Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas

2019 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Viešojo atviro pirkimo būdu projekto įgyvendintoju buvo parinkta UAB „Smart Continent“.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas” projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-636 ir yra finansuojamas Sanglaudos fondo.

Projekto tikslas – parengti Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planą, apimantį Įmonių veiklos analizę, vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelio nustatymą ir parengimą. Pertvarkos modelio tikslas – pertvarkyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių, siekiant didesnio veiklos efektyvumo (mažinti veiklos sąnaudas, keisti sąnaudų struktūrą, visiškai įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą) ir valstybės nustatytų tikslų – mažinti centralizuotai teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų kainų netolygumus savivaldybėse, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą) įgyvendinimo.

Projekto metu pirmiausiai numatoma atlikti esamos situacijos analizę, kurios metu bus atlikta įmonių apžvalgą pagal 10 regionų. Be to projekto vykdytojas turės atlikti Lietuvos ūkio sektorių, pastaruoju metu patyrusių reorganizavimą, analizę ir 5-ių Europos valstybių patirties vandentvarkos sektoriaus valdyme ir reorganizavime analizę.

Bus atliekama viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų analizė, būtent – jų išskyrimo kriterijų analizė, įvertinti ir pagrįsti, ar gyvenamųjų vietovių, kuriose gyvena daugiau kaip 200 gyventojų, įtraukimas į VGVTNT teritorijas turėtų teigiamą įtaką veiklos efektyvumui, pasiūlyti ir argumentuoti kriterijus aglomeracijų riboms nustatyti, pateikti pasiūlymus infrastruktūros plėtros planų rengimo tobulinimui, bus atliekama vandentvarkos sektoriuje esančio turto analizė, siekiant išsiaiškinti kokia eksploatuojamo turto dalis (ir jos vertė) įtraukiama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą ir ar turto valdyme galimi pokyčiai, galintis padaryti įtaką paslaugų kainoms.

Projekto vykdytojams taip pat keliamas uždavinys atlikti bent 4 vandentvarkos įmonių reorganizavimo scenarijų analizę, kai: i) 0 alternatyva, kai yra liekama esamoje situacijoje; ii) apjungiamos savivaldybių Įmonės esančios regione į regionines įmones ( viso – 10 įmonių); iii) apjungiamos savivaldybių Įmonės didžiųjų miestų pagrindu (5–7 įmonės); iv) apjungiamos savivaldybių Įmonės vienos įmonės pagrindu. Projekto vykdytojams palikta laisvė pasiūlyti ir kitą pagrįstą alternatyvą.

Atsižvelgiant į atliktą vandentvarkos įmonių pertvarkos alternatyvų analizę, bus rekomenduojama alternatyva, kuri turės būti pagrįsta, parengtas jos įgyvendinimo planas. Šios rekomendacijos pagrindu numatomos siūlyti teisėkūrinės priemonės vandentvarkos sektoriaus veiklos reglamentavimui tobulinti.

___________________

Su projekto ataskaita galite susipažinti ČIA.

___________________

Projektas užbaigtas. Informuojame, kad atsižvelgusi į projekto metu atliktą sektoriaus analizę ir pateiktas išvadas bei įgyvendindama LR Vyriausybės programą, Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei pasiūlymą dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo, kuris projekto buvo įvertintas kaip optimalus. Pristatant šį tobulinimo planą pažymėta, kad vandentvarkos sektoriaus vertinimas atskleidė labai skirtingą situaciją savivaldybėse ir įmonėse. Dalis įmonių veikia nuostolingai, neatitinka finansinių licencijuojamos veiklos kriterijų arba jų blogi finansiniai rodikliai ir joms, tikėtina, kils sunkumų investuojant į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, įgyvendinant direktyvos 91/271EEB dėl miestų nuotekų valymo reikalavimus, didės paslaugų kainos. Bet yra įmonių, kurios dirba pelningai ir užtikrina tinkamą paslaugų kokybę už priimtiną kainą, vykdo įsipareigojimus ir skiria reikalingas investicijas. Tačiau ilgainiui ir tokioms įmonėms, mažėjant ES paramai ir blogėjant demografinei situacijai, tikėtina, kad bus sunku užtikrinti gerą paslaugų kainos ir kokybės santykį. Norint išlaikyti gerą paslaugų kokybę už priimtiną kainą, nacionalinių ir ES reikalavimų įgyvendinimą, būtina geriau išnaudoti masto ekonomikos galimybes.

Atsižvelgdama į identifikuotas problemas ir prognozes, siekiant užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą būtinųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, Aplinkos ministerija siūlo skatinti įmonių jungimąsi, atidžiau stebėti įmonių veiklos efektyvumą ir laiku imtis priemonių, jei įmonės nesugebės užtikrinti įsipareigojimų vykdymo. Vyriausybei teiktame pasiūlyme nurodyta, kad siūlomas ne priverstinis stambinimas, o jo skatinimas panaudojant Vandentvarkos fondą ir laiku imantis priemonių tais atvejais, kai įmonės nesugebės užtikrinti įsipareigojimų vykdymo. Taip pat siūlyta pakeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nustatant papildomus licencijavimo kriterijus, naują garantinio vandens tiekėjo mechanizmą, kainodaros priemones, skatinančias įmonių jungimąsi.

LR Vyriausybė pasiūlymui iš esmės pritarė. Atsižvelgdama į Vyriausybės pritarimą, Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą.

Parengtame Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plane taip pat yra rekomendacijos vėlesniems vandentvarkos sektoriaus valdymo tobulinimo etapams, prieš kiekvieną iš jų atliekant sektoriaus auditą, kurio metu būtų įvertinti aplinkosauginiai, socialiniai ir ekonominiai aspektai ir tuo pagrindu priimami sprendimai dėl poreikio toliau vykdyti reformą.