žemės savininkais, tiek su valstybe, kaip valstybės plotų šeimininke, kad gautų sutikimą tuose plotuose medžioti. Kito sprendimo nemato ir siūlo neskubėti su pakeitimais, o pirma išdiskutuoti ir priimti visiems tinkamas sąlygas. Per šį laikotarpį medžiotojai su savininkais galėtų sudarinėti nuomos ar panaudos sutartis. Turėdami sutartis galėtų šitais plotais disponuoti pilnavertiškai. Esminis punktas, kad Valstybė mokslo įstaigoms galėtų suteikti medžioklės plotus būtent tokiu pagrindu. Pakartojo, kad šiandien valstybė įstatymiškai gali suteikti tik jai priklausančių laukinių gyvūnų naudojimo teisę ir ne daugiau.

V. Steponėnas – nepritarė A. Gaižučio nuomonei, kad medžioklės ploto naudotojai sudarytų su savininkais sutartis. Labai sudėtingas mechanizmas, plotų savininkai keičiasi, skirtingos sąlygos ir nepastovios plotų ribos. Dėl sutarčių, nemano, kad tos pačios sąlygos galėtų būti perkeliamos naujam savininkui įsigijus dalį medžioklės plotų vieneto, tokiems plotams kaip miškai, ar žemės ūkio paskirties žemė. Todėl mato sunkumų (problemą) reglamentuoti ir sistematizuoti skirtingus savininkų reikalavimus. Be to, patys medžioklės plotų naudotojai neturėtų galimybių ir negalėtų sužinoti savininkų ypač jiems pasikeitus, nes nėra tokio mechanizmo, kad, medžioklės plotų naudotojai galėtų jungtis prie registro centro ir sužinoti plotų savininką.

Mano, kad STT pateiktas siūlymas dėl mokesčio už medžioklės plotų naudojimą neįsigilinus į esamą situaciją. Leidimas išduodamas suteikiant teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete, dėl ko gali atrodyti, kad leidimas išduodamas sumokant vieną kartą ir turtą naudojant be jokios kontrolės. Realiai leidimas turėtų būti išduodamas kompensuojant tik sąnaudas susijusius su leidimo išdavimu, tęstinis (kasmetinis) mokestis būtų mokamas už medžiojamųjų gyvūnų išteklių kaip valstybės turto naudojimą kaip yra dabar. Pritartų AM nuomonei, kad leidimui gauti konkurso keliu būtų palikta vienkartinė įmoka, o dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių mokesčio reikėtų plačiau paviešinti, kad jis mokamas už gyvūnus, kurie priklauso valstybei, o ne už leidimą eksploatuoti tuos gyvūnus.

A. Klimavičius – atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu su STT jau diskutuota ir žodžiu ir raštu, tad jiems žinomas faktas, kad visi medžioklės plotų naudotojai moka mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, bet STT laikosi platesnio požiūrio, konstatuodama, kad valstybė už išteklius negauna maksimalios naudos, kurią galėtų gauti.

Pratęsė mintį dėl neterminuoto leidimo išdavimo atvejo, jei tam būtų pritarta, turi būti aišku, kada leidimo netenkama. AM sutiktų su STT pastaba – kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia neatskleisti šiurkščių sisteminių pažeidimų, už kuriuos grėstų leidimo naudoti išteklius panaikinimas. Nenumatyta atsakomybė juridiniams asmenims už medžioklės reikalavimų pažeidimą. Šioje vietoje reikėtų aiškesnių įstatymo nuostatų, apibrėžiant kas laikoma sistemingu ir šiurkščiu pažeidimu. Šiurkštūs pažeidimai apibrėžti ir atsakomybė taikoma, kai juos padaro fiziniai asmenys, bet kai nusižengimą padaro juridiniai asmenys, kurie turi leidimą naudoti išteklius, atsakomybė jiems nenustatyta ir netaikoma. Diskusijai pateikė šiuos pasiūlymus:

Leidimo panaikinimo atvejai:

– kai asmenys padaro 3 ir daugiau šiurkščius pažeidimus, per vieną medžioklės sezoną (9 Skaidrė), taip kaip apibrėžta medžioklės taisyklėse, ir kita

– kai asmenys padaro 6 ir daugiau bet kokius medžioklės pažeidimus.

(Pasiremiant pavyzdžiais iš Pašto įstatyme vartojamos apibrėžties, kas laikytina sisteminiu pažeidimu už kurį netenkama licencijos arba leidimo ir iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo).

J.Staliūnas– atstovaujantis ūkininkų sąjungą. Pasisakė dėl medžioklės leidimų, dabar MĮ pasakytą, kad leidimai išduodami pristačius sutartis sudarytas su žemės savininkais ir naudotojais ir pateikus kitus dokumentus patvirtinančius teisėtą žemės naudojimą. Mano, kad dirbtinai keliama problema dėl savininko suradimo, visa Lietuvos žemė yra dirbama, ją dirba savininkas arba naudotojas. Problemos nemato ir siūlo daugiau bendrauti su žemdirbiais, žemės savininkais. Nemato problemos ir dėl leidimo išdavimo 10 metų laikotarpiui, svarbesnis klausimas – Medžioklėtvarkos projektas, kuris turėjo būti sudaromas ne rečiau kaip kartą per 10 metų, paskui privalomumo neliko. Medžioklėtvarkos projektas reikalingas dokumentas, todėl siūlytų jį padaryti privalomą ir papildyti duomenimis (skaičiais) dėl minimalių, maksimalių laukinių gyvūnų populiacijos dydžių ir normų. Medžioklėtvarkos projektą derinti su miško, žemės savininkais ir naudotojais, komisija, vertinančia laukinių gyvūnų padarytą žalą. Šie klausimai nepelnytai nustumti į šoną.

1. Klimavičius – paklausė, kokią vertę duoda leidimo perrašinėjimas kas 10 metų ir paprašė argumentuoti.

J. Staliūnas – per 10 metų situacija gali reikšmingai pasikeisti, kaip pavyzdys, jei prieš 10 metų lauke vaikščiojo vienas elnias, tai po 10 metų jų skaičius išaugo iki 100, dėl to keičiasi medžioklės ploto pridėtinė vertė. Pasiūlė suskaičiuoti valstybei duodamą naudą. Perrašyti dokumentą nesunku, pasidaryti medžioklėtvarkos projektą ir jį suderinti su visomis institucijomis taip pat nemato problemos.

A. Klimavičius pasitikslino dėl pridėtinės vertės, kad nereikia laukti 10 metų tam, kad reaguoti į pasikeitusią situaciją, žvėrių padarytą žalą reikia atlyginti nedelsiant. Net jei leidimas bus perrašytas, į leidimą neįrašoma, kad elnių populiacija turi būti mažinama, nes išaugo 10 kartų, tad jei niekas nesikeičia, žalos atlyginimo pareiga išlieka taip pat ir poreikis išlaikyti protingo dydžio populiaciją, lieka neaiški leidimo perrašymo prasmė.

J. Staliūnas – problema ta, kad nesilaikoma šiandien esančių reikalavimų, bet kuriami nauji reikalavimai, nors žinom, kad jų nevykdysim. Siūlo ieškoti būdų, kaip padaryti, kad reikalavimai numatyti įstatyme būtų vykdomi.

P. Adeikis – pirma, žvėrys yra ne medžiotojų ir ne žemės savininkų, o valstybės nuosavybė ir turtas, antra, reikia mokslininkų žinių, todėl palaiko, kad mokymo įstaigų, universiteto turimi plotai išliktų. Kalbant apie pažeidimus, sutiktų, kad šiurkščiu pažeidimu būtų laikomas medžiotojų būrelių pareigų nevykdymas. Kaip pavyzdį pateikė, kad Vidsodyje medžioklės plotuose nuo 2022 m. nepažymėti plėšrūnai, bet vien per praėjusį sezoną Biomon duomenų bazėje pažymėti sumedžioti 6 vilkai. Todėl mano, kad medžiojamųjų gyvūnų apskaitos vykdymo pareigų nevykdymas taip pat yra šiurkštus pažeidimas dėl ko siūlo pagalvoti, ar medžiotojai teisingai valdo plotus ir ar turi teisę juos valdyti. Kitas dalykas, dėl teiginio, kad medžiotojai gali ir renka informaciją, bet tiesa tokia, kad tikslios informacijos su kuria gali dirbti mokslininkai – tyrinėti gyvūnus, daryti išvadas ir teikti pasiūlymus, kaip elgtis su gyvūnais, nėra. Situacija bloga, išskyrus mėginių paėmimą, kai yra griežta prievolė, todėl trūksta informacijos reikalingos platesniam stebėjimui, monitoringui.

A. Klimavičius paprašė pagalvoti kaip sukonkretinti medžiotojų pareigas ir kurių iš jų nevykdymas būtų laikomas šiurkščiu nusižengimu, kurį padarius būtų prarandamas leidimas.

