Mokslinis medienos kompozitų (plokščių) gamybos ir naudojimo atliekų (liekanų) panaudojimo įvairaus pajėgumo kurą deginančiuose įrenginiuose, įskaitant ir naudojamus namų ūkių būstams šildyti, galimybių įvertinimas, siekiant nustatyti kietojo kuro kokybės rodiklius

Medienos apdirbimo pramonės įmonėse susidaro plokščių, pagamintų iš medienos drožlių ar skiedrų, atraižų, kurių dalis dažnai naudojamos šios gamybos patalpose įrengtose katilinėse arba perduodamos kitiems asmenims, įskaitant ir biokuro granulių ar briketų gamintojams. Tokių liekanų, kurios gali būti užterštos chloro junginiais, sunkiaisiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, naudojimo šilumos energijos gamybai leistina tarša yra nepakankamai reglamentuota ir dėl to yra grėsmė, kad degdamos neefektyviai veikiančiuose katiluose (krosnyse), kokiais dažnai galima laikyti šildymui skirtus įrenginius namų ūkiuose (būstuose) ar kitus mažo pajėgumo įrenginius, tokios liekanos gali išskirti labai pavojingus teršalus (pvz. policiklinius aromatinius angliavandenilius, dioksinus ir furanus) ir šiais teršalais teršti ne tik greta esančių teritorijų aplinkos orą, bet ir patalpų orą.

Siekiant sudaryti sąlygas tokias energetinę vertę turinčias pramonės liekanas naudoti šilumos energijos gamybai, tačiau užtikrintu aplinkai ir sveikatai saugiu būdu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane numatė atlikti mokslinį medienos kompozitų (plokščių) gamybos ir naudojimo atliekų (liekanų) panaudojimo įvairaus pajėgumo kurą deginančiuose įrenginiuose, įskaitant ir naudojamus namų ūkių būstams šildyti, galimybių įvertinimą, siekiant nustatyti tokio kietojo kuro kokybės reikalavimus. Aplinkos ministerijos užsakymu, tokį mokslinį įvertinimą jau atliko UAB „Ekokonsultacijos“ ekspertai, bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

Eksperimento metu buvo tiriami natūralios medienos degimo produktai ir įvairių medienos apdirbimo pramonėje susidariusių liekanų, deginamų buitinio ir pramoninio katilo stenduose, degimo produktai.

Tyrimais patvirtinta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis išmetamą teršalų kiekį – degimo technologija, kuri galėtų užtikrinti kuo geresnes deginimo sąlygas – pakankamą deguonies kiekį ir temperatūrą degimo zonoje. Vis dėlto, dėl klijuotoje medienoje esančio didelio kiekio azoto junginių (dervos komponentų), deginant tokias medžiagas neišvengiamai į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų.

Buitinio katilo stende atlikti tyrimai patvirtino, kad juose deginti klijuotą medieną labai pavojinga. Neužtikrinus gerų degimo sąlygų, išmetamosiose dujose anglies monoksido (smalkių) koncentracija net 15 kartų  buvo didesnė, nei išmetimuose iš pramoninio katilo. Mokslininkai patvirtino, kad anglies monoksido koncentraciją išmetamosiose dujose galima laikyti kitų labai pavojingų išmetamųjų teršalų – policiklinių aromatinių angliavandenilių – indikatoriumi. Didėjant anglies monoksido koncentracijai, proporcingai didėja ir išmetamas policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis.

Pagal tyrėjų išvadas siūloma neleisti tokių liekanų ir (ar) iš jų pagaminto kuro deginti buitiniuose ir mažos šiluminės galios pramoniniuose katiluose (iki 500 kW šiluminės galios), kuriuose įprastai sudėtinga palaikyti tinkamas degimo sąlygas (t. y. pakankamą deguonies kiekį ir temperatūrą degimo zonoje); siekiant užtikrinti, kad į vidaus rinką (prekybą) nepatektų iš klijuotos medienos (ar su klijuota mediena) pagamintas biokuras – sugriežtinti buitiniams energijos vartotojams skirtame kietajame biokure leistinų indikacinių elementų (pvz., azoto) koncentracijos maksimalias leistinas vertes.

Pramoniniuose didesnės šiluminės galios katiluose užtikrinus geras degimo sąlygas (tinkamą temperatūrą ir deguonies kiekį degimo kameroje) klijuotos medienos (pavojingomis medžiagomis neužterštos) deginimo metu išmetamo anglies monoksido ir kitų tarpinių degimo produktų koncentracija išmetamosiose dujose yra daug mažesnė ir beveik prilygsta natūralios medienos degimui. Siekiant sudaryti galimybes medienos apdirbimo pramonėje susidariusias liekanas deginti nedarant papildomo neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, mokslininkai siūlo tokias liekanas deginančiuose įrenginiuose įrengti papildomas degimo parametrų stebėsenos ir registravimo priemones, kurios leistų nuolatos kontroliuoti degimo sąlygas ir užtikrinti, kad jos būtų geros.

Mokslininkai taip pat pateikė kitų įžvalgų ir pasiūlymų, pvz. pradėti riboti iš naujų kietojo kuro įrenginių išmetamo anglies monoksido koncentraciją (deginant klijuotą medieną), griežtinti visas šiuo metu iki 1 MW kietąjį kurą deginantiems įrenginiams taikomas kitų teršalų ribines vertes, taikyti automatinį kuro padavimą deginant klijuotą medieną.

Vadovaudamasi atlikto mokslinio įvertinimo rezultatais ir siūlymais, Aplinkos ministerija numato peržiūrėti ir atnaujinti kurą deginantiems įrenginiams taikomus reikalavimus ir teikti siūlymus Energetikos ministerijai papildyti naujomis nuostatomis Lietuvoje kietajam biokurui taikomus reikalavimus.

Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų ataskaitą rasite čia.