Eurostat apžvalga išryškina Lietuvos pažangą vandens kokybės ir atsinaujinančios energetikos srityse
Eurostat paskelbta 2026 m. Europos Sąjungos (ES) pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų apžvalga išryškina palankius Lietuvos rezultatus vandens kokybės ir atsinaujinančios energetikos srityse. Lietuvoje fiksuojama viena mažiausių nitratų koncentracijų požeminiame vandenyje, o atsinaujinančių išteklių energijos dalis viršija ES vidurkį.
2015 m. Jungtinės Tautos patvirtino 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos iki 2030 m. įgyvendinti įsipareigojo ir ES. Eurostat kasmet vertina ES pažangą pagal 102 socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos rodiklius.
Lyginant ES valstybių duomenis, Lietuva išsiskiria ypač maža nitratų koncentracija požeminiame vandenyje. 2023 m. Lietuvoje nustatyta koncentracija siekė 5,7 mg/l ir buvo ketvirta mažiausia ES. ES vidurkis tais pačiais metais sudarė 18,1 mg/l, o geriamajam vandeniui taikoma ribinė vertė buvo 50 mg/l. Maža nitratų koncentracija rodo mažesnę požeminio vandens taršą azoto junginiais ir mažesnę riziką geriamojo vandens kokybei.
Lietuva ES vidurkį viršija ir atsinaujinančios energetikos srityje. Nuo 2019 iki 2024 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis šalyje didėjo ir 2024 m. pasiekė 35,4 proc., palyginti su 25,2 proc. ES vidurkiu. Šis rodiklis parodo, kokia bendro galutinio energijos suvartojimo dalis gaunama iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų atsinaujinančių išteklių. ES siekia, kad iki 2030 m. ši dalis sudarytų bent 42,5 proc.
Vertinant visos ES pokyčius, pažanga matoma efektyvesniame išteklių naudojime. Nuo 2019 m. medžiagų pėdsakas, parodantis ES vartojimui reikalingą žaliavų kiekį, sumažėjo 7,1 proc. Pavojingų cheminių medžiagų suvartojimas sumažėjo beveik penktadaliu, o energijos našumas padidėjo 19 proc.
Klimato kaitos srityje ES grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2019 iki 2024 m. sumažėjo, o naujų lengvųjų automobilių vidutinė anglies dioksido tarša vienam kilometrui smuko 27,1 proc. Vis dėlto su ekstremaliais orų ir klimato reiškiniais susiję ekonominiai nuostoliai per tą patį laikotarpį padidėjo.
Nevienodos tendencijos matomos vertinant bendrus ES aplinkosaugos rodiklius. ES vidutinė nitratų koncentracija požeminiame vandenyje ir organinė tarša upėse mažėjo, didėjo saugomų sausumos teritorijų ir miškų plotas. Tačiau plėtėsi sausrų paveiktos ekosistemų teritorijos, didėjo upių vandens telkinių, kuriuose pesticidų koncentracija viršijo nustatytas ribas, dalis, mažėjo įprastų paukščių ir pievų drugelių gausa.
Tuo tarpu mažiau palankūs Lietuvos rezultatai fiksuojami keleivinio transporto srityje. 2023 m. lengviesiems automobiliams teko didžiausia vidaus keleivių transporto dalis ES, o autobusams ir traukiniams kartu – mažiausia. Rodiklis apskaičiuotas pagal bendrą keleivių nuvažiuotą atstumą kiekviena transporto rūšimi, todėl ilgesnės kelionės turi didesnę įtaką galutiniam rezultatui.
Nors Eurostat apžvalga nėra bendras valstybių reitingas, pagal vienodą metodiką vertinami vandens kokybės, energetikos, klimato kaitos, išteklių naudojimo, transporto, taršos ir biologinės įvairovės rodikliai leidžia stebėti pokyčius ir įvertinti Lietuvos padėtį ES kontekste.
Su visa Eurostat 2026 m. ES pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų apžvalga galima susipažinti čia.