V.Steponėnas– pritarė, kad leidimo praradimas būtų nukreiptas į juridinio asmens pareigų nevykdymą, kaip pavyzdžiui, suklastota medžiojamųjų gyvūnų apskaita, netinkama apskaita, dėl to turėtų būti griežtesnė kontrolė. Dabar sudarytos sąlygos vykdyti apskaitą bet kaip, todėl viskas priklauso nuo medžioklės ploto naudotojo sąžiningumo: svarstytina ar nereikėtų numatyti, kad apskaitos nevykdymas, aplaidus vykdymas, duomenų klastojimas – užtraukia nuobaudą kaip leidimo praradimas. Tai būtų tikslingesnis ir teisingesnis atsakomybės už pareigų nevykdymą taikymas juridiniam asmeniui. Kas siūloma dabar –tai fizinių asmenų nuobaudas perkelti juridiniam asmeniui. Jokie fizinių asmenų pažeidimai vienkartiniai ar daugkartiniai negali užtraukti atsakomybės juridiniam asmeniui. Vienas argumentas tai, kad jie gali būti tyčiniai, kai vienas medžiotojų klubo narys dėl kokių nors asmeninių motyvų piktybiškai iš eilės 3 kartus nusižengs ir dėl to būreliui ar klubui būtų atimtas leidimas. Juridiškai to niekada nebus ir šiems pakeitimams nepritaria.

A. Klimavičius patikslino, kad kalbama apie šiurkščius ir sisteminius pažeidimus ir kad nėra taip paprasta surinkti 6 nuobaudas.

V. Steponėnas nesutiko su tokiu siūlymu, nes tai vis tiek yra fizinių asmenų nuobaudos, kurių pasekmės būtų perkeltos ant juridinio asmens. Negali vieno, dviejų ar trijų asmenų nuobaudų pasekmės būti perkeliamos juridiniam asmeniui. Tai gali būti ir tyčinis veiksmas ar suinteresuotas asmuo, kad klubas prarastų leidimą ir tas plotas per aukcioną būtų perimtas kitų.

A. Klimavičius –pozicija aiški, bet yra ir argumentai dėl didelio pažeidimų skaičiaus, pažeidimų sistemiškumo.

S.Kvedaras – nori patikslinimo, kad neliktų dviprasmybės, ar tai būtų taikoma asmenims, priklausantiems juridiniam vienetui, kuris naudojasi tuo medžioklės ploto vienetu, ar ir svečiams, įrašytiems į medžioklės lapą ir turintiems teisę medžioti. Kaip šiuo atveju reikėtų traktuoti.

A. Klimavičius atsakė – kad turėta omenyje juridinio asmens nariai, o ne svečiai. Miškų urėdijos atveju reikėtų pagalvoti kaip daryti, bet medžiotojų klubų ar būrelių atveju užtektų parašyti nariai.

MTS gamta L. Kuzminskas – dėl korupcijos prevencijos klausimo. Pereitais metais buvo atšaukta medžioklės plotų naudojimo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro, kas sudaro prielaidas korupcijai, todėl siūlo, kad būtų patvirtinta nauja plotų naudojimo tvarka.

A. Klimavičius atsakė – tokiam teisės aktui nėra teisinio pagrindo. Joks įstatymas neįpareigoja ir neleidžia ministrui nustatyti tokių taisyklių, nurodančių kaip medžiotojų klubai turi organizuotis vidinę veiklą naudojant medžioklės plotus, taip negalime nustatyti ir universitetams vidinę medžioklės plotų naudojimo tvarką. Kad universitetai turi elgtis atsakingai ir tvarkingai įpareigoja jų nuostatai (įstatai), taip pat įstatymais numatyta, kad nepiktnaudžiautų svetimu turtu ir pan. Atsisakius šios tvarkos nebuvo sukurta jokių papildomų galimybių universitetams elgtis nesąžiningai, be to, universitetų rektoriai buvo informuoti, kad vertėtų turėti savo vidinius aprašus, aiškiai reglamentuojant ką galima ir ko negalima daryti medžioklės plotuose.

V. Kantauskas –esminis dalykas ką reikia apsibrėžti– kas yra medžioklės išteklius už kurį mokamas mokestis. Kitas dalykas, kad nuostolius privaloma kompensuoti už turtą kurį sunaudojo (sugadino) valstybei priklausantys žvėrys. Kaip valstybė turi bausti klubą, kuris didina žvėrių kiekį, todėl kyla klausimas ar juos medžioti, ar nemedžioti, jei vietoj 7 elnių atsirado 100 elnių, ar medžiotojai turi sumažinti ar padidinti šį turtą. Tam reikia aiškumo, kiek žvėrių optimalus skaičius ir jei šis skaičius didesnis nei nustatytas, tik tada traktuoti kaip šiurkštų pažeidimą. Kitaip tariant, turi būti aišku, kokia turi būti žvėrių populiacija. Kai yra nustatytas sumedžiojimo limitas briedžių, vilkų tada aišku, bet kai yra nelimituojamas sumedžiojamų gyvūnų skaičius ir jų gausa didėja, kaip tokiu atveju. Šiurkštus ar nešiurkštus pažeidimas, fizinio asmens ar klubo atsakomybė iš esmės klausimas turi būti ne taip formuluojamas. Pirma reikia įvardinti, koks yra valstybės turtas, ir tik tada, koks pažeidimas naudojant šį turtą bus laikomas šiurkščiu. Sutiktų, jei šiurkščiu pažeidimu būtų laikoma nustatytas neblaivumas medžioklės metu, ar sužalotas žmogus, bet tai būtų fizinio asmens, o ne klubo kaip juridinio asmens atsakomybės klausimas. Neaiškus 1 klausimas – dėl klubo reorganizacijos, kai juridinis asmuo reorganizuojamas ir leidimas išduodamas ne konkurso būdu, tam nepritartų, nes gali būti begalinis dalinimasis. Jungimasis ar skaidymasis.

A. Klimavičius dėl juridinio asmens reorganizavimo klausimas išsamiau dar neaptartas, tik pakeitimų įstatyme poreikis yra identifikuotas.

L. Kuzminskas – pritartų V. Steponėnui, kad juridinis asmuo pagal galiojančius teisės aktus negali atsakyti už fizinio asmens padarytus pažeidimus. Kad atsakomybė juridiniam asmeniui galėtų ir turėtų būti, to neneigia, bet tada teisės aktuose turėtų būti numatyta, kokie pažeidimai padaryti juridinio asmens yra šiurkštūs, už kuriuos jis atsako ir kurie yra fizinio asmens. Sprendimą mato, jei klubo narys padarė 3 pažeidimus ir jei juridinis asmuo būtų įpareigotas imtis priemonių, bet jų nesiima, tada būtų traktuojama kaip juridinio asmens padarytas šiurkštus pažeidimas. Dabar teisės aktai taip traktuoti neleidžia.

P. Adeikis – atkreipė dėmesį, kad supainiota medžioklės ir medžiotojų f-ja, pastarųjų pareiga palaikyti optimalią žvėrių populiaciją, o ne šerti gyvūnus. Tų žvėrių, kurių per mažai – didinti skaičių, o kurių per daug – mažinti. Tai yra pareiga medžiotojų, kurie ėmėsi tai daryti. Dėl fizinių asmenų atsakomybės – visos medžioklės yra klubo ar būrelio renginiai ir jis už tai atsako. Jei fizinis asmuo būrelio narys pažeidinėja medžioklės taisykles niekas būreliui nedraudžia šalinti tokį asmenį. Jei padarytas vienas nusižengimas klubas priima atitinkamą sprendimą, antrą kartą už padarytą pažeidimą narį galima šalinti iš būrelio. Labai palaikosiūlymą dėl juridinio asmens atsakomybės, kai fizinis asmuo sistemiškai daro nusižengimus, nes niekas klubui nedraudžia fizinio asmens bausti ar netgi šalinti iš klubo.

T. Barkauskas – daug diskusijų apie atsakomybės taikymą juridiniam asmeniui, siūlo neišsiplėsti ir mano, kad tai ne AM jurisdikcija – medžioklės klubui kaip juridiniam asmeniui numatyti atsakomybę, atkreipė dėmesį, kad ANK nustatytos baudos, dabar tokio punkto ANK nėra. Kol nėra ANK, niekaip nepritaikysime juridiniam asmeniui atsakomybės už šiurkščius medžioklės pažeidimus. Dėl leidimų Medžioklės plotų vienetams, palaiko kolegas, kurie pasisako už mokomuosius medžioklės plotus, jie turi išlikti, nes juose ruošiami specialistai susipažįsta su teisės aktais, reglamentavimu ir medžiokle kaip veikla. Taip pat pritaria AM siūlymui, kad leidimai nebūtų perrašomi kas 10 metų.

A. Klimavičius – patikslino dėl juridinių asmenų atsakomybės, sutinka, kad ANK to nenumato, bet ji gali būti nustatyta. Dabar už kitus, ne medžioklės pažeidimus jau yra nustatyta atsakomybė juridiniam asmeniui specialiuosiuose įstatymuose – Aplinkos apsaugos įstatyme, kur yra formuluojamos nuobaudos juridiniams asmenims ir AM inicijuoja šiuos įstatymo pakeitimus ir papildymus. Siūlymas MĮ papildyti juridinio asmens atsakomybės apibrėžimais ir situacijomis, tačiau kol kas šiuo klausimu nediskutuota, todėl konkrečių pasiūlymų taip pat nepateikta, bet yra ketinimai šiuo klausimu padirbėti.

Pratęsdamas STT išvadų aptarimą, nurodė, kad STT atkreipė dėmesį, kad medžioklės plotų ribos yra netikslios, netiksliai suskaičiuotos kategorijos (šaltinis, kuriuo remiamasi –VDU atliktas tyrimas). Kaip nurodyta STT išvadose – minėti netikslumai lemia nemažus finansinius nuostolius, tačiau AM šiuo aspektu kažkokių specialių įstatymo pakeitimų nesiūlo. Matytų savivaldybių aktyvesnį vaidmenį dėl medžioklės plotų dokumentų peržiūros, kurių pagrindu informuotų AAD apie būtinybę pakeisti leidimus ir perskaičiuoti medžioklės plotų dydžius, kategorijas bei atitinkamai mokėtinus mokesčius.

Kitas STT keliamas klausimas dėl medžioklės proceso skaitmenizavimo. Kaip teigiama pastabose, skaitmenizavimas nepilnai įgyvendintas. AM siūlymas: pirmiausia išspręsti klausimą dėl popierinio medžioklės bilieto, kurį pagal MĮ formuluotę privaloma su savimi nešiotis  medžioklėje. Jei šios nuostatos pavyktų atsisakyti, galėtume turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dėl medžioklės proceso skaitmenizavimo, – tai medžiotojų bilietai jau pradėti skaitmenizuoti ir procesas sėkmingai tęsiamas. Didžioji dalis bilietų jau pakeista skaitmeniniais, atitinkamai bus pataisytos ir medžioklės taisyklės.

R. Mažėtis – palaiko skaitmenizavimą, tačiau yra tam tikri niuansai dėl naštos vartotojams, atsižvelgus į tai siūlo produktą išbaigti ir tik tada paleisti naudoti. Dabar susidaro papildomos problemos dėl konsultavimo ir pan. Taip pat pageidautina, kad būtų palikta galimybė gauti popierinį Medžiotojo bilietą, jei yra toks poreikis, nes medžiotojai važinėja po ES ir kitas valstybes medžioti, kur prašoma parodyti Medžiotojo bilietą, tad reikėtų palikti galimybę gauti jį už pinigus.

A. Klimavičius atsakė, kad popierinio medžiotojo bilieto neturintys medžiotojai gali jį užsisakyti ir gauti.

Pasiūlymai diskusijai: siūlymas įstatyme apibrėžti, kad medžiotojų asociacijos pačios nusistatytų kaip jos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių patikrinimą bei ugdymą. Dabar tai pavesta tvirtinti AM. Manome, kad nelogiška, kad tvarka būtų tvirtinama ministro, o ją įgyvendinti privalėtų organizacijos. Būtų tikslinga taip pat, kad organizacijos pačios nusistatytų tvarkas kaip jos organizuoja medžioklės trofėjų ekspertų ir kitų su medžiokle susijusių ekspertų rengimą ir kaip suteikia reikiamą kvalifikaciją. Jei liktų kaip dabar, būtų sudėtinga ir problemiška įgyvendinti pagal naujai patvirtintus Paslaugų įstatymo reikalavimus. Visa tai, kaip trofėjų ekspertams, kinologams ar kitiems ekspertams yra suteikiamos kvalifikacijos ir išduodami pažymėjimai, privalo būti aprašyta įstatymuose, todėl negali likti taip kaip yra, jei tai yra valstybės reguliuojama sritis. Jei paieškoti analogiškų pavyzdžių, tai kitose srityse rasit ištisus specialius 10-12 straipsnių, kuriuose aprašoma, kaip kvalifikacija suteikiama, kaip stabdoma esant pažeidimams, kaip atimama jei pažeidimai tęsiasi, kaip vėl grąžinama, tokios biurokratijos valstybės lygiu medžioklės ekspertų srityje nesinorėtų. Jei medžioklės asociacijos nori ir gali tą padaryti sekdamos kitų valstybių vakaruose pavyzdžiu, siūlymas būtų perkelti medžioklės ekspertų kvalifikacijų suteikimą į pilietinės visuomenės savireguliacijos sritį.

R. Mažėtis – sutinka, jei teisės aktai tiek liberalizuoti, kad organizacijos gali pačios tai nusistatyti. Kai kurios organizacijos tai jau padarė, nes nebuvo teisiškai reglamentuota ministerijos ar vyriausybės. Dėl žinių patikrinimo – mano, kad organizacijos gali nusistatyti tvarką, tačiau siūlo, įstatymu įtvirtinti, kad medžiojimas neišlaikius egzamino, tai būtų prilyginama šiurkščiam pažeidimui, visą kitą gali nusistatyti ir pratestuoti patys.

G. Misiukevičius - iš daliespritaria R. Mažėčiui, bet turi būti aišku, kas kiek laiko egzaminas ar žinių patikrinimas turi būti pravedamas. Kaip pravesti, koks turi būti egzaminas ir žinių patikrinimas, sprendžia pačios organizacijos, bet jis turi būti privalomas ir medžiotojai turi būti jį išlaikę, nes nelaimingų atsitikimų Lietuvoje šiuo metu padaugėjo.

A. Klimavičius atkreipė dėmesį, kad įstatyme vis dar minimos licencijos ir jų išdavimo tvarka, kuri kelia rūpestį, todėl siūlo išbraukti tai, numatant, kad elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus ir medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkas rengtų asociacijos.

V. Kantauskas – dėl saugaus elgesio egzamino, yra kategoriškai prieš, jei periodiškumą kas kiek laiko jis turi vykti – kas 3, kas 5 metai ir pan., nustatytų asociacijos. Siūlo, kad valstybė nustatytų kaip egzaminus laikyti ir tai reguliuotų, arba iš viso nereguliuoti, kaip asociacija nori, taip ir tvarkosi. Mirtinų atveju medžioklėje nebėra, tad suabejojo, ar to reikia.

Dėl Licencijų klausimo, nemato problemos, jei jų būtų atsisakyta, atsisakius nieko neatsitiks, nes žvėrių daugėja.

R. Mažėtis – pritaria dėl licencijavimo tvarkos išbraukimo, bet taip pat siūlo išbraukti ir iš medžioklės taisyklių, ten likusi viena nuostata, kad elniniai žvėrys medžiojami laikantis medžioklės atrankinių nuostatų, turėtų to nelikti. Jei AM nori kad būtų vykdomas selekcijos principas, tai medžiotojai patys tą savivaldą koreguotų, turėtų būti nustatyta, kad atsakomybė už tokius medžiojimus netaikoma arba iš taisyklių išbraukti visai.

A. Gaižutis – elninių žvėrių tankumas yra 3 ar net 6 kartus didesnis nei natūralus gamtinis talpumas, todėl valstybė ir medžiotojų asociacijos turi turėti priemones kaip jį reguliuoti, kad nebūtų viršytas tankumas ir, kad nebūtų per didelė žvėrių populiacija, nes pažeidimai yra didžiuliai. Pastarąjį dešimtmetį kalbama, kad negalima ugdyti ir atkurti jaunuolynų, todėl limitų atsisakymas nepakenks, nes taip bus skatinamas sumedžiojimas. Jei tai neveiksminga yra kitas instrumentas – medžioklėtvarkos projektai, kur būtų įvertintas ploto, kuriame medžiojama, gamtinis talpumas, numatytas optimalus populiacijos skaičius ir to reikėtų laikytis. Miško savininkai atkreipia dėmesį, kad žvėrių skaičius per didelis, jį reikia reguliuoti iki normalaus gamtinio talpumo.

A.Kibiša – jo nuomone atrankinės medžioklės nuostatai reikalingi, net 11 ES šalių atrankinės medžioklės nuostatus prižiūri valstybinės institucijos ir tose šalyse, kur ši tvarka išlikusi yra tiek trofėjų, tiek populiacijos valdymo aspektu duomenys ir rezultatai geresni. Remiantis paskutinių metų duomenimis atliktais skaičiavimai matyti, kad gyvūnai medžiojami per anksti ir neteisingai, todėl kokybiniu aspektu situacija prastėja. Atrankinės medžioklės nuostatų siūlo nenaikinti, o geriau patobulinti, tai įneštų tvarkos ir sudrausmintų medžiotojus.

