Ekspertai diskutuoja, kaip atverti Lietuvos geografinius erdvinius duomenis
Šiandien vykstančiame simpoziume, kurį organizuoja Lietuvos kartografų draugija, aptartos šiais metais įvykusios su valstybinių duomenų rengimu susijusios permainos. Taip pat buvo diskutuojama, kaip bus užtikrintas ir plėtojamas keitimasis valstybės erdviniais duomenimis, šių duomenų sąveikumas, kokybė, kuriems duomenų rinkiniams numatytas atvėrimas ir neatlygintina prieiga.
Renginyje dalyvaujantys Aplinkos ministerijos atstovai pristatė Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo planus ir naujai rengiamos Valstybės kartografavimo programos metmenis. Šios programos tikslas – užtikrinti valstybinio geodezinio pagrindo parametrų bei valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių aktualumą.
„Vystant Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą labai svarbu tobulinti valstybinių erdvinių geografinių duomenų rengimą ir atnaujinimą, kuriant glaudesnes sąsajas tarp valstybės informacinių sistemų ir pasitelkiant naujausius automatizuotus vietovės kartografavimo metodus, kaip pavyzdžiui – palydovinių duomenų, lazerinio skenavimo, mobiliųjų įrenginių duomenų taikymus“, – aiškina Aplinkos ministerijos Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė.
A. Kalantaitės teigimu, vystant viešųjų Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros portalo elektronines paslaugas būtina atsižvelgti tiek į valstybinių įstaigų, tiek ir į verslo bei piliečių poreikius. Vienas iš tikslų – stiprinti vietovės erdvinių duomenų integraciją, mažinti duomenų dubliavimą. Aplinkos ministerija vertina ir augantį erdvinių duomenų poreikį architektūros bei urbanistikos srityse, derinant vietovės informaciją su statinių modeliavimo (BIM) sprendiniais.
Simpoziumo dalyviams buvo pristatyti Aplinkos ministerijos vykdytos valstybinių institucijų apklausos rezultatai dėl erdvinių duomenų komponentų rengimo prioritetų ir kokybės kėlimo poreikių. „Valstybinio kartografavimo priemonės tarnauja įvairioms ūkinės veiklos sritims, tokioms kaip teritorijų planavimas, statyba, nekilnojamojo turto apskaita, aplinkosauga, krašto gynyba, valstybės sienos apsauga, todėl rengiami valstybiniai erdviniai duomenys turi būti ne tik tikslūs ir aktualūs, bet ir savo forma universalūs bei integralūs“, – pabrėžė Erdvinių duomenų politikos grupės analitikas Saulius Urbanas.
Šiuo metu tęsiamos konsultacijos su visuomene dėl rengtinų valstybinių erdvinių duomenų rinkinių kokybės ir plėtros poreikio siekiant nuo jau 2024 m. parengti patikimesnius ir aktualesnius valstybės erdvinių duomenų išteklius.
Kviečiame išsakyti savo nuomonę čia. Apklausoje pirmieji sudalyvavo simpoziumo dalyviai.
Primename, kad nuo 2023 m. Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos perėmė geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo funkcijas. Aplinkos ministerijoje šios srities valdymui sukurta Erdvinių duomenų politikos grupė.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Žemės informacinė sistema pertvarkoma į valstybės valdomos žemės administravimo informacinę sistemą, o miestų ir miestelių teritorijose disponavimas valstybine žeme iš Nacionalinės žemės tarnybos perduodamas savivaldybėms. Nuo šios datos valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus ir erdvinių duomenų informacinių sistemų tvarkymą perims viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.
Atnaujinimo data: 2023-11-10
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo