Aplinkos ministerija kviečia teikti pasiūlymus Nacionalinio gamtos atkūrimo plano paskutinei daliai priemonių paketų
Aplinkos ministerija pradeda viešą konsultaciją dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) paskutinių priemonių paketų ir kviečia visuomenę susipažinti su siūlomomis priemonėmis bei teikti pasiūlymus.
Tai paskutinė viešinama NAP priemonių sąrašų dalis, papildanti anksčiau paskelbtus miškų, durpynų, jūrų, upių, ežerų, salpų ir miestų ekosistemų priemonių paketus, kurių viešos konsultacijos jau pasibaigusios ir šiuo metu vertinamos gautos pastabos. Nacionalinis gamtos atkūrimo planas rengiamas įgyvendinant ES Gamtos atkūrimo reglamentą, numatantį, kad kiekviena valstybė narė turi suplanuoti veiksmus, reikalingus pažeistoms ekosistemoms atkurti iki 2030, 2040 ir 2050 metų.
Šiame etape viešinami trys tarpusavyje glaudžiai susiję priemonių paketai: buveinių ir rūšių buveinių atkūrimo, apdulkintojų populiacijų atkūrimo bei žemės ūkio ekosistemų atkūrimo priemonės. Dauguma jų prisideda prie kelių Gamtos atkūrimo reglamento tikslų vienu metu, todėl siūlomus sprendimus svarbu vertinti kaip vieningą Lietuvos gamtos atkūrimo priemonių visumą.
Sausumos buveinių atkūrimas
Viešinamas sausumos ekosistemų priemonių paketas apima 86 priemones, skirtas Gamtos atkūrimo reglamento 4 straipsnio tikslams įgyvendinti: pagerinti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir saugomų rūšių buveinių būklę bei atkurti sunykusias buveines. Iš jų 41 priemonė numatyta įgyvendinti iki 2030 m., o 45 priemonės planuojamos ilgesniam laikotarpiui iki 2050 m.
Priemonės apima visas pagrindines sausumos ekosistemų grupes:
- šlapynių ir pelkių hidrologinio režimo atkūrimą bei atvirų pelkinių buveinių tvarkymą;
- natūralių ir pusiau natūralių pievų, viržynų ir kadagynų atkūrimą ir ilgalaikį tvarkymą;
- upių, ežerų ir salpų hidrologinio režimo bei ekologinio vientisumo atkūrimą;
- miško buveinių struktūros ir funkcijų gerinimą, gamtai artimesnės miškininkystės plėtrą ir vertingiausių miškų apsaugą;
- kopų, smėlynų ir kitų jautrių buveinių atkūrimą;
- saugomų ir nykstančių rūšių buveinių atkūrimą bei tikslines priemones prioritetinėms rūšims;
- stebėsenos sistemos stiprinimą ir žinių spragų šalinimą;
- teisines, organizacines ir finansines priemones, reikalingas ilgalaikiam atkūrimo tikslų įgyvendinimui.
Su buveinių ir rūšių buveinių atkūrimo priemonių paketu galima susipažinti čia. Papildomai skelbiamas su konkrečiomis buveinėmis susijusių rūšių ir jų kodų sąrašas, su kuriuo galima susipažinti čia.
Apdulkintojų populiacijų atkūrimo priemonės
Kartu viešinamas priemonių paketas, skirtas Gamtos atkūrimo reglamento 10 straipsnio tikslui įgyvendinti – sustabdyti apdulkintojų populiacijų nykimą ir sudaryti sąlygas jų atsikūrimui.
Priemonės numato:
- apdulkintojams palankių buveinių ir ekologinio tinklo atkūrimą;
- žydinčių pievų ir kitų svarbių mikrobuveinių išsaugojimą;
- augalų apsaugos produktų poveikio laukiniams apdulkintojams mažinimą;
- apdulkintojams palankių ūkininkavimo praktikų plėtrą;
- tinkamų buveinių kūrimą infrastruktūros, energetikos, pramonės ir viešosiose teritorijose;
- visuomenės švietimą ir informavimą;
- nacionalinės apdulkintojų stebėsenos sistemos sukūrimą.
Priemonių paketas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomas valstybinis apdulkintojų monitoringas, todėl šiame etape daugiausia dėmesio skiriama strateginėms veiklos kryptims ir būtinų duomenų surinkimo sistemų sukūrimui. O priemonių taikymo plotai bus patikslinti vėlesniame etape.
Su apdulkintojų atkūrimo priemonių paketu galima susipažinti čia.
Žemės ūkio ekosistemų atkūrimo priemonės
Trečiąjį paketą sudaro žemės ūkio ekosistemų atkūrimo priemonės, skirtos Gamtos atkūrimo reglamento 11 straipsnio tikslams įgyvendinti, išskyrus 11.4 dalį skirtą durpžemių atkūrimui. Priemonėmis siekiama didinti biologinę įvairovę žemės ūkio kraštovaizdyje, didinti anglies kaupimą mineraliniuose dirvožemiuose kuriuose auga pasėliai ir didinti kraštovaizdžio elementų įvairovę.
Paketą sudaro:
- Bendrosios žemės ūkio politikos ekologinės sistemos;
- ekologinio ūkininkavimo ir klimatui palankių investicijų priemonės;
- ūkininkų mokymai apie biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų dirvožemio naudojimą;
- biologinės įvairovės ir dirvožemio rodiklių stebėsenos priemonės;
- ilgalaikės kryptys iki 2050 m., skirtos organinės anglies sankaupoms didinti ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementams gausinti.
Prie Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių šiuo metu nepateikiami konkretūs taikymo plotai, jie sutampa su numatytais Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame plane 2023-2027, realus priemonės taikymas priklauso nuo kasmetinių paraiškų ir deklaracijų duomenų. O priemonių taikymo plotai bus patikslinti vėlesniame etape.
Su žemės ūkio ekosistemų atkūrimo priemonių paketu galima susipažinti čia.
Kviečiame teikti pasiūlymus
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl konkrečių sąrašuose pateiktų priemonių, siūlyti naujas priemones, jei identifikuojami siūlomų sprendimų trūkumai.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki 2026 m. spalio 26 d., užpildant elektroninę formą.
Atkreipiame dėmesį, kad dalis šiuose sąrašuose pateiktų priemonių jau buvo viešinta ankstesniuose priemonių paketuose. Dėl jų gauti pasiūlymai šiuo metu yra vertinami, todėl šiame etape ypač laukiama pastabų dėl naujų, anksčiau neviešintų priemonių.