L. Daukša –atrankinės medžioklės nuostatai jautrus klausimas, todėl kviečia neskubėti su pakeitimais, tam reikia platesnės diskusijos, pranešimų ir analizės bei mokslininkų nuomonės. Spendžiant iš pasisakymų ir iš to, prie kokių sprendimų einama, ką akcentuoja miškų ir žemės savininkai, ką rodo diskusija apie briedžių licencijavimą, norėtų grįžti prie medžioklės plotų kategorijų klausimo ir siūlo problemą spręsti kompleksiškai įvedant naują pasiūlymą– medžioklėtvarkos projektų įgyvendinamą. Tam tikslui reikia atlikti medžioklės plotų inventorizavimą apimant visą šalies teritoriją. Kalbama apie optimalias medžiojimo normas, kurios šiandiena neatitinka šių dienų realijų, tiek miškų našumo, tiek intensyvaus žemės ūkio aspektais. Normos, jei jas teiktume kaip rekomendacijas medžiotojams, tai jos pagal šios dienos duomenis būtų netinkamos, todėl siūlo pradėti planuoti, kad valstybė skirtų lėšų iš medžioklės išteklių mokesčio mokslininkams ar kompetentingoms institucijoms šiam darbui atlikti, kas vestų prie profesionalaus išteklių valdymo. Tai būtų kaip gairės ir koreliuotų su realiais skaičiais, jų pagrindu būtų nustatytos užduotys medžiotojams ir taip sumažinta žala ūkio veikloms. Tokios rekomendacijos nesitiki šiandien, bet ateityje tai galėtų būti Tarybos diskusijų objektas.

Pastebėjimas dėl medžiotojo bilieto skaitmenizavimo, kuris paliestas paskubomis. Norėjo informuoti AM kaip BĮIP elektroninės sistemos valdytoją ir administratorių apie gautus pranešimus, kad naudojant el. medžioklės lapą pasitaikė pirmieji sukčiavimo atvejai, kada BĮIP modulis buvo nuplagijuotas ir sukčiai panaudojo jį pinigų įsisavinimui. Šaltiniai rodo, kad į Rumuniją iš būrelių per bankininkystę buvo nusavintos lėšos ir dabar vyksta teisminiai tyrimai, baigtis kol kas nežinoma. Svarbu, kad būtų imtasi saugumo priemonių, tokiems atvejams užkardyti, kad jie neišplistų ir nesikartotų.

A. Klimavičius – pasiteiravo, ar buvo kreiptasi į policiją.

L. Daukša informavo, kad buvo kreiptasi ir gauti pranešimai bei išrašai, kodai ir visa kita, bet banko saugikliai nesuveikė, kad apsaugotų lėšas ir buvo nurašytos lėšos iš būrelio sąskaitos. Vyksta ikiteisminiai tyrimai, apklausti asmenys, kurie jungiasi prie BĮIP sistemos, klubo vadovas ir administratorius toliau aiškinasi aplinkybes.

A. Klimavičius – toliau tęsė diskusiją, kad MĮ reikėtų konkrečiai įvardinti pareigą medžiotojams paimti, saugoti ir perduoti tyrimus, sumedžiotų gyvūnų mėginius, kai to reikalaujama pagal medžioklės taisykles ir apibrėžti šios Tarybos, kurios posėdis vyksta, veiklos principus. Dėl 1-ojo reikalavimo– yra VMVT pasiūlymas, kuris buvo išdiskutuotas, ir pritarta, kad tokio įpareigojimo medžiotojams trūksta įstatymo lygiu ir tą reikėtų fiksuoti kaip būtiną pareigą, nes ligų ir grėsmių tiek laukinei, tiek naminei faunai pastaraisiais metais daugėja.

Pristatė MĮ 18 str. pakeitimus, įregistruotus ir pradėtus svarstyti (šis klausimas dėl MĮ projekto įtrauktas į kitos savaitės Seimo AAK darbotvarkę) atkreipdamas dėmesį į kelis punktus.

Plečiama apibrėžtis, numatant už kokiems objektams žvėrių padarytą žalą privalo būti atlyginta – tai daugiamečiams sodiniams, bitynams. Rudieji lokiai ir lūšys įtraukiami į sąrašą žvėrių, už kurių padarytą žalą atsakinga valstybė. Nustatomas 5 proc. pažeidimų tolerancijos lygis pasėliuose, daržuose ir sodiniuose, panašiai kaip yra nustatytas žalos tolerancijos lygis miškuose. Miškuose tolerancijos lygiai gerokai aukštesni. Norint reikalauti atlyginti padarytą žalą hidrotechniniams statiniams, jie turi būti prižiūrimi pagal jiems keliamus reikalavimus.

Vyriausybė teikdama išvadą dėl šio įstatymo projekto pateikė nuomonę, kad lieka neaptarta situacija, kada žvėrys padaro žalą arti sodybų, o medžiotojams neleista taip arti medžioti. Tas nėra susiję su pasėlių saugojimu ar agrotechninėmis sąlygomis, kurias ŽŪM ir AM yra įpareigoti apibrėžti metodikoje, kad medžiotojai būtų atsakingi už žvėrių padarytą žalą ir būtų kompensuojama pagal padarytos žalos apskaičiavimo metodiką. Tai yra visai kitos kilmės kliūtys saugotis nuo žalos, todėl šiuo teiginiu turėtų būti siūloma papildyti įstatymą, kad medžiotojai neatsakingi už gyvūnų padarytą žalą, jeigu jiems nebuvo leista naudoti šaunamųjų ginklų.

P. Adeikis – iškėlė klausimą, kas nustatys, kad būtent šie gyvūnai padarė žalą. Pateikė nuomonę, kad dabar situacija tokia, kad žalos komisijoje nėra specialistų. Todėl nustatyti nevienetiniai atvejai, kai šunys papjovė avis ir pagal pakeistą žalų kompensavimo tvarką žala buvo atlyginta ūkininkui  Žala vertinama formaliai atvykus į vietą nufilmuojama vieta ir konstatuojama – kad žalą padarė vilkas. Ta pati komisija, kuri neturi kompetencijos vertinti vilkų padarytą žalą dabar dar turės nustatyti, kuri rūšis padarė nuostolių. Situacija su plėšrūnais bloga ir prie viso to dar išduodami leidimai probleminių vilkų medžiojimui, kas tik gilina problemą. Išvada: didelė dalis kompensacijų už šunų padarytą žalą išmokama kaip už vilkų padarytą žalą. Mato prieštaravimus iš pasisakymų, kad reikėtų eliminuoti universiteto mokomuosius plotus, o tai reikštų, kad mokslininkai negalės tirti ir žinoti apie populiaciją ir iš kitos pusės pasisakančių, kad reikėtų mokslininkų nuomonės, kad jie tai nustatytų. Pažymėjo, kad medžiotojas negali to padaryti, nes jis nėra specialistas, (75 akademinės valandos kursai ir 10 min. pasakojimas apie vilkus nepadaro būsimo medžiotojo vilkų specialistu). Prie viso to, medžiotojas dar ir suinteresuotas asmuo, jį tenkina elninių skaičiaus augimas, nors skamba absurdiškai. Bėda ta, kad iš principo neteisingai reguliuojama vilkų populiacija naudojant netinkamus metodus, todėl nepritaria tokiems sprendimams, kai švaistomos valstybės lėšos, kurios turėtų nueiti kilnesniems tikslams. Atkreipė dėmesį, kad raštu parašys siūlymus.

J. Staliūnas – MĮ yra ir daugiau punktų kuriuos reikia skubiai keisti, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, todėl nemato priežasties dėl skubos pakeisti tik MĮ 18 str. įrašant 5 proc., kai neturime tinkamos metodikos žalai įvertinti.  Pasiūlyti 5 proc., ką tie 5 proc. reiškia, jei yra 100 ha, tai jei 5 ha suniokoti reiškia žala neskaičiuojama. Kaip kolega L. Daukša sakė, žala galėtų būti mažesnė, nes neteisingai paskaičiuotas talpumas. Jei mokslininkai perskaičiuotų talpumą, kad 1000 ha galėtų būti didesnis kiekis žvėrių, taip išeitų kad sumažėtų žala. Žemdirbiai su tuo nesutinka ir nori diskusijos šiuo klausimu.

A. Klimavičius priminė, kad visai neseniai žalos skaičiavimo metodika buvo išdėstyta nauja redakcija. Buvo kokybiškų diskusijų, ne dėl visko sutarta, buvo norų, kad būtų į daugiau ką atsižvelgta, bet daugiau apie tai tikslinėje diskusijoje 2 klausimu.

V. Kantauskas – visos technologijos remiasi moksliniais darbais, todėl ir vilkų populiacijos reguliacija turėtų vykti pagal mokslininkų rekomendacijas. Turi būti grindžiama mokslininkų žiniomis, todėl turi grįžti į komisijos sudėtį specialistai.

A. Klimavičius – pasiteiravo, ką Tarybos nariai mano dėl mokslininkų pasitelkimo nustatyti ir vertinti vilkų padarytos žalos atvejus, jei mokslininkams būtų išduodamas leidimas paimti iš gamtos vilką, t.y. tai darytų profesionalūs specialistai. Ragino pasisakyti tas organizacijas, kurios prieštaravo šiai siūlytai nuostatai.

LMS „Gamta“ atsakymo į šį klausimą nepateikė, nes su atstovu, teikusiu šią pastabą, tai neaptarta.

