Skip to main content

Socialinis klimato planas

Socialinis klimato planas (SKP) – tai nacionalinis dokumentas, kuriame Lietuva nustato, kaip bus naudojama daugiau nei 880 mln. eurų vertės parama iš Socialinio klimato fondo (SKF) ir nacionalinio biudžeto, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus bei labai mažas įmones nuo brangstančio iškastinio kuro poveikio.

Nuo 2027 m. ES pradės taikyti išplėstą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pastatų šildymui ir kelių transportui (ATLPS2). Tai svarbus žingsnis švelninant klimato kaitą, tačiau kartu – finansinis iššūkis tiems, kurių pajamos mažiausios. SKP skirtas užtikrinti, kad klimato politika būtų teisinga ir naudinga visiems.

Socialinis klimato fondas Lietuvai

SKF yra Europos žaliojo kurso dalis, padedanti valstybėms narėms įgyvendinti socialiai atsakingą energetikos ir transporto pertvarką. Lietuvai numatyta:

  • 662,86 mln. eurų iš ES Socialinio klimato fondo,
  • 25 % nacionalinis prisidėjimas,
  • iš viso – 883,81 mln. eurų 2026–2032 m. laikotarpiui.

Šios lėšos leis:

  • mažinti energijos sąnaudas,
  • naudotis patogesniu ir netaršiu transportu,
  • apsisaugoti nuo išaugusių šildymo ir kuro kainų.

Kas galės gauti paramą?

Paramą galės gauti trys tikslinės grupės, apibrėžtos tiek ES reglamente, tiek patikslintos nacionaliniu lygmeniu:

Paveikslėlis2.jpgPaveikslėlis3.jpgPaveikslėlis4.jpg
Pažeidžiami namų ūkiaiPažeidžiami transporto naudotojaiPažeidžiamos labai mažos įmonės

Tai namų ūkiai, kurie:

  • patiria energijos nepriteklių,

  • gauna mažas arba mažesnes nei vidutines pajamas,

  • ypač jautriai reaguoja į pastatų šildymo išlaidų didėjimą,

  • neturi išteklių renovuoti būsto ar keisti taršių šildymo sistemų.

Tai asmenys ir namų ūkiai, kurie:

  • patiria transporto galimybių nepriteklių (pvz., kaimo vietovės, ribotas viešojo transporto prieinamumas),

  • gauna mažas ar mažesnes nei vidutines pajamas,

  • neturi išteklių įsigyti netaršios ar mažataršės transporto priemonės arba pereiti prie tvarių alternatyvų.

Tai labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), kurios:

  • yra tiesiogiai paveiktos šilumos ir kuro kainų augimo,

  • neturi galimybių investuoti į pastatų efektyvumą, šildymo sistemas ar mažataršį transportą,

  • patiria finansinių kliūčių pereinant prie mažiau taršios veiklos.

Kaip rengtas planas?

Procesą sudarė trys viešųjų konsultacijų etapai, kurių metu analizuota esama padėtis, vertintas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos plėtros (ATLPS2) poveikis ir formuotos priemonės. Visi susitikimai buvo transliuojami internetu Aplinkos ministerijos YouTube, o medžiaga viešinama „E.pilietis“ platformoje.

 

1 etapas: Socialiniame klimato plane planuojamų naudotų tikslinių grupių apibrėžimų sąrašas

Pirmajame Socialinio klimato plano rengimo etape analizuojami įvairūs rodikliai ir siekiama nustatyti, kurios gyventojų grupės yra labiausiai pažeidžiamos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) plėtros.  

Kokios grupės laikomos pažeidžiamomis? 

Pagal Socialinio klimato fondo reglamentą ((ES) 2023/955) paramą gali gauti šios trys tikslinės grupės: 

  • Pažeidžiami namų ūkiai – energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai arba namų ūkiai, įskaitant mažas pajamas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuriuos ypač veikia pastatų sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į ATLPS plėtros taikymo sritį poveikis kainoms ir kurie neturi išteklių pastatui, kuriame gyvena, renovuoti. 

  • Pažeidžiami transporto naudotojai – transporto galimybių nepriteklių patiriantys asmenys ir namų ūkiai, o taip pat asmenys ir namų ūkiai, įskaitant gaunančius mažas pajamas ir mažesnes vidutines pajamas, kuriuos ypač veikia kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į ATLPS plėtros taikymo sritį poveikis kainoms ir kurie neturi išteklių visai netaršioms ar mažataršėms transporto priemonėms įsigyti arba pereiti prie alternatyvių tvarių transporto rūšių, įskaitant viešąjį transportą. 

  • Pažeidžiamos labai mažos įmonės – labai mažos įmonės (kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta arba metinis balansas neviršija 2 mln. Eur.), kurias ypač veikia pastatų arba kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į ATLPS plėtros  taikymo sritį poveikis kainoms ir kurios savo veiklos tikslais neturi išteklių pastatui, kuriame yra įsikūrusios, renovuoti, įsigyti visai netaršias ir mažataršes transporto priemones arba pereiti prie alternatyvių tvarių transporto rūšių, įskaitant viešąjį transportą, priklausomai nuo to, kas aktualu.

Nors šios tikslinės grupės yra apibrėžtos SKF reglamente, tačiau apibrėžimų taikymą nacionaliniu lygmeniu kiekviena ES valstybė narė turi papildomai detalizuoti ir nustatyti tikslinių grupių dydį. Šiame etape Aplinkos ministerija skelbia diskusijai parengtą tikslinių grupių apibrėžimų sąrašo projektą ir kviečia socialinius partnerius teikti pastabas bei pasiūlymus. 

Su Socialiniame klimato plane planuojamų naudoti tikslinių grupių apibrėžimų sąrašu galite susipažinti čia. Vykusių susitikimų vaizdo įrašus galite rasti čia. Su atsakymais į pateiktus klausimus bei pastabas, galite susipažinti čia.

2 etapas: ATLPS plėtros poveikio vertinimas ir ilgasis priemonių sąrašas

Antrajame Socialinio klimato plano (SKP) rengimo etape įvertinamas pastatų ir kelių transporto sektorių įtraukimo į ATLPS poveikis pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamiems transporto naudotojams ir pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms. Dokumente pateikiami du nepriklausomi ATLPS plėtros poveikio tyrimai. Pirmąjį atliko Europos Komisijos techninės pagalbos projekto ekspertai, o antrąjį – Aplinkos ministerija, kuriame naudojant Valstybės duomenų agentūros sistemą tarpusavyje apjungti duomenys iš įvairių nacionalinių duomenų bazių ir registrų. 

Šio etapo metu taip pat bus aptariamas ir ilgasis priemonių sąrašas. Į ilgąjį priemonių sąrašą atrinktos priemonės bus vertinamos tolimesniame SKP rengimo etape, siekiant nustatyti jų efektyvumą, lėšų poreikį, jų poveikį tikslinėms grupėms. Įvertinus visas šio sąrašo priemones, bus atrinktos pačios efektyviausios priemonės, kurios sudarys trumpąjį SKP priemonių sąrašą, tai yra, priemonių, kurios bus įtrauktos į SKP ir galės būti finansuojamos Socialinio klimato fondo lėšomis. Priemonės į ilgąjį priemonių sąrašą yra įtraukiamos atsižvelgiant į esamą nacionalinę politiką, Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, bei preliminarų atitikimą Socialinio klimato fondo reglamentui. 

Su ATLPS plėtros poveikio vertinimu ir ilguoju priemonių sąrašu galite susipažinti čia. Vykusių susitikimų vaizdo įrašus galite rasti čia. Su atsakymais į pateiktus klausimus bei pastabas, galite susipažinti čia.

3 etapas: Socialinio klimato plano projektas

Su Socialiniu klimato plano projektu galite susipažinti čia. Vykusių susitikimų vaizdo įrašus galite rasti čia. Su atsakymais į pateiktus klausimus bei pastabas, galite susipažinti čia.

2025 m. spalio 15 d. Aplinkos ministerija kvietė visuomenę – gyventojus, socialinius partnerius, savivaldybių, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovus –  dalyvauti Socialinio klimato plano (SKP) projekto pristatyme. Šio susitikimo metu išsakytas pastabas bei atsakymus į jas galite rasti čia.