Valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijų ribose, nuomos, panaudos sutarčių klausimai

Klausimas

„Ar savivaldybių tarybų įgaliotiems atstovams 2024 m. pasirašius priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos savivaldybės įgyja patikėjimo teise valdyti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, yra būtina keisti galiojančias valstybinės žemės sklypų nuomos ar panaudos sutartis, nuomotoją (panaudos davėją) – Nacionalinę žemės tarnybą – keičiant į kitą nuomotoją (panaudos davėją) – savivaldybės tarybą?“

AM komentaras

Pagal Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 30 str. 11 d. nustatytas įgyvendinamąsias nuostatas teisės ir pareigos pagal sudarytas sutartis iš karto pereina iš ankstesnio nuomotojo (panaudos davėjo) naujajam, todėl vien dėl to nereikia inicijuoti sutarčių keitimo. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės nuomotojai, tampa atsakingos už sutarčių įgyvendinimą ir jų vykdymo kontrolę.

Klausimas

„Suprantama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pasirašytų valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų keitimas yra savivaldybių funkcija, tačiau kaip bus su sutartimis kurios pasirašytos tarp valstybinės žemės naudotojų ir Nacionalinės žemės tarnybos? Kokiu juridiniu pagrindu savivaldybių taryba gali priimti sprendimus keisti sutarčių, kurių ji netvirtino ir net neturi, nuostatas?“

AM komentaras

Atsižvelgiant į Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 30 str. 11 d. nustatytas įgyvendinamąsias nuostatas, „nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose”.

Taigi visos valstybinės žemės nuomos sutartys, susijusios su miestų ir miestelių valstybine žeme, yra perduodamos administruoti, vykdyti savivaldybėms, ir laikoma, kad nuomotojas yra savivaldybė, kuri pagal savivaldybės tarybos sprendimus tokias sutartis gali keisti, nutraukti ir atlikti visus kitus reikiamus veiksmus.

Klausimas

„Kas turi priimti sprendimą:  savivaldybės taryba, meras ar jo įgaliojimu administracijos direktorius dėl sutikimų įkeisti žemės nuomos teisę, perleisti nuomos (panaudos) teisę, pakeisti, nutraukti žemės nuomos (panaudos) sutartį, kieno sprendimu ar įsakymu turi būti nustatomos išnuomojamų sklypų dalys?“

AM komentaras

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 20 p., savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra „sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas”.

Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 2 d. 29 p. nustatyta, kad meras „išduoda sutikimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose ir žemės gelmių tyrimu, ir priima sprendimus dėl sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nustatymo“.

Manytina, kad visi išvardinti atvejai, t. y. sutikimai įkeisti žemės nuomos teisę, sutikimai perleisti nuomos (panaudos) teisę, sprendimas dėl žemės nuomos (panaudos) sutarties nutraukimo, sprendimas dėl galiojančios sutarties pakeitimo, sprendimas dėl išnuomojamų sklypo dalių nustatymo, priskirtini savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai.

Klausimas

„Ar meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius be savivaldybės tarybos sprendimo turi teisę keisti galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį ar ją vienašališkai nutraukti?“

AM komentaras

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu savivaldybės taryba yra miestuose ir miesteliuose valdomų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų nuomotoja, todėl turi priimti sprendimą dėl konkrečios sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Pagal priimtą savivaldybės tarybos sprendimą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, nutraukimo abipusiu susitarimu ar vienašalį pareiškimą dėl sutarties vienašalio nutraukimo pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Klausimas

„Kadangi savivaldybės organizuoja savo nekilnojamojo turto (NT) pardavimo aukcionus, prieš patvirtindama pardavimo sąlygas, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikdavo pažymą, ar bus galima parduoti NT su sklypu (kartu nurodoma pradinė sklypo pardavimo kaina), arba pažymoje buvo nurodoma aukciono laimėtojui kreiptis į NŽT skyrių ir sudaryti nuomos sutartį. Jeigu parduodamas NT yra kaimiškoje vietovėje, reikės ir toliau prašyti pažymos. O jeigu parduodamas NT yra miestuose ar miesteliuose?“

AM komentaras

Aplinkos ministerijos nuomone, savivaldybės, valdydamos valstybinę žemę patikėjimo teise miestų ir miestelių teritorijų ribose, pačios savo iniciatyva gali spręsti dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti kompetenciją turi tik Nacionalinė žemės tarnyba.

Klausimas

„Ar galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos yra pakankamos savivaldybei vykdyti valstybinės žemės sklypų nuomos be aukciono procedūras?“

AM komentaras

Taip, pakankamos, išskyrus tai, kad nutarime nėra reguliavimo, susijusio su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Žemės įstatymo nuostatomis dėl valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra apleisti, sunykę statiniai ar statiniai, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, nuomos. Nutarimo pakeitimo projektas, įgyvendinantis šiuos ir kitus, su savivaldybių funkcijų atlikimu nesusijusius pokyčius, yra derinamas ir bus priimtas artimiausiu metu.