Transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinių matavimų projektas

Projekto galutinių darbo rezultatų ataskaita.

2021 m. Vilniaus mieste buvo atliekami transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotoliniai matavimai, t. y. fiksuojamas iš gatve važiuojančios transporto priemonės išmetimo vamzdžio išmetamas teršalų – azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (PM), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) išmetamas kiekis ir kiti taršos vertinimui reikalingi parametrai. Naudojant nuotolinę matavimo įrangą buvo matuota daugiau kaip 40 tūkst. skirtingų transporto priemonių. Matavimai atlikti vienuolikoje skirtingų Vilniaus vietų, – Tilto g. (Centre), Savanorių pr. (Naujamiestyje), Geležinio Vilko g. (ties įvažiavimu į Ozo g.), Talino g. (Justiniškėse), Žaliųjų ežerų g. ir kt. Projekto įgyvendintojai, – UAB „Fima“ ir „Opus Europe“.

Vertinant ataskaitoje pateiktus rezultatus matyti, kad Vilniaus mieste važinėja daug didesnis skaičius dyzelinu varomų lengvųjų automobilių; realiomis važiavimo sąlygomis pasitvirtina faktas, kad nemaža dalis transporto priemonių teršia mūsų gatvėse daug daugiau, nei nustatyta jų Euro standartuose (išmetimų atitiktį Euro standartams privalo užtikrinti automobilių gamintojai prieš pateikiant transporto priemonę į rinką). Didžiausi taršos realiomis važiavimo sąlygomis neatitikimai nustatytiems standartams fiksuoti iš dyzelinu varomų transporto priemonių.

Lyginant skirtingomis degalų rūšimis, – dyzelinu ir benzinu – varomų lengvųjų automobilių taršą, NOx daugiau išmeta dyzeliniai automobiliai (Euro 4 – iki 4 kartų viršija Euro normą; Euro 5 – iki 9 kartų; Euro 6 – iki 7 kartų), išskyrus Euro 1 ar senesnius, kur šiek tiek taršesni nustatyti benzininiai modeliai. Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių (iki 6 kartų Euro 3 ir Euro 4 automobiliai; iki 4 kartų – Euro 5), išskyrus naujausio Euro 6 standarto automobilius, – jų benzininių ir dyzelininių modelių kietųjų dalelių išmetimai panašūs. Euro 4 ir senesnės benzinu varomos transporto priemonės išmeta daugiau CO ir angliavandenilių.

Vidutiniškai išmetamų teršalų kiekio palyginimas pagal tikrintų transporto priemonių teršalų (Euro) standartą ir degalų rūšį (kairėje – NOx, dešinėje – kietosios dalelės; mėlynas stulpelis – vid. „dyzelininio“ automobilio išmetamas kiekis, g/km; raudonas – vid. „benzininio“ automobilio išmetamas kiekis, g/km; geltonas stulpelis – vid. „hibridinio“ automobilio (kai važiuoja benzino režimu) išmetamas kiekis, g/km; taškas stulpelyje – Euro standarto norma).

Vadovaujantis matavimų rezultatais, ataskaitoje padaryta išvada, kad tik 2-4 % lengvųjų automobilių sudaro 16-52 % visos jų taršos (priklausomai nuo teršalo). Taršiausią grupę daugiausiai sudaro senesni automobiliai, tačiau reikšmingai išsiskiria dalis ir naujų modelių , pvz., kas dešimtas dyzelinu varomas Euro 6 automobilis NOx normą važiuodamas mieste viršija daugiau kaip 10 kartų.

Taršiausių automobilių dalis pagal išmetamą teršalą.

Vertinant Vilniuje važinėjančius automobilius kitų Europos miestų (kuriuose buvo atlikti tokie projektai) kontekste, Vilniuje Euro 4 ir senesni automobiliai daugiau išmeta  CO ir kietųjų dalelių nei tokie automobiliai Frankfurte, Briuselyje, Berlyne, Varšuvoje ar Madride. Galima priežastis – seni automobiliai nepakankamai techniškai prižiūrimi, dalis jų galimai turi neveiksmingas taršos mažinimo sistemas (kietųjų dalelių filtrą, katalizatorių) ar šios sudedamosios transporto priemonės dalies tiesiog neturi.

Vilniaus keliais važiavusių sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų kai kurių teršalų, ypač NOx, išmetamas kiekis kelis ar net keliolika kartų viršijo Euro standartą, pvz., beveik pusė Euro 6 krovininių sunkiųjų transporto priemonių NOx (47,5 %) ir kietųjų dalelių (43,3 %) viršijo taikomo standarto normą daugiau kaip 10 kartų. Palyginimui pateikta, kad Vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė NOx išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Galimos šių transporto priemonių didelės realios taršos priežastys – nepakankama techninė priežiūra, neveiksminga ar net manipuliuojama išmetamų teršalų kontrolės sistema.