Gamtos atkūrimo darbo grupės Jūrų pogrupio susitikime – diskusijos dėl Baltijos jūros buveinių ir rūšių apsaugos ir atkūrimo
Aplinkos ministerija toliau tęsia viešąsias konsultacijas dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) projekto rengimo. Balandžio 10 d. 10.00 val. numatytas Gamtos atkūrimo darbo grupės Jūrų pogrupio pirmasis susitikimas.
Jūrų ekosistemų atkūrimas
ES Gamtos atkūrimo reglamente keliami tikslai atkurti ne tik sausumos, bet taip pat ir jūrų buveines. Reglamentas įpareigoja ES valstybes nares įdiegti nacionalines atkūrimo priemones, kurios yra būtinos buveinių tipų ploto, kurio būklė nėra gera, būklei pagerinti, kad ji taptų gera.
Atkūrimo priemonės turi apimti: iki 2030 m. bent 30 proc. Reglamento II priedo 1–6 buveinių tipų grupių viso ploto, kurio būklė nėra gera; iki 2040 m. – bent 60 proc. 1–6 buveinių tipų grupių viso ploto, kurio būklė nėra gera, taip pat bent du trečdalius 7 buveinių tipų grupės ploto, kurio būklė nėra gera, procentinės dalies; o iki 2050 m. – bent 90 proc. 1–6 buveinių tipų grupės ploto, kurio būklė nėra gera, dėl 7 buveinių tipų grupės atkurtino ploto, kurio būklė nėra gera, dydžio būtų nusprendžiama vėlesniame etape rengiant NAP.
Dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik blogos būklės teritorijoms, bet ir geros būklės teritorijoms, kur būtų siekiama tą gerą būklę ir toliau išlaikyti. Jeigu tam tikrų teritorijų būklė nežinoma, šios žinių spragos turės būti pašalinamos Reglamente numatytais terminais.
Priemones reikės taikyti tiek Natura 2000 tinklo viduje, tiek už jo ribų – tai naujos darbų apimtys ES valstybėms narėms.
Atkūrimo priemonės turės būti taikomos jūrų buveinių tipams, numatytiems Reglamento II priede. Reglamente naudojama jūrų buveinių tipų ir jų grupių klasifikacija, sudaryta pagal Europos informacijos apie gamtą sistemą (EUNIS): 1-6 grupė (Jūrų žolių sąžalynai, Didžiųjų dumblių miškai, Vandens bestuburių kolonijos, Raudonųjų dumblių sąžalynai, Pinčių klodai, koralų ir koralinės kilmės sąžalynai, Versmės ir šaltiniai), 7 grupė (Minkštosios nuosėdos (negiliau nei 1 000 metrų gylyje).
7 grupei keliami specifiniai tikslai, lyginant su kitomis buveinių tipų grupėmis, nes minkštosiose nuosėdose yra daugiau dinaminių procesų ir nepastovumo, o tokiose sąlygose atkurti ir išlaikyti gerą buveinės būklę yra daug sunkiau.
Jūrų ekosistemų atkūrimo pogrupio susitikimas
Jūrų pogrupio susitikimo metu planuojama pristatyti ir aptarti Reglamento 5 straipsnyje numatytus jūrų ekosistemų atkūrimo tikslus, aptarti duomenis ir informacijos šaltinius, jau vykstančius projektus, galinčius prisidėti prie Reglamento įgyvendinimo, taip pat diskutuoti apie Reglamento tikslų įgyvendinimo prioritetus, iššūkius ir galimybes.
Susitikime kviečiami dalyvauti užsiregistravę į Gamtos atkūrimo darbo grupės Jūrų pogrupį.
Daugiau informacijos apie Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą ir ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimą galite rasti čia.
Kilus papildomiems klausimams kviečiame susisiekti su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Simonaityte, el. p. [email protected].
Nacionalinis atkūrimo planas - galimybė apsaugoti ir atkurti Baltijos jūros buveines
Lietuvai jūrų buveinių atkūrimas yra ypač aktualus, nes šiuo metu Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų ir ekologiškai pažeidžiamų jūrų pasaulyje dėl savo uždarumo, mažo druskingumo ir intensyvios žmogaus veiklos.
Pagal Reglamentą turėsime stiprinti ne tik buveinių, bet ir jūros rūšių apsaugą. Verta paminėti, kad priekrantės rifai pasižymi didžiausia biologine įvairove Lietuvos jūriniuose vandenyse, yra pagrindinė strimelių nerštavietė, žiemojančių paukščių (pvz., ledinių ančių) maitinimosi vietos.
Tačiau Kuršių marios ir Baltijos jūra jau daug metų yra smarkiai paveiktos eutrofikacijos, dėl taršos susidarančios sausumoje, dažnai viršijami vandenyje, dugno nuosėdose ir gyvuose organizmuose randamų pavojingų medžiagų kiekiai, biologinė įvairovė trikdoma vykdomos žmogaus veiklos ir klimato pokyčių. Taigi Baltijos jūros buveinių atkūrimas bus sėkmingas tik kartu sprendžiant ir šiuos iššūkius.
Kad galėtume efektyviai spręsti kylančias problemas, planuoti tinkamas atkūrimo priemones ir užpildyti dar esamas žinių spragas dėl jūrų buveinių monitoringo ir kartografavimo, reikalingas Lietuvos jūros ekspertų bei mokslininkų įsitraukimas, jų dalyvavimas bus itin svarbus rengiant Nacionalinį gamtos atkūrimo planą.
Atnaujinimo data: 2025-04-07
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo