Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m.
Pagrindinė klimato kaitos priežastis – nepaliaujamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos Žemės atmosferoje didėjimas, didžiąja dalimi susidarantis dėl žmogaus veiklos. Todėl tam, kad sušvelnintume klimato kaitos mastą, privalu mažinti išmetamų ŠESD kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui. Tam yra reikalinga visuose sektoriuose ieškoti efektyviausių priemonių, kurios prisidėtų prie ŠESD mažinimo ir žaliosios transformacijos.
Norint užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslus švarios energijos ir klimato srityse, valstybės narės rengia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP). NEKSVP integruoti energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos elementai per 5 tarpusavyje susijusias politikos dimensijas: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, energijos vidaus rinkos bei mokslinių tyrimų, inovacijos ir konkurencingumo. NEKSVP Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltiems tikslams ir uždaviniams pasiekti patvirtintas esamas politikos priemones bei siūlomų papildomų planuojamos politikos priemonių paketus.
NEKSVP atnaujinimas
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Energetikos ir Aplinkos ministerijos vykdo NEKSVP 2021–2030 m. atnaujinimą. Pagal ES Reglamentą Nr. 2018/1999, ES valstybės narės įsipareigoja atnaujinti turimus NEKSVP kartą per dešimtmetį. Atnaujinimas atliekamas atsižvelgiant į besikeičiančias klimato ir energetikos srities aplinkybes, ES politikos pažangą.
Tikslas | ES | Lietuva | Įgyvendinimas | ||
2020 | 2030 | 2020 | 2030 | 2021 | |
ŠESD sumažinimo tikslai pagal Kioto protokolo Dohos pakeitimą ir Paryžiaus susitarimą, palyginti su 1990 m. lygiu | -20 % | >55 % | – | ≥-70 % | -58 % |
ŠESD sumažinimo tikslai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu | -21 % | -62 % | ES lygmens tikslas | ≥-50 % | -39 % |
ŠESD sumažinimo tikslai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu | -10 % | -40 % | +15 % | -21 % | +11 % |
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime | 20 % | 42,5 % | 30 % | 55 % | 28,1 % |
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas transporte | 10 % | 14 % | 10 % | 15 % | 6,69 % |
Elektros tinklų sujungiamumo lygis | 10 % | 15 % | ES lygmens tikslas | 23,0 % (LT) | |
Energijos vartojimo efektyvumo tikslai | 1124 Mtne 864 Mtne | -11,7 % | PEC - 6,6 Mtne | PEC - 5,2 Mtne | PEC - 6,6 Mtne FEC - 5,7 Mtne |
Viešosios konsultacijos
Susipažinti su atnaujinamo NEKSVP projektu galite čia.Pastabų iš visuomenės užpildant anketą laukiama iki rugpjūčio 5 d.
Jei turite daugiau klausimų, galite susisiekti el. p. [email protected] ir [email protected].
Su kitų ES šalių pateiktais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais gali susipažinti čia.
Dekarbonizacijos darbo grupės – „Misija0“
Siekiant atviro ir efektyvaus NEKSVP atnaujinimo proceso, vyko konsultacijos su verslo, mokslo, kitų organizacijų bei institucijų, socialinių-ekonominių partnerių, visuomenės grupių atstovais. Sukurtos penkios dekarbonizacijos darbo grupės šiems ekonominiams sektoriams: žemės ūkis ir miškininkystė, transportas, atliekos ir žiedinė ekonomika, pramonė, energetika (įskaitant pastatus). Darbo grupių nariai buvo supažindinti su esamomis NEKSVP politikos priemonėmis, EBPO ekspertų rekomendacijomis, dalyvavo sektorinėse diskusijose ir naujų priemonių generavimo procese. Viso pasiūlyta apie 600 priemonių. Daugiau informacijos apie procesą „Misija 0“ galite rasti čia.
Pasitelkiant ekspertinių institucijų (Lietuvos energetikos agentūros, Aplinkos apsaugos agentūros) pagalbą atliktas atrinktų politikos priemonių efektų modeliavimas ir viso priemonių paketo, kuris užtikrintų nacionalinių tikslų pasiekimą, atnaujinimas.
Chronologija
iki 2018 12 31 – valstybės narės parengia NEKSVP 2021–2030 m. projektus;
iki 2019 12 31 – valstybės narės pateikia galutinius NEKSVP 2021–2030 m.: Lietuvos Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. lietuvių kalba ir anglų kalba;
iki 2023 06 30 – valstybės narės parengia atnaujintų NEKSVP 2021–2030 m. projektus;
iki 2024 06 30 – valstybės narės pateikia galutinius atnaujintus NEKSVP 2021–2030 m.;
iki 2029 01 01 – valstybės narės pateikia kito laikotarpio NEKSVP 2021–2030 m.
Be to, valstybės narės, siekdamos pagerinti NEKSVP, nuolat bendrauja tarpusavyje, tad vykdomos regioninės konsultacijos.
NEKSVP strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
Kadangi NEKSVP nustato planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir rengiamas visai Lietuvos Respublikos teritorijai, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais jam turi būti atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV), tai procesas, kurio metu: nustatomos, apibūdinamos ir įvertinamos galimos reikšmingos plano ar programos įgyvendinimo pasekmės aplinkai; užtikrinama, kad bus konsultuojamasi su valstybės institucijomis, atsakingomis už aplinkos, kultūros paveldo, visuomenės sveikatos apsaugą, savivaldybių institucijomis, visuomene; užtikrinama, kad organizatorius turės išsamią informaciją apie galimas reikšmingas plano ar programos įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.
Europos Sąjungos lygiu SPAV nuostatas apibrėžia 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB „Dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo“ (toliau – SPAV direktyva). Pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas, reglamentuojantis planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, jo proceso dalyvių santykius, vertinimo ir sprendimo priėmimo sąsajas – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – SPAV tvarkos aprašas).
Vadovaujantis SPAV tvarkos aprašu, vertinimas turi būti atliekamas prieš priimant ar tvirtinant Veiksmų planą, todėl plano rengimo organizatorius – Energetikos ministerija ir Aplinkos ministerija inicijavo SPAV, kurio metu rengiami SPAV dokumentai ir atliekamos tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytos SPAV procedūros. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija šiame SPAV dalyvauja ir kaip vienas iš plano rengimo organizatorių bei SPAV dokumentų rengėjas, ir kaip SPAV subjektas.
Pradėjus SPAV procesą, visų pirma atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo procedūros, kurių metu rengiamas ir pagal kompetenciją SPAV subjektams teikiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atsižvelgiama į jų išvadas. Kaip nurodyta SPAV tvarkos apraše, SPAV apimties nustatymo dokumente apibrėžiamas plano ar programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos turinys, joje nagrinėtini klausimai, teiktinos informacijos apimtis ir išsamumas, naudotini plano ar programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metodai ir pagal poreikį pateikiama kita susijusi informacija.
NEKSVP SPAV apimties nustatymo dokumentas buvo parengtas 2024 m. kovo mėn. ir pateiktas SPAV subjektams. Vadovaujantis SPAV tvarkos aprašo 7 punkto nuostatomis, atliekant valstybės lygmens plano vertinimą, jame dalyvauja šie subjektai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Su parengtu NEKSVP SPAV apimties nustatymo dokumentu galima susipažinti čia.
2024 liepos mėn. pradžioje baigta rengti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, kuri liepos 22 d. 13 val. buvo pristatyta visuomenei. Su SPAV ataskaita, patikslinta pagal visuomenės pasiūlymus ir SPAV subjektų išvadas galima susipažinti čia:
Atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021–2030 m. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė protokoliniu 2024 m. spalio 2 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 30, 1 klausimas).
Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 41 punktu ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 26 punktu, žemiau galima susipažinti su dokumentu, kuriame pateikiama informacija, kurią Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (toliau – NEKSVP arba Planas) rengimo organizatorius turi paskelbti visuomenei po Plano patvirtinimo ar priėmimo (kaip Plane sprendžiami aplinkos apsaugos klausimai, kaip atsižvelgta į vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją, vertinimo subjektų išvadas ir visuomenės pasiūlymus, kokie motyvai lėmė Plano alternatyvos pasirinkimą ir kokios Plano įgyvendinimo pasekmių stebėsenos (monitoringo) priemonės numatomos vertinimo ataskaitoje):
Daugiau informacijos apie NEKSVP galite rasti čia:
Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. atnaujinimas
NEKSVP rezultatai ir ŠESD prognozės 2021–2030 m.
Jei turite klausimų, susijusių su NEKSVP SPAV, galite susisiekti el. p. [email protected].
Atnaujinimo data: 2024-10-12