Paukščių direktyva
Paukščių direktyva buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Atnaujinta (kodifikuota redakcija) priimta 2009 m. lapkričio 30 d. – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Ši direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Paukščių direktyva nustato šių rūšių apsaugą ir naudojimo taisykles. Ši Direktyva nereglamentuoja dirbtinai Europoje introdukuotų paukščių rūšių apsaugos. Paukščių direktyvoje nustatyta apsauga yra taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.
Pagal Paukščių direktyvos reikalavimus yra steigiamos specialios apsaugos teritorijos paukščių rūšims, išvardintoms I direktyvos priede. Lietuvoje šios teritorijos vadinamos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) ir yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 sudėtinė dalis. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo Lietuvoje tvarką reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.
Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Lietuvoje: LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“.
Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos 85 PAST, kurios užima 658 629 ha arba 9 proc. šalies teritorijos (tai sudaro 53 proc. nuo bendro šalies saugomų teritorijų ploto). PAST yra parenkamos remiantis moksliniais laukinių paukščių rūšių populiacijų tyrimais. Iki 2010 m. pabaigos PAST steigimas vyko dviem etapais: pirmas – atrinktai teritorijai LR Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka buvo suteikiamas atitinkamos saugomos teritorijos statusas – įsteigiama nacionalinė saugoma teritorija, pvz., draustinis, biosferos poligonas ar kt. (jeigu iki tol ši vietovė nebuvo saugoma); antras – LR Vyriausybės nutarimu šiai nacionalinei saugomai teritorijai buvo suteikiamas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas. Tačiau 2010 m. birželio 22 d. priėmus LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimą (LR Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu ir priedu įstatymas Nr. XI-935, įsigaliojęs nuo 2010-12-01), jo 24-1 straipsnis nurodo, kad sprendimas dėl PAST nustatymo vietovėje, atitinkančioje PAST atrankos kriterijus, gali būti priimtas ne tik tuomet, kai toji vietovė yra saugomoje teritorijoje, bet ir tuomet, kai vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad naujos saugomos teritorijos gali būti ir nesteigiamos, jeigu yra kitų tinkamų priemonių apsaugai užtikrinti. LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimas 2010 m. teisę nustatyti PAST suteikė LR aplinkos ministrui. Pažymėtina, kad nors Lietuva įvykdė beveik visus įsipareigojimus Europos Sąjungai, susijusius su PAST tinklo kūrimu, šis procesas vis dėlto negali būti laikomas baigtiniu, nes laukinių paukščių rūšių populiacijų būklė nuolat kinta, taip pat daugėja žinių apie jų paplitimą, ekologinius poreikius, grėsmes ir t. t. Pvz., surinkus pakankamai mokslinių duomenų apie žiemojančių paukščių paplitimą jūroje šiuo metu mūsų šalyje vyksta naujos PAST steigimo procedūros – Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligono (Baltijos jūroje).
Siekiant įvertinti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų (specialių apsaugos teritorijų paukščių rūšims steigimas) įvykdymą, 2007 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai ornitologai, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko darbą „Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo pakankamumo įvertinimo ir tyrimo darbų, reikalingų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo optimizavimui, plano artimiausiam laikotarpiui parengimas“. Darbo tikslas – remiantis naujausiais tyrimų duomenimis įvertinti įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo atitikimą 2004 m. nominuotam paukščiams svarbių teritorijų sąrašui (Raudonikis L. 2004 m. Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Lietuvos ornitologų draugija ir Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Lututė, Vilnius) ir parengti būtinų darbų artimiausiam laikotarpiui planą, siekiant įgyvendinti Paukščių direktyvą. PAST tinklo įvertinimo ataskaita: (žr. teksto pabaigoje priedą „PAST tinklo įvertinimo ataskaita“).
Europos Komisija yra įkūrusi Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetą (ORNIS komitetas), kurį sudaro šalių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Europos Komisijos atstovas. ORNIS komitetas padeda Europos Komisijai sprendžiant klausimus, susijusius su Paukščių direktyvos įgyvendinimu ir jos I, III/2, V priedų pakeitimais, derinant juos su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi Paukščių direktyvoje nėra išskirta prioritetinių rūšių, tai ORNIS komiteto narių bendru susitarimu buvo sudarytas tokių rūšių sąrašas (jų apsaugos veiksmams teikiamas finansavimo prioritetas pagal LIFE programą), kuriame išvardintos globaliai nykstančios, reguliariai Europos Sąjungoje aptinkamos, paukščių rūšys (http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/list_annex1.pdf). Nuo 1993 metų Europos Komisija finansavo apie 50 rūšių (nurodytų Paukščių direktyvos I priede) apsaugos veiksmų planų parengimą (planus rengia nevyriausybinė organizacija BirdLife International). Šie planai yra priemonė identifikuoti prioritetinius apsaugos veiksmus siekiant sustabdyti labiausiai Europoje nykstančių paukščių rūšių populiacijų mažėjimą bei atkurti jų populiacijas. Apsaugos veiksmų planuose pateikiama informacija apie rūšies statusą, ekologiją, grėsmes rūšiai ir šiuo metu taikomas apsaugos priemones. Tai leidžia aiškiai apibrėžti prioritetinius tikslus ir prioritetinių veiksmų programas kiekvienai rūšiai. Rūšių apsaugos veiksmų planai neprivalomi, o rekomendacinio pobūdžio ir skirti padėti ES šalims narėms įgyvendinti Paukščių direktyvos reikalavimus. Su rūšių apsaugos planais galima susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/index_en.htm
Europos Komisija parengė prioritetinių paukščių rūšių apsaugos veiksmų planų įgyvendinimo apžvalgą. Su ja galima susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/Final%20report%20BirdLife%20review%20SAPs.pdf
Siekdama, kad būtų geriau suprantami teisiniai ir techniniai Direktyvos aspektai, susiję su paukščių medžiokle (direktyvos 7 straipsnis), Europos Komisija 2001 metais inicijavo „Tvarios medžioklės iniciatyvą“. Bendradarbiaujant su įvairiomis šalių narių valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, 2004 metais buvo parengtos tvarios medžioklės gairės, kurios aiškinimo būdu turėtų prisidėti prie Paukščių direktyvos nuostatų sėkmingesnio taikymo. 2008 m. šios gairės buvo papildytos naujausia informacija ir su jomis galite susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/hunting_guide_lt.pdf
Vykdant „Tvarios medžioklės iniciatyvą“ 2009 m. buvo parengta Paukščių direktyvos II priedo rūšių pavasarinės migracijos ir perėjimo laikotarpių analizė, kuri turėtų paskatinti 7 straipsnio 4 dalies nuostatų vieningą taikymą: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/reprod_intro.pdf
Daugiau informacijos apie Tvarios medžioklės iniciatyvą galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/index_en.htm
Paukščių direktyva leidžia medžioti kai kurias paukščių rūšis (išvardintas II direktyvos priede). Nuo direktyvos priėmimo 1979 metais nevyriausybinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International vykdo medžiojamųjų paukščių rūšių stebėseną (monitoringą) ir nustatė, kad kai kurių medžiojamųjų rūšių apsaugos būklė yra nepalanki. Europos Komisija parėmė 13 medžiojamų paukščių rūšių (iš Direktyvos II priedo) tvarkymo planų parengimą. Žemiau pateikiami ORNIS komiteto patvirtinti tokių paukščių rūšių (nurodytų II priede) tvarkymo planai:
1. Paprastojo griciuko (Limosa limosa): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/black_tailed_godwit.pdf
2. Nuodėgulės (Melanitta fusca): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/velvet_scoter.pdf
3. Didžiosios kuolingos (Numenius arquata): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/curlew.pdf
4. Smailiauodegės anties (Anas acuta): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/pintail.pdf
5. Šalminės anties (Netta rufina): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/red_crested.pdf
6. Dirvinio vieversio (Alauda arvensis): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/skylark.pdf
7. Paprastojo purplelio (Streptopelia turtur): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/turtle_dove.pdf
Dar 6 paukščių rūšių – žilosios anties (Aythya marila), paprastojo kiro (Larus canus), dirvinio sėjiko (Pluvialis apricaria), pempės (Vanellus vanellus), putpelės (Coturnix coturnix) ir raudonkojo tuliko (Tringa totanus) – tvarkymo planai yra parengti, bet kol kas nepatvirtinti ORNIS komiteto.
Europos Komisija papildomai yra parengusi informaciją apie kormoranus, jų skaičių ir populiacijų valdymą, konfliktus, susijusius su jų daroma žala žuvims, žuvininkystei ir akvakultūrai: http://ec.europa.eu/environment/nature/cormorants/home_en.htm
Daugiau informacijos apie Paukščių direktyvą ir Natura 2000 teritorijas ES galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje: http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm
Ataskaitas Europos Komisijai apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje galima rasti: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/natura-2000"
Priedai:
Atnaujinimo data: 2025-07-18