A. Klimavičius konstatavo, kad nepavyko šio modelio įdiegti dėl medžiotojų bendruomenės pasipriešinimo.

2 klausimas.Dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos atlyginimo metodikos – Miškui padarytos žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimo projektas (toliau – Projektas) (pranešėjas Zbignev Glazko)

Projektas buvo teiktas derinti per TAIS-ą ir gautos pastabos, kurias norima aptarti. Vienas iš pasiūlymų – Projektą aptarti Tarybos posėdyje. Pagrindinė Projektu sprendžiama problema, tai kad faktinė gyvūnų padaryta žala yra didesnė, nei apskaičiuojama pagal galiojančią metodiką. Viena priežasčių tai, kad nevertinama ankstesniais metais medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala, nors tai turi įtakos miško prieaugiui kokybei ir jo sveikatingumui ateityje. Pastebėta, kad medynai daugiausia pažeidžiami tose vietose, kur įrengtos gyvūnų šėryklos (nors taisyklės šėryklų įrengimą draudžia), o tai skatina didesnius miško želdinių pažeidimus. Kaip pavyzdys, pateikiamas žalos vertinimo atvejis, kai 90 proc. jaunuolyno buvo pažeista, medžiai tapo neperspektyvūs, tačiau komisija žalos nepriskaičiavo, nes einamaisiais metais buvo pažeista mažiau kaip 20 proc. medelių. Problemai spręsti siūloma iš sąvokos, kas yra padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala miškui išbraukti „per metus“. Tokiu atveju būtų vertinama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala ne tik einamaisiais metais. Tačiau taip pat siūlomos papildomos išimtys, kada žala nebūtų skaičiuojama ir atlyginama, kai želdinius iki 8 metų amžiaus pažeidė gyvūnai nuskabydami ūglius:

– kai nebuvo imtasi apsaugos priemonių – repelentų, tvorų ir pan. kurie turi būti įrengti laikantis miško atkūrimo nuostatų reikalavimų.

– jei ankstesniais metais buvo padaryta žala, tačiau apie tai nebuvo pranešta ar informuotas medžioklės plotų naudotojas arba seniūnas, žala taip pat nebūtų skaičiuojama (kaip yra dabar).

– jei yra iki 200 metrų nuo gyvenamųjų pastatų sodybų, kur negalima medžioti.

– jei medžioklės ploto naudotojui draudžiama medžioti plotuose, kuriuose padaryta žala.

Tačiau papildomai siūloma įtraukti sąlygą, kad visos minėtos išlygos, kad žala neskaičiuojama, būtų netaikomos, jei miške mažiau kaip 200 m nuo vertinamo sklypo ribos yra įrengta gyvūnų viliojimo vieta. Projektas derintas per TAIS -2025-04-07 – 04.22. Gautos pastabos iš suinteresuotų institucijų.

Pristatė pastabas į kurias AM siūlo neatsižvelgti:

Sūduvos medžiotojų sąjungos siūlymai:

1) papildomai įtraukti išlygą ne tik jaunuolynams, bet ir vyresniems medynams, jei jie buvo nesaugomi ir todėl pažeisti laupant ar laužant viršūnes.

(AM neatsižvelgė – vyresnių medynų pažeidimas rodo, kad yra per gausi elninių žvėrių populiacija arba vyksta neleistinas papildomas žvėrių šėrimas. Todėl siūlymas saugoti visus vyresnius kaip 8 metų medynus yra nepriimtinas).

2) neatlyginti žalos, jeigu medžioklės ploto naudotojui nesudarytos sąlygos įrengti medžioklės įrenginius, patekti, privažiuoti, juos eksploatuoti.

(AM siūlonepritarti, nes medžioklė gali būti vykdoma net tik naudojant medžioklės įrenginius).

3) papildyti nuostata, kad jei neleidžiama medžioklės plote medžioti, žala nebūtų atlyginama,

(AM nuomone netikslingas, atsižvelgiant į tai, kad jau yra toks papunktis, „jei medžioklės ploto naudotojui draudžiama medžioti teritorijoje, žala neatlyginama“).

4) neatlyginti žalos, jei yra išnaudojamas sumedžiojimo limitas,

(AM siūlo neįtraukti į Projektą, kadangi tai jau numatyta MĮ 18 str. 3 d. 2 p.)

5) žalos atlyginimą skaičiuoti iki tam tikro medynų amžiaus, pavyzdžiui, kol pasieks einamųjų miško kirtimų amžių, iki techninės brandos ir papildomai į 11 punktą įrašyti amžių iki kurio gali būti skaičiuojama gyvūnų padaryta žala.

(AM nuomone netikslinga, nes tai jau yra metodikos 2 punkte, kai didėjant medynų amžiui mažėja koeficientai įvertinantys medienos prieaugio praradimo nuostolius ir nuo tam tikros medynų amžiaus klasės jie jau nenustatyti ir nepatvirtinti ir tai reiškia, kad žala nebūtų atlyginama.)

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pastabos:

Siūlo projekto nesvarstyti ir jį atmesti.

(AM nesutinka, kadangi projektas parengtas siekiant užtikrinti faktinės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui atlyginimą.)

Teiginį, kad nuo pat metodikos patvirtinimo pradžios buvo vertinama tik einamaisiais metais padaryta žala, Z. Glazko paneigė, primindamas, kad 2002 m. patvirtinus metodiką žalos miškui skaičiavimas nebuvo apribotas iki einamųjų metų, galiojančios nuostatos atsirado tik 2013 metais.

Dėl nuogąstavimo, kad praėjus ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui nebus įmanoma įvertinti žalos atsiradimo pobūdžio ir ją sukėlusių veiksnių, pranešėjas patikslino (patikino), kad vertinant žalą komisija gali vertinti ir skaičiuoti žalą tik už tuos pažeidimus, dėl kurių atsiradimo pobūdžio nėra abejonių ir galima konstatuoti vienareikšmiškai, kad juos padarė medžiojamieji gyvūnai.

Nauji pasiūlymai:

ŽŪM siūlo papildyti Projektą ir pakeisti Metodikos 20 punkto nuostatą dėl daugiamečių pievų, kada daugiametės pievos būtų laikomos visiškai sunaikintomis, analogiškai kaip yra su pasėliais, nustatant papildomai, jog „20. <...> Visiškai sunaikintomis laikomos tokios daugiametės žolės, pievos ir ganyklos, kai jų plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Žala, padaryta daugiametei žolei, pievai ar ganyklai skirtingose sklypo vietose, nors ir nevienodo pažeidimo intensyvumo, turėtų būti vertinama kaip bendras sklypo plotas“.

Urėdija siūlo papildyti Projekto 18 punktą, kad žala už pasėlius neskaičiuojama, neatlyginama, jei jų apsaugai nenaudotos prevencinės priemonės. Taip pat, jei kukurūzų pasėliuose prie miško sienos nepaliktos nemažesnės kaip 6 m. neužsėtos žemės ūkio pasėliais juostos, išskyrus miežius, daugiametes žoles arba jei yra šienaujama pieva. Kviečia pritarti siūlomiems pakeitimams.

R. Mažėtis – nesutinka su pranešėju, neįtraukti išimties, kaip trukdymo patekti, nes šis atvejis numatytas ir žemės ūkio pasėliams, todėl nepritaria dvigubiems standartams miško ir žemės ūkio naudmenoms. Kas dėl jaunuolynų, jei norima apsaugoti želdinius ir žėlinius, kurie yra kokių 7 metų, tam turi būti taikomos tam tikros priemonės. Taip pat, pažymėjo, kad žemės ūkio pasėlių atveju, kai užsėjama ir nepaliekama jokio privažiavimo, nueiti, ar nuvykti, tas pats vyksta ir miškų ūkyje. Dėl jaunuolynų apsaugos, pirmiausia už visą savo turto apsaugą tiek kilnojamą, tiek nekilnojamą pagal LR įstatymus atsakingas jo savininkas, jei jis jo nesaugo gali dėl to atsirasti žala. Kaip pavyzdys, kai briedžiai, kurių judėjimo teritorija didelė, nuėda, nulaupo ar nulaužo medžius ir išeina, o medžiotojams nėra galimybės sumedžioti, nes jie praeina, kai ne medžioklės sezonas, tai jeigu patys savininkai nesisaugos, tokiais atvejais bus nelogiška šią naštą užkrauti medžiotojams. Apsaugos priemonės turi būti taikomos ne tik želdiniams ir žėliniams, bet ir jaunuolynams kaip taiko ir urėdija bei kiti.

Z. Glazko komentaras – dėl patekimo į mišką negali būti lygybės tarp pasėlių ir miško naudmenų, kadangi negalima uždrausti patekti į mišką ar lankytis miškuose ir čia nepalyginami dalykai. Dėl jaunuolynų, sutinka, kad privaloma saugoti ir jaunuolynus, bet dabar metodikoje nėra sąlygos nei apie privalomumą saugoti želdinius, nei jaunuolynus.

R. Mažėtis patikslino klausimą, kad kalba ne vien apie patekimą kaip trukdymą medžioti, bet apie sąlygas medžioti, nes tam tikrais atvejais gali būti reikalingi proskiepiai, kaip pavyzdys, ūkininkas pasėja pasėlius iki kanalo, medžiotojų klubų riba praeina kanalu, žvėrys skins kukurūzus, o medžiotojui nėra nei kur atsisėsti, nei kaip šauti. Esant tokiai situacijai, kai klubų medžioklės plotų riba praeina grioviu (kanalu), praktiškai neįmanoma apsaugoti pasėlių, tokių atvejų yra ir su miškais.

L.Daukša – klausimas jautrus ir medžiotojams ir miškininkams, todėl kviestų Tarybą nepritarti, nediskutuoti ir esant reikalui pasitikrinti balsų dauguma. Visiems žinomi miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, nuostatuose nurodyta, kokia žala miško žemėje yra toleruotina, žala nustatoma einamaisiais metais pavasarį po žiemos, kada yra badas ir žievę laupančių gyvūnų padarytas medynams pažeidimo laipsnis aukščiausias. Kas atsitinka, kai leidžiama žalą nustatyti per visą medyno augimo vykmetį, viena, skatinama nesąžininga savininkystė, kaip pavyzdys, kai paveldėjęs ir iš Lietuvos išvykęs asmuo po kurio laiko pamato, kad padaryta žala miškui, bet jis kaip ūkininkas neatliko pareigų, neinformavo medžiotojų, ir savo nuostolius gali perkelti ant medžiotojų pečių. Šiuo klausimu prašo platesnės diskusijos ir jei bus protokole formuluojama, kad galime bendru sutarimu sutarti, tam prieštarauja, ypač suminiam žalos skaičiavimui, kai neprisirišama prie per metus padarytos žalos. Argumentuojama tuo, kad žemės ūkio pasėliams taip pat skaičiuojama per metus padaryta žala. Kitas argumentas, tai, kad šis radikalus punktas įneštų daug teisinių konfliktų tarp žemės ir miško savininkų bei medžiotojų ir siūlo ieškoti kompromisinių sprendimų.

V. Steponėnas – miškininkas ir medžiotojas, pritartų oponentui, kad neturėtų būti skaičiuojama tęstinė žala. Urėdijos įpareigotos skaičiuoti žalos pokytį, ar mažėja ar didėja žala, todėl tiek urėdijai, tiek savininkams yra galimybė stebėti mišką ir pamačius padarytą žalą kreiptis dėl jos atlyginimo. Tokiu atveju lengviau įvertinti gyvūnų padarytą žalą, nustatyti, kokie gyvūnai padarė žalą, galima rasti žvėrių pėdsakų, veiklos požymių, o jei tai padaryta prieš kelis metus, tai prasidės teismai ir jokia komisija negalės įrodyti, kokia medžiojamųjų gyvūnų rūšis padarė šiuos pažeidimus. Iš praktikos žino, nes teisiasi jau keli metai su ūkininkais dėl žalos atlyginimo. Turi būti tolerancija, kad nebūtų piktnaudžiaujama –jei gyvūnams nustatytas optimalus talpumas tam tikroje teritorijoje, tai žala neišvengiamai bus padaryta, o tęstinė žala net esant optimaliam ar minimaliam žvėrių skaičiui per ilgą laiką didės. Tai reikštų, kad bet kokia padaryta žala turės būti atlyginama, tie punktai dėl tolerancijos neveiks. Pasisako, kad būtų vertinamas metų laikotarpis per kurį turi būti atlyginama žala.

A. Gaižutis –žemės, miško savininkai pilnai palaiko AM pasiūlymą, primena, kad ši Metodika praėjusiais metais buvo suderinta ir patvirtinta ir tik dėl įvairių vingrybių, sakant, kad tai buvo techninė klaida, vienerių metų laikotarpis vėl buvo paliktas. Dėl tolerancijos 20 proc., kuris neįskaičiuojamas į nuostolius, tai gana didelė apimtis, todėl keista girdėti, kad yra bandoma išsisukti nuo pareigos ir vengiama atlyginti žalą, kai žala viršija 20 proc. Be to, reikia pažymėti tai, kad jei kartą žala atlyginta už pažeistus medžius, tai antrą kartą už tą patį nebus atlyginama. Medžiotojai deklaruodami, kad nori gerų ir sąžiningų santykių tarp žemės, miško savininkų ir medžiotojų, tokiai nuostatai neturėtų prieštarauti.

Z. Glazko – dar kartą akcentavo, kad jei apie ankstesnių metų žalą nebuvo pranešta seniūnui ir medžiotojai apie tai nežinojo, tai kitais metais jau ta žala negalės būti įtraukta į skaičiavimus, kadangi Projekte įrašoma tokia išlyga. Sąlygos dėl lankymosi miškuose, rūpinimosi jų būkle išlieka, nes kitu atveju žala nebūtų kompensuojama. Išlieka saugiklis, kad apie padarytą žalą turi pranešti iš karto.

A. Klimavičius pakvietė pasisakyti kviestinį suinteresuotą asmenų Ž. Vileikį dėl pievų apsaugos.

Ž. Vileikis –žemės ūkio žalų sprendimo asociacijos atstovas ir žemės ūkio savininkas pristatė dvi problemas. Dėl padarytos žalos daugiametėms pievoms atlyginimo dydžio. Pievoms atkurti ir atstatyti reikalingi didesni ištekliai, negu pagal padarytos žalos skaičiavimo metodikose pateiktus vertinimus. Priekaištai savivaldybių taikomam skaičiavimo metodui ir savivaldybės komisijai dėl nepakankamai kruopštaus darbo. Klausimai ŽŪM ir AM atstovams, kaip reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria savininkai dėl daugiamečių pievų likimo. Iš daugiamečių pievų negauna naudos, tokios kaip iš grūdinių kultūrų. Ekonomiškai tai neatsiperka, jei aplinkosauga nori išlaikyti daugiametes pievas reikėtų ūkininkams padėti išlaikyti daugiametes pievas.

Kitas klausimas, žemės ūkio savininkams leisti medžioti savo plotuose ir prižiūrėti savo pasėlius, tada tie, kurie medžioja savo plotuose nepretenduotų į žalos atlyginimą, nes būtų už tai atsakingi patys. Būreliai turėtų sutikti su ta sąlyga ir leisti medžioti plotų savininkams, susimokėjus atitinkamo dydžio metinę įmoką.

Dėl paskutinio punkto, t. y. dėl 200 m atstumo iki sodybų ir dėl 5 proc. tolerancijos ribos, kada žala būtų neskaičiuojama:

– asociacijos atstovai nesutinka su 5 proc. sąlyga ir laikosi nuostatos, kad jei jau yra padaryta žala, ji turi būti atlyginta.

– dėl 200 metrų atstumo nuo sodybų, tai turėtų būti leista medžiotojams medžioti netoli pavienių sodybų, susitarus dėl medžioklės su žemės savininku ir įsitikinus, kad tai saugu. Problema ta, kad žvėrys ateina prie pat namų ir padaro žalos naminiams gyvūnams, bet savivaldybė tokiu atveju žalos neskaičiuoja.

A. Klimavičius paklausė, kokius konkrečiai pasiūlymus teikia dėl kompensavimo už daugiametes pievas.

Ž. Vileikis: Akcentavo netinkamą padarytos žalos skaičiavimą ir kompensavimą dėl taikomų kainų, kaip pavyzdys, skaičiuojama nuo 200 iki 60 eurų už ha už daugiametes pievas.

A. Klimavičius pažymėjo, kad skyrėme daug laiko diskusijai su ŽŪM dėl naujos Metodikos redakcijos ir buvo rasti sprendimai dėl žalos padarytos daugiametėms pievoms. ŽŪM pateikė siūlymą, kad pievas laikyti sunaikintomis, kai žala viršija 70 proc. tik tada būtų laikoma, kad sunaikintas visas laukas.

Ž. Vileikis – žemės savininkų tai netenkina, turi būti sumokėta pilna kompensacija. AM turi pasakyti, ką daryti su daugiametėmis pievomis, ar jas laikyti, ar jas suarti.

G. Misiukevičius – atkreipė dėmesį, kad egzistuoja vidutinės normatyvinės kainos, pagal kurias nustatomos sėklos ar grūdų kainos. Buvo sutarta su ŽŪM, kad bus atsižvelgta į Ž. Vileikio ir kolegų siūlymus. ŽŪM pažadus vykdo ir tas klausimas yra išspręstas, todėl pasiūlė šioje konsultacinėje komisijoje to nebesvarstyti, nes į prašymus jau buvo atsižvelgta.

Ž. Vileikis – nesutinka dėl kainų, nes savivaldybės vertindamos žalą pagal metodiką paskaičiavo centus, o pasamdyta firma paskaičiavo, kad atstatyti 1 ha kainuoja 410 eurų. Klausimas kaip išlaikyti daugiametes pievas, jei iš jų nėra naudos.

A. Klimavičius – perklausė ar problema tame, kad ŽŪM apskaičiuotos normatyvinės kainos neatitinka realybės ir paprašė naujos redakcijos Metodikos, patvirtintos rengėjų iš ŽŪM sureaguoti į tai.

R. Šimkienė – Ž. Vileikio situacija žinoma ir reaguojama, ką jau pasakė G. Misiukevičius, kainos paskaičiuotos ir nustatytos realios, tačiau ŽŪM negali nustatyti kiekvienam nukentėjusiam atskirų kainų, yra metodas, pagal kurį paskaičiuojama normatyvinė kaina ir ŽŪM tai atliko. Pažymėjo, kad naujas ŽŪM pasiūlymas pakeisti Metodiką, pateiktas AM, atsirado po susitikimo su Ž. Vileikiu, kurio vienas iš siūlymų ir buvo nustatyti, kada laikoma, kad pieva sunaikinta visiškai. Kas susiję su daugiamečių pievų išlaikymu, tai ši informacija 3 kartus viešai buvo skelbta ministerijos tinklalapyje, todėl neteisinga teigti, kad ministerija šiuo klausimu nieko nedaro.

A. Klimavičius aptarė ankstesnį Ž. Vileikio pasiūlymą, kad jeigu žemės savininkams medžioklės plotų naudotojai leistų medžioti ir tada neliktų teisinės pareigos atlyginti padarytą žalą. Pažymėjo, kad tokio teisinio reguliavimo nėra ir vargu ar jis būtų teisingas, jeigu būtų sukurtas. Pavyzdžiui, ūkininkas, turintis 1000 ha dirbamos žemės, pagal tokį siūlymą automatiškai netektų teisės reikalauti atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu būtų gavę teisę medžioti savo žemėje, nors jis fiziškai nebūtų pajėgus apsisaugoti nuo žalos. Todėl siūlo tai spręsti tokiu būdu, kaip jau yra nusistovėję. Seimui pakeitus MĮ 18 str. bus galima nekviečiant komisijos išspręsti žalos atlyginimo klausimą šalių susitarimu, kuris gali apimti medžioklės galimybių stiektimą . Geros perspektyvos santykiams su medžiotojų klubais susireguliuoti.

Ž. Vileikio toks atsakymas netenkina.

3 klausimas. Pranešėjas Z. Glazko dėl briedžių apskaitos ir limitų nustatymo. „Dėl limitų briedžių medžioklei“

 Dabar turime virš 21000 briedžių populiaciją. Limitai yra 20 proc., o sumedžiojimas 13 proc. per metus. Net Vyriausybės lygmens dokumentais ir ES AAA cituoja, kad Lietuvoje žvėrių populiacija viršija leistinas miško ekosistemų ribas. Kai kuriose vietose 8 kartus viršijamas elninių žvėrių populiacijos tankumas, jų poveikis ekosistemoms neigiamas, neleidžia pasiekti buveinių apsaugos tikslų. Pagal turimus nuo 1991 metų miškų inventorizacijos duomenis kas 20 medis miškuose yra pažeistas žvėrių. Pušys jaunuolynuose tepamos repelentais, bet nelabai padeda. Šį sezoną buvo užregistruotas didžiausias briedžių pažeistas, nulaužant medžių viršūnes, plotas, pavyzdžiui Švenčionėlių sav. – 72 ha pažeistų jaunuolynų, iš viso per Lietuvą – pažeista 223 ha. Iki šiol didžiausi pažeidimai buvo 2019 m. – 109 ha, ne ką geresnė situacija keliuose –vis daugiau fiksuojama susidūrimų su briedžiais. Atsižvelgus į tai, siūloma nelimituoti briedžių sumedžiojimo per artimiausią 2025-2026 m. sezoną. Alternatyvus sprendimas, jei nebūtų ankstesniam pritarta, neriboti briedžių sumedžiojimo ten, kur jų populiacija ir žala didžiausia. Tai būtų 10 savivaldybių, kuriose siūloma nelimituoti briedžių sumedžiojimo. Prašoma aptarti šį pasiūlymą.

R. Mažėtis – Z. Glazko pasiūlymuipritaria, ir pats anksčiau tai siūlė, ką parodė ir kitų elninių žvėrių medžiojimo limito panaikinimas, kad tie žvėrys nebuvo išmedžioti. Tačiau grįžo į ankstesnį klausimą – kaip sumažinti įtampą tarp miško, žemės savininkų ir medžiotojų, jo nuomone reikėtų nustatyti optimalų žvėrių skaičių. Reikia, kad sutiktų ir pritartų tam savininkai, bet negalime žvėrių išnaikinti visai. Reikia nustatyti žvėrių populiacijos, nuo kurios žala nebūtų skaičiuojama, skaičių.

P. Adeikis – sprendžiant iš skaidrėse pateiktos informacijos, darytina išvada, kad per mažai plėšrūnų, todėl pritartų nuomonei, kad būtų leidžiama ar neleidžiama medžioti be limito rajonais lygiai taip pat ir dėl vilkų, pasisako už tai, kad nereikia visai Lietuvai taikyti to paties metodo. Leidus medžioti be limito, ypač kai nedideli medžioklės vienetai, atsirastų rizika, kad žvėrių gali sumažėti toje vietoje drastiškai. Kalba apie konkrečias vietas, o ne apie tas, kur jų populiacija didelė. Pritartų nuomonei, kad reikia tą daryti labai atsargiai, jei tai yra vietos, kur briedžių populiacija didelė, ten ir leisti medžioti be limito. Tą patį taikyti ir plėšrūnams. Paradoksas, sakome, kad elninių padidėjo kartais, bet skundžiamės, kad vilkai daro žalą ūkiniams gyvūnams. Siūlymas leisti medžioti be limito ne visur, o tik tose vietose kur per didelė populiacija.

G. Misiukevičius – pritartų labiau R. Mažėčiui, nei P. Adeikiui, mano, kad skirstyti regionais netikslinga, briedis nėra sėslus gyvūnas ir užima didelį arealą, todėl vienoje vietoje leisti, o kitoje neleisti medžioti būtų netikslinga ir pasisako už tai, kad visoje Lietuvos teritorijoje būtų panaikinti briedžių limitai.

V. Steponėnas – pritartų limitų panaikinimui ir mato ne medžiotojų, o ministerijos kaltę, nes limitų padidinimo būdavo pastoviai prašoma. Briedžiai neišnyks, o regionus skirstyti pagal automobilių susidūrimus su briedžiais netikslinga, nes tai įtakoja urbanizacijos lygis, o ne pačių briedžių kiekis. Bangos dėl žvėrių populiacijos atsiranda, nes nėra medžioklėtvarkos projektų, jei kaip numatyta pagal MĮ – medžioklėtvarkos projektai su kiekvienam medžioklės ploto vienetui nustatytu tankumu, tiek maksimaliu, tiek minimaliu, tiek optimaliu, būtų privalomi, išspręstų šias problemas ir nekiltų ginčų. Sutinka, kad medžiotojai nėra tie specialistai, kurie galėtų tinkamai atlikti žvėrių apskaitą, ypač mirguojančių, kurių sezoniškumas gamtos sureguliuotas ir žalos atsiranda dėl migracijos, o medžioklėtvarkos projektuose į tai turėtų būti atsižvelgta. Jei medžioklėtvarkos projektus rengtų kompetentingos institucijos jos atsižvelgtų į rajonavimą ir į kiekvienos populiacijos tankumą tam tikrame regione, įtraukdami minimalius, maksimalius ar jau per didelius kiekius į medžioklėtvarkos projektus. Tai medžioklės plotų naudotojams labai palengvintų ir supaprastintų populiacijos valdymą – medžiotojas žinotų, koks medžioklės plotuose turėtų būti minimalus skaičius, kiek žvėrių yra ir kada jų jau yra per daug.

A. Klimavičius – pasitikslino, ar minėdami medžioklėtvarkos projektų parengimo būtinybę tikitės patarimo, ar reikia kontrolės įrankio. Jei reikia kontrolės įrankio, tai kyla klausimas, kas turėtų suskaičiuoti ir kaip dažnai, kiek yra faktiškai žvėrių?

V. Steponėnas – paneigė, kad reikia kontrolės įrankio. Medžioklėtvarkos projektai turėtų būti privalomi ir jie turėtų būti vykdomi. Dabar dauguma medžioklės plotų neturi medžioklėtvarkos projektų.

A. Klimavičius – pažymėjo, kad medžioklėtvarkos projektų koncepcija nėra iki galo išdiskutuota. Jei norima tokiu būdu gauti patarimą, koks minimalus ir maksimalus žvėrių skaičius galimas medžioklės plotų vienete, tada kas atsakys, koks yra faktinis žvėrių skaičius. Atsiduriame tokioje pačioje situacijoje, kokią turėjome su VMVT dėl Afrikinio kiaulių maro ir nesugebėjome surasti sprendimo. Jei medžioklėtvarkos projekte būtų nurodyta, kad individų skaičių reikia sumažinti iki konkretaus tankumo, tai kažkuri institucija privalės atsakyti į tą klausimą, kiek individų faktiškai yra iš viso. Nesėkmės atveju kiltų klausimas, ar buvo imtasi pakankamai priemonių ir pastangų faktiniam žvėrių tankumui nustatyti. Gerai pagalvokime, ar tai yra įmanoma ir realu. Jei tai patarimo klausimas, tuomet galite užsisakyti VDU medžioklėtvarkos laboratorijoje projektą ir gauti patarimą.

V. Steponėnas – nesiūlo kontrolės instrumento, tą kiekį galėtų apsiskaičiuoti ir medžioklės ploto vieneto naudotojas, bet talpumas teritorijos turi būti nustatytas mokslininkų ir negali būti nustatytas šiaip sau, o atsižvelgus į teritorijas, ar tai yra 1000 ha lapuotynai, kur aplinkui pasėliai, ar 1000 ha pušynai. Medžioklėtvarkos projektais būtų nustatomos tankumo normos, nenurodant kiek žvėrių yra ir kiek reikia išmedžioti.

A. Klimavičius pasiteiravo, kodėl medžiotojai negali vadovautis žalos įvertinimu, kaip svertu, jei žvėrys daro pernelyg daug žalos, gauna dideles sąskaitas padarytai žalai kompensuoti pagal tai ir nusprendžia, kad briedžių populiaciją reikia sumažinti.

V. Steponėnas – einama prie to, kad lengviausias žalos išvengimo būdas tai populiacijos išnaikinimas, bet tada medžiotojai bus apkaltinti, kad populiacijai sukelta grėsmė. Be to, žalos ne viską pasako, net ir 1 briedis gali padaryti žalos.

A. Klimavičius – tam tikras žalos lygis bus toleruojamas, bet toleranciją turi nusistatyti medžioklės plotų naudotojas. Jei norima sumažinti praradimus dėl žvėrių, tai joks medžioklėtvarkos planas nepadės. Pasiūlė atskirą diskusiją dėl medžioklėtvarkos projektų aptarimo. Jei po diskusijos paaiškėtų, kad šie dokumentai būtų veiksmingi, tada būtų galima atnaujinti medžioklėtvarkos projektų rengimą.

V. Steponėnas – mano, kad tai būtų naudinga kalbant apie tolerancijos lygį ir dėl tęstinės žalos skaičiavimo. Jei kasmet vertinsime žalą, ji vis tiek po kiek tai laiko pasieks ir viršys 20 proc. ribą, nors tame plote gyvena vienas briedis. Žala atsiranda, nes plotai urbanizuojami dėl žmonių ūkinės veiklos. Miškininkai žino, kad natūraliai nebūna vieno amžiaus ir vienos rūšies medynų. Dėl miškininkų ūkinės veiklos, kai plynai kertami miškai ir atkuriami vienaamžiais ir vienarūšiais medynais, kyla didelės rizikos, nes sukuriami dideli maitinimosi plotai (restoranai). Tas pats dėl žemės ūkio pasėlių, kai dideli plotai paverčiami dirbamais laukais.

G. Misiukevičius – pritaria minčiai, kad medžioklėtvarkos klausimą reikia atidėti ir diskutuoti atskirai.

V. Kantauskas – visa medžioklės koncepcija, kad reikia žvėrių kiekį reguliuoti. Klausimas –žvėrių kiekis, nes jie yra valstybės turtas, bet maitinasi kažkieno tai privačiuose ar valstybiniuose plotuose. Pritaria, kad briedžių limito būtų atsisakyta, nes tai migruojantys žvėrys.

L. Daukša –nori pasitikslinti dėl 2 punkto kaip bus protokoluojama Tarybos sprendime dėl daromos žalos atlyginimo ir kaip ministerijos vadovybei šis sprendimas bus pristatomas. Kadangi bendro sutarimo šiuo klausimų nebuvo, jeigu bus teigiama, kad Taryba diskutavo ir pritarė, tai su tuo nesutinka. Taip pat paprašė pranešėjo Z. Glazko patikslinti formuluotę dėl žalos skaičiavimo ir atlyginimo. Atkreipė dėmesį, kad Medžiotojų ir žvejų draugija vertina tik rašytinę Projekto formuluotę ir tokiai, kokia ji yra nepritaria. Norėtų galutinio Tarybos sprendimo šiuo klausimu.

A. Klimavičius atkreipė dėmesį, kad Tarybos protokolas yra tik patariamasis dokumentas, todėl bus tik užprotokoluota pasisakiusiųjų nuomonė, pozicija pagal svarstytus darbotvarkės punktus, kuriuos AM pristatė. Dėl MĮ pakeitimų– tikslas rudeniop pradėti oficialius derinimus, skiriant pakankamai laiko aptarimui ir konsultacijoms su organizacijomis.

Z. Glazko – pasitikslino. Suminis skaičiavimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai pirmaisiais metais žala buvo 5 proc. dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į seniūną ir apie tai žinojo medžiotojai, o komisija nustačiusi 5 proc., žalos nuostolių neskaičiavo, antrais metais padaryta žala 16 proc., kas sumoje viršija 20 proc. tokiais atvejais būtų skaičiuojamas žalos atlyginimas, įskaitant ir žalą padarytą ankstesniais metais.

A. Klimavičius – pritarė, kad vertėtų formuluotes pasitikslinti, tuo atveju jei žala pradėta skaičiuoti, bet nebaigta, tada kitais metais vėl skaičiuojama už tą patį.

A. Gaižutis – paprašė pasidalinti galutine Projekto versija ir formuluote, kad nebūtų skirtingų interpretacijų.

Z. Glazko – patikino, kad Projektas bus papildomai derinimas per TAIS-ą ir visi turės progą sureaguoti ir pateikti pastabas.

P. Adeikis – paprašė AM inicijuoti konferenciją apie plėšrūnus, paaiškinant, kad vilkai veikia kaip šeima, todėl išardžius šeimą, kas dabar daroma dėl visiškai netinkamo jų populiacijos reguliavimo būdo, jie nebesugeba medžioti stambių kanopinių gyvūnų. Kaip problema pateikiama per didelė elninių ir briedžių populiacija, bet svarbu žinoti tai, kad sveika vilkų šeima neleidžia apsistoti kanopiniams vienoje vietoje ir taip mažina jų daromą žalą. Konferencijoje mokslo žmonėms būtų suteikta galimybė išaiškinti kaip veikia stambieji plėšrūnai ir kaip reikia reguliuoti jų populiaciją, sekant Švedijos pavyzdžiu, vilkai turi būti išimami šeimomis, panašiai kaip neperspektyvių bebraviečių atveju, o ne išardant šeimą. Išardžius šeimas vilkai nebesugeba medžioti stambių kanopinių ir pradeda ieškoti lengvesnio grobio, kuriuo tampa ūkiniai gyvūnai.

A. Klimavičius – mokslinės konferencijos organizavimas tai ne tas pats, kas organizuoti pasitarimą, Lietuvoje plėšrūnus tiriančių mokslininkų nėra daug, mokslinių konferencijų organizavimu galėtų užsiimti pačios mokslo institucijos, sukontaktuosime šiuo klausimu.

Apibendrindamas susitikimą, A. Klimavičius atkreipė dėmesį, kad Tarybos balsas patariamasis, sprendimą priims ministras. Rezultatai pateiktiems AM siūlymams būtų šie: dėl leidimų naujiems medžioklės plotų vienetams išdavimo konkurso tvarka pritarė didžioji dalis Tarybos narių; dėl mokslo įstaigų turimų medžioklės plotų naudojimo tęstinumo didžioji dalis Tarybos narių neprieštaravo; dėl vienkartinės įmokos už konkurso keliu įgytus medžioklės plotus įteisinimo įstatymu prieštaraujančių nebuvo; dėl leidimų išdavimo funkcijos perdavimo AAA nuomonės išsiskyrė; dėl leidimo paveldėjimo mirties atveju nuomonė neutrali; dėl leidimo galiojimo termino ir juridinių asmenų atsakomybės už šiurkščius pažeidimus nuomonės išsiskyrė, todėl pasiūlyta prie to grįžti vėliau; dėl Medžioklėtvarkos projektų privalomo rengimo sutarta nagrinėti kitame Tarybos posėdyje; dėl briedžių medžiojimo limitų panaikinimo dauguma Tarybos narių pritarė; dėl atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo nuomonės išsiskyrė; dėl saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių patikrinimo organizavimo perdavimo asociacijoms neprieštarauta.

NUTARTA:

1. Pasiremiant Tarybos narių nuomonėmis ir argumentais dėl svarstymui pateiktų klausimų ir AM siūlymų, pradėti rengti MĮ ir įgyvendinančiųjų teisės aktų pakeitimus.

2. Atsižvelgus į Tarybos narių daugumos nuomonę ir siūlymus dėl medžioklės limito briedžiams panaikinimo, atitinkamai priimti sprendimus dėl jų medžioklės limitavimo tikslingumo.

3. Patikslinti miškui padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje formuluotę ir sąlygas, kada būtų skaičiuojama ankstesniais metais medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala, ir Projektą pateikti pakartotinai derinti per TAIS-ą.

4. Atidėti Medžioklėtvarkos projektų rengimo klausimo svarstymą.

5. Grįžti prie neterminuoto leidimo išdavimo ir juridinių asmenų atsakomybės už šiurkščius pažeidimus klausimo vėliau, kai bus konkrečiai įvardinti reikalavimai medžiotojų būreliams, kurių nevykdymas užtrauktų išteklių naudojimo leidimo praradimo pasekmes.

6. Pritarti medžioklės bilieto skaitmenizavimo procesui.

7. Pritarti siūlymui, kad medžiotojų asociacijos pačios nusistatytų savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių patikrinimo tvarką.

8. Pritarti pateiktiems ŽŪM siūlymams, kad visiškai sunaikintomis būtų laikomos tokios daugiametės žolės, pievos ir ganyklos, kai jų plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.